Atrodo, Lietuvoje prasideda kitas pensijų reformos etapas. Pirminės emocijos atslūgo, o gyventojų, nusprendusių trauktis iš II pakopos pensijų kaupimo, pastebimai sumažėjo. Per antrąjį šių metų ketvirtį prašymų nutraukti kaupimą buvo gauta apie 5 kartus mažiau nei per pirmąjį metų ketvirtį, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ duomenys. Tačiau dar labiau išryškėjo pagrindinis neigiamas reformos efektas - dažniau pasitraukia jauniausi dirbantys gyventojai.
Tuo metu naujausi balandžio-birželio mėnesių duomenys parodė, kad antrąjį metų ketvirtį gyventojų, nusprendusių nebekaupti pensijai, buvo apylygiai visose pajamų kategorijose. Pirmąjį metų ketvirtį buvo akivaizdu, kad pensijai skirtas lėšas iš II pakopos pensijų fondų dažniau atsiima mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Šiuo metu stabilizavosi tiek iš II pensijų pakopos fondų pasitraukiančių, tiek juose pradedančių kaupti gyventojų skaičius.
Demografinės tendencijos ir investavimo elgesys
Šių metų pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad iš II pakopos pensijų fondų dažniau pasitraukia jauni, iki 35 metų dirbantys asmenys bei tie gyventojai, kurių pajamos yra mažesnės už vidutinį atlyginimą. Nerimą kelia ir tai, kad nemaža dalis iš fondų atsiimtų lėšų nėra investuojamos, o tiesiog lieka gyventojų sąskaitose.
Jaunam žmogui pensija atrodo tolima, todėl sprendimas taupyti dažnai atidedamas. Sudėtinių palūkanų efektą galime iliustruoti paprastu pavyzdžiu: Tarkime, 35 metų žmogus II pakopos pensijų fonde kaupia nuo 22 metų ir uždirba 1 500 eurų atskaičius mokesčius. Šiandien jis yra sukaupęs apie 12 000 eurų. Jei kaupimą tęstų dar 30 metų iki 65 metų, jo sukaupta suma galėtų siekti apie 183 000 eurų. Iš jų net 62 proc., t. y. daugiau nei 114 tūkst. eurų, sudarytų investicinė grąža, apie 44 tūkst. eurų - paties žmogaus įmokėtos į fondą įmokos, dar apie 23 tūkst. eurų - valstybės sumokėtos įmokos.
Jaunimui svarbu suprasti, kad ilgalaikio kaupimo nauda dažnai priklauso nuo ankstyvo starto ir nuoseklumo. Šiandien daugelio žmonių požiūris keičiasi: vis daugiau jų domisi III pakopa kaip papildoma ilgalaikio kaupimo priemone ir derinant su II pakopa gali formuoti stabilesnę finansinę ateitį.
Taip pat skaitykite: Pareigūnų nuomonė apie pensijų kompensavimo terminus
Apie pensijų sistemas ir teisinį kontekstą Lietuvoje
Pensijų sistema šiuolaikinėje socialinėje valstybėje yra viena svarbiausių socialinės apsaugos sistemų dalių. Jos paskirtis - užtikrinti asmenų pajamas senatvėje ir kartu paskirstyti socialinės apsaugos naštą tarp skirtingų kartų bei visuomenės grupių. Tarptautinėje praktikoje pensijų sistemos dažniausiai skirstomos į tris pakopas. Lietuvoje susiformavo mišrus pensijų modelis, kuriame derinami pirmosios ir antrosios pakopos elementai, taip pat papildomai veikia ir trečioji pakopa.
Valstybinio socialinio draudimo sistema išlieka pagrindiniu senatvės pajamų šaltiniu, tačiau nuo 2004 m. reikšminga socialinės apsaugos sistemos dalimi tapo ir antrosios pakopos individualus pensijų kaupimas. Būtent antrosios pakopos pensijų kaupimas tapo vienu daugiausiai teisinių ir politinių diskusijų keliančių socialinės apsaugos institutų. Pastarųjų metų reformos, ypač 2025 m., įtakojo įstatymų leidėjo diskreciją formuojant modelius ir jų derinius.
