„Naudingu susitikimu galėsime pavadinti, jeigu išgirsime konkrečius planus ir įsipareigojimus gerinti dirbančių pareigūnų, būsimų pensininkų sąlygas ir didinti išmokas. Taip pat nepamirštant jau atsargoje esančių pareigūnų, kurių pensijos taip ir liko neindeksuotos. Jeigu šis susitikimas bus tik „pasidalinimas idėjomis“, tai naudos neduos, nes idėjų ir pažadų jau pilni stalčiai“, - išplatintame pranešime teigė LTPF pirmininkė.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė ketvirtadienį susitiks su Socialinės apsaugos ir darbo viceministrais, grupės atstovais aptarti karių ir pareigūnų pensijų klausimą. Rytoj, balandžio 2 d., Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dalyvaus susitikime dėl karių ir pareigūnų pensijų.
Su SADM atstovais aptars pensijų klausimą. „Naudingu susitikimu galėsime pavadinti, jeigu išgirsime konkrečius planus ir įsipareigojimus gerinti dirbančių pareigūnų, būsimų pensininkų sąlygas ir didinti išmokas. Taip pat nepamirštant jau atsargoje esančių pareigūnų, kurių pensijos taip ir liko neindeksuotos. Jeigu šis susitikimas bus tik „pasidalinimas idėjomis“, tai naudos neduos, nes idėjų ir pažadų jau pilni stalčiai“, - sakė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Pensijų reformos ir ankstesni projektai
LTPF pirmininkė priminė, kad prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės komanda buvo pateikusi projektą dėl pareigūnų pensijų. Anot jos, prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės komanda buvo pateikusi projektą dėl pareigūnų pensijų, tačiau tuomet sąlygos jų netenkino. „Jis buvo toks nepalankus pareigūnams, kad dalis jų, sužinojusi apie sąlygas ir perspektyvas, nelaukdami nei diskusijų, nei svarstymų, paliko tarnybą, nes jų sąlygos būtų reikšmingai blogėjusios“, - prisiminė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Primename, kad konservatorių Vyriausybės Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pateiktame projekte profesinėms sąjungoms labiausiai kliuvo „tuščio laikotarpio iki pensijos“ klausimas. Pagal dabar galiojantį įstatymą pareigūnas ištarnavęs 25 metus gali išeiti į pensiją kad ir 45-erių metų ir gauti pareigūno pensiją. Pagal tuomet pateiktą projektą tokios galimybės nebeliktų, o pensiją pareigūnas galėtų gauti tik nuo 55-erių metų. Tad susidaro „tuščias“ dešimties metų laiko tarpas, per kurį pareigūnas negautų pensijos.
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbu suprasti pensijų sistemos pokyčius?
Taip pat - mažinti pareigūno pensiją senatvės pensijos dydžiu, bet ne mažiau kaip pareigūno pensijos grindys, kas būtų 350 eurų. Tai buvo dar vienas neigiamai priimtas siūlymas, nes pagal galiojantį įstatymą senatvės pensija ir pareigūno pensija yra sudedama. Projekte atsirado siūlymas riboti pensiją priklausomai nuo turimo stažo.
Pareigūnų motyvacija ir tarnybos trūkumas
„Daugelyje tarnybų trūksta pareigūnų, ieškoma būdų juos motyvuoti likti tarnyboje, todėl rengiant projektą dėl pareigūnų pensijų, reikėtų galvoti apie tai, jog jis turėtų motyvuoti ne tik tuos, kurie jau dirba, o ir tuos, kurie ketina rinktis pareigūno duoną“, - sakė L. Soščekienė.
Pasak LTPF pirmininkės, jeigu jau norima sutvarkyti pareigūnų pensijų klausimą, jis turėtų būti sprendžiamas ne bloginant situaciją, o ją gerinant. „Daugelyje tarnybų trūksta pareigūnų, ieškoma būdų juos motyvuoti likti tarnyboje, todėl rengiant projektą dėl pareigūnų pensijų, reikėtų galvoti apie tai, jog jis turėtų motyvuoti ne tik tuos, kurie jau dirba, o ir tuos, kurie ketina rinktis pareigūno duoną. Ir jau jokiu būdu nebloginti situacijos.
Vyriausybės kompensavimo tvarka ir pareigūnų diskriminacijos jausmas
Statutiniai pareigūnai jaučiasi diskriminuojami dėl sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos. Vyriausybė, parengusi sumažintų pensijų kompensavimo tvarką, pareigūnų gaunamų valstybinių pensijų, kurių dydis nuo 2010 metų mažėjo kaip ir kitiems pensijų gavėjams, į kompensavimo mechanizmą neįtraukė. Neišmokėta pensijos dalis bus kompensuojami tik dviem socialinėms grupėms: senatvės arba netekto darbingumo pensijų gavėjams.