Konstitucinis Teismas formavo esminius teisinius aiškinimus: 2020 m. nutarime buvo išryškinta diskrecija pasirinkti modelį ir įvardinta, kad pensijų kaupimas turi socialinės apsaugos funkciją ir kolektyvinę svarbą; 2012 m. nutarime - sukauptos lėšos nėra tapotos būsimai pensijai, bet teisė į lėšas yra susijusi su konstitucine nuosavybės teise; 2024 m. kovo 7 d. nutarime nustatyta, kad kaupimas specialiuose pensijų fonduose grindžiamas konstituciškai svarbiu tikslu - kaupti ir investuoti lėšas senatvės išmokoms mokėti. Tačiau reforma gali formuoti naują pamatinę logiką ir įgalinti daugiau lankstumo individualiam taupymui.
Kitas svarbus klausimas - galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos. Teismas nurodė, kad ši galimybė turi egzistuoti, kai dėl svarbių priežasčių pasikeičia dalyvio gyvenimo aplinkybės; išskirtinai svarbu - ar pasitraukimas tampa įprasta alternatyva, o ne išimtis. Tokios diskusijos rodo, kad pensijų kaupimas yra ne tik privatus investavimo produktas, bet ir socialinės apsaugos instrumentas.
III pakopa ir jos augimas
Jungtinės tendencijos rodo, kad III pakopa įgauna vis didesnį vaidmenį. Per pirmus keturis šių metų mėnesius joje pradėjo kaupti beveik 14 000 naujų dalyvių. LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad reformos išjudino visą sistemą ir aktyvėjusi viešoji diskusija duoda rezultatų. Dalis gyventojų pradeda domėtis kitais kaupimo būdais, įskaitant III pakopos lankstumą, kur dalyviams leidžiama pasirinkti įmokų dydį, fondų rizikos lygį ir investavimo kryptis.
Taip pat skaitykite: Statistiniai duomenys apie vyresnių žmonių socialinių tinklų naudojimą
III pakopa suteikia daugiau lankstumo, bet taip pat reikalauja daugiau atsakomybės: dalyvis pats sprendžia dėl fondo, įmokos dydžio ir kaupimo tempo. III pakopos fondų investicinė grąža išlieka teigiama: metinė grąža nuo 2025 m. I ketvirčio pabaigos iki šių metų I ketvirčio pabaigos sudaro +8,6 proc., o penkerių metų laikotarpiu - +28,8 proc. Dažnai III pakopa laikoma papildomu saugikliu, o ne pagrindiniu tikslu - išlaikyti ilgalaikę vertę.
Šiuo metu III pakopa apima obligacijų, akcijų ir mišrių fondų sprendimus, o lygis rizikos asmeniui priklauso. Dalyviai privalo reguliariai tikrinti, ar fondas atitinka amžių, tikslus ir rizikos pageidavimus. Po pensinio amžiaus III pakopos dalyvis gali pasirinkti, ar lėšas išmokėti vienu metu ar periodinėmis išmokomis. Tačiau mokestiniai privalumai ir galimi mokestiniai pasirinkimai turi būti gerai įvertinti.
Kaip elgtis kai rinkos svyruoja ir ką daryti dėl įmokų
Kaupiant II pakopos fondą, svarbu likti ramiems finansų rinkų svyravimų metu ir vengti impulsyvių sprendimų. Ilgalaikėje perspektyvoje vertė dažnai atsiguna, todėl svarbu laikytis plano ir neatšaukti nuoseklaus kaupimo. Taip pat galima padidinti įmokas - SEB banko Interneto bankas leidžia atlikti periodinius pervedimus, redaguoti įmokos dydį ir tęsti kaupimą.