„Statutiniai policijos pareigūnai, išdirbę 20 metų, gauna arba pensiją, arba atlyginimą. Norėdami gauti pensiją, jie privalo palikti tarnybą. Kito varianto nėra. Už sausį buvusieji pareigūnai, dabar pensininkai, gavo 15-21 procentu mažesnes pensijas, tačiau šitų praradimų, skirtingai nei kitiems pensijų gavėjams, Vyriausybė kompensuoti neketina“, - sakė Loreta Sosčekienė.
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai Seime
Tai pažeidžia konstitucinius asmenų lygybės bei socialinės darnos imperatyvo principus ir skatina susipriešinimą tarp visuomenės socialinių grupių.
Pensijų sumažėjimo pavyzdžiai
Utenos rajono policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Ričardo Ramoškos duomenimis, pareigūnas, išėjęs į pensiją prieš 10 metų, gaudavo 900 Lt pensiją. Po sumažinimo jo pensija siekia 766 Lt ( - 134 Lt). Viršila, išėjęs į pensiją prieš 3 metus, gaudavo 1097 Lt pensiją. Jo pensija už 2010 metų sausį - 910 Lt, tai yra 187 Lt mažesnė. Viršila, išėjęs į pensiją prieš metus, gaudavo 1409 Lt pensiją.
Kitame šalies regione situacija panaši. 1999 metais į pensiją išėjęs pareigūnas, kurio darbo stažas siekia 23 metus, gaudavo 1511 Lt pensiją, šiandien jo pensija 1230 Lt. Kuo nors įsidarbinusiems buvusiems pareigūnams, pavyzdžiui staliumi, sargu ar vairuotoju, Sodros bazinė pensija iš viso nemokama. Jie gali gauti tik dalinę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pensiją.
Pavyzdžiui, 19 metų ir 6 mėnesius Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje išdirbęs žmogus, dirbantis kitur, iki 2010 metų gaudavo dalinę 488 Lt pensiją. Už sausį ji bus dar mažesnė.
Lentelė: iliustracija pagal pateiktus pavyzdžius
| Pareigūno statusas | Išėjimo į pensiją laikas | Pensija prieš sumažinimą (Lt) | Pensija po sumažinimo (Lt) | Skirtumas (Lt) |
|---|---|---|---|---|
| Pareigūnas | Prieš 10 metų | 900 | 766 | -134 |
| Viršila | Prieš 3 metus | 1097 | 910 | -187 |
| Viršila | Prieš 1 metus | 1409 | Nežinoma | Nežinoma |
| Pareigūnas (23 m. stažas) | 1999 metai | 1511 | 1230 | -281 |
| Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas (19,5 m.) | Nežinoma | 488 (dalinė) | Mažesnė (dalinė) | Nežinoma |
Konstitucinis Teismas ir kompensavimo mechanizmo argumentai
„Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad išimtinais atvejais, kai valstybėje susidariusi ypatinga padėtis, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas bei mokamas pensijas. Tokiu atveju įstatymų leidėjas privalėtų asmenims, kuriems pensija paskirta ir mokama, nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Natūralu, jog visi pensininkai pagrįstai tikisi, kad dėl įstatymu laikinai sumažintų pensijų atsiradę praradimai bus kompensuojami“, - sakė Loreta Sosčekienė.
Taip pat skaitykite: Žalos atlyginimas įvykus tarnybinio automobilio eismo įvykiui
Seimo svarstymai ir siūlomi sprendimai
Seimas svarstys siūlymą per 4 metus grąžinti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, taip pat kompensuoti sumažintas senatvės, pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, teisėjų, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas. Iš viso tam būtų skirta beveik 131 mln. eurų, o vien dirbusiems pensininkams - 120,6 mln. eurų.
Už tai, kad Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektas būtų svarstomas, antradienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš - vienas (Mišrios Seimo narių grupės narys Audrius Nakas). Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma siūlė lėšas pasiskolinti ir visą skolą grąžinti per metus.
Jei Seimas įstatymą priims, išmokos bus pradedamos mokėti 2016 metų birželį - tuomet 2010-2011 metais dirbusiems pensininkams siūloma išmokėti 10 proc., o 2017-2019 metais - po 30 proc. prarastų pensijų. Jeigu nepriemoka būtų ne didesnė kaip 100 eurų, ją siūloma išmokėti visą iš karto kitąmet birželį.