Kokia nauda toliau kaupant II pakopą? Privačios įmokos kartu su valstybės parama (apie 402 eurai per metus) gali padidinti bendrą santaupų dalį iki apie 50 proc. dabartinės tikėtinos pajamos. Išankstinis sprendimas dėl III pakopos ar didesnių įmokų gali būti naudingas, jeigu laikui bėgant įgyjama daugiau patirties su fondų pasirinkimais ir rizikos valdymu. Tačiau reikia įvertinti visus mokesčius, galimus nuostolius ir ilgalaikę perspektyvą.
Apie skaičius, pasitraukimą ir pasitikėjimą sistema
Pasak ekspertų, pradinė pasitraukimo bangos dalis sausio mėnesiais buvo ilgesnė, tačiau antrasis ketvirtis parodė lėtėjimą: dalis žmonių grįžo į II pakopą, o 2026 metais daugiau žmonių galėjo nuspręsti vėl pradėti kaupti. Tarp gyventojų, kurių pajamos didesnės, pasitraukusiųjų dalis yra mažesnė, o pas tirtinus žmones iš II pakopos liko apie 875 tūkst. dalyvių. Įmokos į II pakopą automatiškai ir toliau tęsiamos, o 2026-2027 m. planai suteikia daugiau lankstumo - dalis sukauptų lėšų gali būti išimama anksčiau, tačiau tai yra papildomas saugiklis, o ne pagrindinis tikslas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo raminimo svarba
Ekonominės nuomonių įvairovė rodo, kad visuomenė vis dar ieško atsakymų į tai, kiek mokesčių turi būti skiriama pensijoms ir kokia turėtų būti valstybės paskirstymo dinamika. Lietuva pagal pensijų finansavimą iš valstybės biudžeto išlieka žemesnė už ES vidurkį, o tai lemia ir didesnį anonimišką privataus kaupimo poreikį, siekiant užtikrinti suficientines pajamas senatvėje. Šiuo metu gali aktyvėti skaitmeninės priemonės ir konsultacijos, kurios padeda gyventojams pasirinkti sau tinkamiausią kelią: toliau kaupti II pakopoje, papildomai įtraukti III pakopą ar nutraukti kaupimą.
Visuomenės nuomonė rodo, kad žmonėms reikia stabilumo, nuoseklumo ir aiškių taisyklių. Trečdalis apklaustųjų paminėjo stabilumą kaip pagrindinį įtraukti sprendimo faktorių, o jau kaupiantys pareigūnai ir darbuotojai dažnai nurodo įsigijimo aiškumą ir nuoseklumą kaip būtinybę. Pensijų kaupimas yra kelių dešimtmečių sprendimas, todėl pokyčiai turi būti nuoseklūs ir tvarūs.
Galutinis sprendimas, kaupti ar nekaupti, priklauso nuo kiekvieno žmogaus situacijos. Tačiau tendencijos rodo, kad II pakopa liks svarbi dalis, o III pakopa vis labiau priimama kaip papildomas finansinis saugiklis ateičiai. Jūs galite pasitikėti, kad šiuo metu II pakopa išlieka lanksti ir tvirtai įsilieja į bendrąjį pensijų sistemos tinklą. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.
Ekspertų nuomonės ir rekomendacijos
Diskusijoje apie II pensijų kaupimą dalyvavo ekonomistai ir finansų ekspertai. Jie teigia, kad tikslūs skaičiai apie pasitraukusiųjų dalį iš II pakopos sektoriaus sukursime tik po dvejų metų stebėjimo. Pasirinkimo laisvė ir galimybių įvairovė skatina gyventojus įsigilinti į III pakopos galimybes, tačiau svarbu išlaikyti stabilų, aiškų ir protingą požiūrį į ilgaamžę pensijų ateitį. Noriu akcentuoti, kad skubėti neverta - svarbu įvertinti asmeninę finansinę padėtį, skolų lygį ir ilgalaikius tikslus.
Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas. Likite budrūs ir neatidarinėkite neaiškių sutartinių pasiūlymų bei nepersiųrėkite asmeninės informacijos. Dėl galimų pasikeitimų įstatymuose galimos papildomos galimybės, tačiau svarbiausia - nuoseklus, protingas pasirinkimas ir atidumas visiems su reformomis susijusiems sprendimams.