Išmokas gautų ir valstybinių pensijų gavėjai, kuriems nuo 2010 iki 2012 metų rugpjūčio 31 dienos jos buvo sumažintos, nes žmonės dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Skaičiuojama, kad 2016 metais išmokoms iš „Sodros“ biudžeto reikės apie 12,3 mln. eurų, o 2017-2019 metais jos būtų mokamos iš valstybės biudžeto. 2010-2012 metais valstybinių pensijų gavėjams buvo neišmokėta apie 13 mln. eurų, iš jų apie 2,7 mln. eurų jau išmokėta pagal teismų sprendimus.
2016 metais šioms kompensacijoms reikės 1,03 mln. eurų, o 2017-2019 metais - po 3,09 mln. Rugsėjo 27 d. Kai asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji suma mažesnė nei 100 eurų, ji visa būtų išmokama 2018 metais.
Vyriausybės pozicija ir platesnis socialinių išmokų kontekstas
Vyriausybė pasiūlė nesvarstyti šio projekto, kadangi įstatymo projekte siūloma grąžinti sumažintos pensijos, pašalpos ar kompensacijos dalį, kuri buvo neišmokėta, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Vadovaujantis Laikinuoju įstatymu buvo sumažintos ir iki šiol nekompensuotos visos valstybinės pensijos, rentos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, valstybinės socialinio draudimo ištarnauto laiko, našlaičių (maitintojo netekimo), našlių pensijos, valstybinio socialinio draudimo išmokos.
Siekiant nepažeisti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, Vyriausybės nuomone, būtų tikslinga kompensuoti ir šių socialinių išmokų praradimus. Preliminariais skaičiavimais, lėšų poreikis šių socialinių išmokų praradimams kompensuoti - 221,2 mln. eurų.
Komitetas išklausė ir Krašto apsaugos ministerijos atstovių nuomonę, kuri buvo skirtinga nei Vyriausybės. Pasak krašto apsaugos ministro patarėjos Gretos Monikos Tučkutės, kariai tarnybos laikotarpiu negali dirbti jokio kito darbo, taigi negali turėti kitų pajamų.
Ką pareigūnai tikisi iš susitikimo
„Naudingu susitikimu galėsime pavadinti, jeigu išgirsime konkrečius planus ir įsipareigojimus gerinti dirbančių pareigūnų, būsimų pensininkų sąlygas ir didinti išmokas. Taip pat nepamirštant jau atsargoje esančių pareigūnų, kurių pensijos taip ir liko neindeksuotos. Jeigu šis susitikimas bus tik „pasidalinimas idėjomis“, tai naudos neduos, nes idėjų ir pažadų jau pilni stalčiai“, - sakė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
LTPF pirmininkė priminė, kad prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės komanda buvo pateikusi projektą dėl pareigūnų pensijų. „Jis buvo toks nepalankus pareigūnams, kad dalis jų, sužinojusi apie sąlygas ir perspektyvas, nelaukdami nei diskusijų, nei svarstymų, paliko tarnybą, nes jų sąlygos būtų reikšmingai blogėjusios“, - prisiminė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Kaip rašė BNS, šiemet 1-2 proc. buvo padidintos algos mažiausiai uždirbantiems pareigūnams bei nuspręsta visoms pareigūnų grupėms didinti algų koeficientus. Taip pat įtvirtintos 300 eurų kasmėnesinės kompensacijos už ilgalaikę tarnybą, kurias gauna 25 metus ar ilgiau, taip pat reikiamą tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti ištarnavę pareigūnai. 2026 metų valstybės biudžeto projekte visai vidaus reikalų sistemai skirta 1,07 mlrd. eurų.
Įvertinę pensijų reformos projektą, manome, kad didžioji dalis siūlomų pakeitimų kaip tik pagerins pareigūnų situaciją, nes pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bus didesnės, jos bus indeksuojamos, t. y. „Ištarnavusiems 25 metus bus skiriamos pensijos sukakus nustatytą 55 metų amžių. Panašus amžiaus reikalavimas pareigūnų pensijai skirti nustatytas ir kitose Europos šalyse, kai kuriose jis yra didesnis.
Seimas birželio pabaigoje pritarė valstybinių pensijų reformos pirmam etapui, kuriuo beveik 50 tūkst. Po pirmojo reformos etapo įteisinimo ketinama siūlyti pertvarkyti visų kitų valstybinių pensijų išmokų, išskyrus teisėjų valstybines pensijas, reguliavimą.
tags: #ka #galvoja #pareigunai #apie #vyriausybes #planus