Grįžus į Lietuvą po ilgesnio laiko užsienyje, neretai kyla klausimų dėl finansinio stabilumo užtikrinimo ieškant darbo ir socialinių garantijų. Atsakydama į šių diskusijų kontekstą Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko, Seimo nario Karolio Neimanto raštu pateiktus klausimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Aušra Putk pateikė išsamius paaiškinimus dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų taikymo į Lietuvą grįžtantiems asmenims iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Jungtinės Karalystės.
Teisinis reglamentavimas: ES reglamentai ir nacionaliniai aktai
Europos Sąjungoje migruojančių asmenų socialinę apsaugą reglamentuoja ne tik nacionaliniai teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009 nustatantis pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką (toliau - ES reglamentai). ES reglamentai taikomi tiesiogiai tiek Lietuvai, tiek visoms ES valstybėms narėms, taip pat Islandijai, Norvegijai, Lichtenšteinui ir Šveicarijai. Vadovaujantis Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimo nuostatomis, ES reglamentai taikomi ir asmenims, kurie iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Nedarbo draudimo išmokos ir jų skyrimo sąlygos ES valstybėse skiriasi. Kiekviena valstybė narė nustato, nuo kada pradedama mokėti nedarbo draudimo išmoka, kiek reikia turėti nedarbo draudimo stažo teisei į šią išmoką įgyti, kiek ilgai išmokos bus mokamos, ir kokio jos bus dydžio. ES reglamentuose numatyta pagrindinė taisyklė, kad netekus darbo, nedarbo draudimo išmoką skiria ta valstybė, kurioje asmuo buvo paskutiniu metu draudžiamas, t. y. kurioje jis gyveno, dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Kaip vertinamas užsienyje įgytas draudimo laikotarpis?
Jei teisei į nedarbo draudimo išmoką įgyti neužtenka kompetentingoje valstybėje narėje (t. y. valstybėje narėje, kuri skiria nedarbo draudimo išmoką) įgytų nedarbo draudimo laikotarpių, pagal Reglamento (EB) Nr. Nustatant asmens teisę į nedarbo draudimo išmoką bus atsižvelgta į kitoje ES valstybėje narėje įgytą nedarbo draudimo stažą, nepriklausomai nuo to, kad paskutinis draudimo laikotarpis nebuvo įgytas kompetentingoje valstybėje.
Pavyzdys: Jei asmuo, po kelerių metų darbo Švedijoje grįžo į Lietuvą, čia dirbo 6 mėn. ir tapo bedarbiu, nedarbo draudimo išmoką jam skirs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau - VSDF). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą teisei į nedarbo draudimo išmoką įgyti reikia 12 mėn. Nedarbo draudimo išmoka nebus skiriama, jei asmuo neatitiks ES reglamentuose ir Lietuvos teisės aktuose numatytų sąlygų.
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
Išimtys, kai išmoka skiriama gyvenamosios vietos valstybės
Asmenims, kurie dirbdami paskiausią darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai vienoje ES valstybėje narėje, tačiau jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kitoje ES valstybėje narėje, reglamentuose numatyta išimties taisyklė dėl nedarbo išmokos skyrimo. Tokiu atveju asmuo, tapęs bedarbiu, turi registruotis savo gyvenamosios vietos valstybės užimtumo tarnyboje. Jam nedarbo draudimo išmoką skirs gyvenamosios vietos valstybės kompetentinga įstaiga, tartum paskiausią darbinę veiklą asmuo vykdė šioje valstybėje narėje. Šiuo atveju nedarbo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas įvertinant kitoje valstybėje narėje gautas draudžiamąsias pajamas.
Išimtys gali būti taikomos ir: - asmeniui, kuris gyveno Lietuvoje ir dirbo pagal darbo sutartį ar savarankiškai dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose, tačiau pagal ES reglamentus buvo draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje narėje. - asmeniui, kuriam taikomas valstybių narių kompetentingų įstaigų susitarimas dėl išimčių taikymo nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. - asmeniui, kuris paskutinio darbo metu išsaugojo glaudų ryšį su Lietuvos Respublika.
Ar galima eksportuoti nedarbo išmoką į Lietuvą?
Ar asmenys, grįžtantys į Lietuvą, gali gauti nedarbo išmoką iš valstybės, kurioje dirbo, ir ją eksportuoti į Lietuvą? Jei bedarbis, kuris vienoje valstybėje narėje gauna nedarbo išmoką, nusprendžia vykti ieškoti darbo į kitą ES valstybę narę, ES reglamentuose numatyta galimybė eksportuoti nedarbo draudimo išmoką, t. y. prieš išvykdamas asmuo turi būti registruotas gyvenamosios vietos valstybės užimtumo tarnyboje bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu.
Numatomi pokyčiai nuo 2026 m. liepos 1 d.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. keisis nuostatos, reglamentuojančios teisę į nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja nedarbo socialinio draudimo išmokų sistemos pakeitimai, kurie palies visus dėl nedarbo išmokų Lietuvoje besikreipiančius asmenis. Nedarbo socialinio draudimo sistemos pakeitimais siekiama išlaikyti priešpensinio amžiaus asmenis darbo rinkoje ir padėti nuo jos nenutolti, skatinti kuo greičiau įsidarbinti, balansuoti paskatas dirbti, siekti didesnės nedarbo išmokų sąsajos su mokėtomis įmokomis, taiklinti išmokas pakartotino nedarbo ir išmokos atnaujinimo atvejais.
Atsižvelgiant į nedarbo socialinio draudimo sistemos pagrindinį tikslą - garantuoti pajamas apdraustiesiems nedarbo atveju - ir siekiant stiprinti sąsają tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų, mažinama pastoviosios, nuo buvusių pajamų nepriklausančios, nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis (kuri šiuo metu yra 23,27 proc. MMA) iki 15 proc. Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis, kuri šiuo metu apskaičiuojama taip: 1-3 nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį ji sudaro 38,79 procento apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų; 4-6 mėnesį - 31,03 proc.; 7-9 mėnesį - 23,27 proc. , bus didinama, stiprinant jos įtaką išmokos dydžiui ir nustatoma, kad 1-3 mėnesį ji sudarytų 45 proc.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis atitinkantis 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastovios dalies dydžiu - 23,27 proc. MMA, t. y. 268,30 Eur. Nuo 2026 m. liepos 1 d. nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (BSI dydis 2026 m.
Siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso, nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiamas maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis ir nustatoma, kad jis negali viršyti 70 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nedarbo draudimo išmokų maksimalūs dydžiai keičiasi kas ketvirtį ir sukuria papildomą administracinę naštą bei lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas.
2026 m. nustatomas, minimalus 12 mėnesių, nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti. Siekiant paskatinti asmenis grįžti į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus, išskyrus tuos atvejus, kai bedarbis įgytų teisę į naują nedarbo draudimo išmoką.
Iš darbo išėjai savo noru – nėra išmokos? „Tai būtų bausmė“
Lentelė: Pagrindiniai pakeitimai nuo 2026-07-01
| Srityje | Iki 2026-07-01 | Nuo 2026-07-01 |
|---|---|---|
| Pastovioji išmokos dalis | 23,27 % MMA | 15 % MMA |
| Kintamoji dalis (1-3 mėn.) | 38,79 % | 45 % |
| Minimalus išmokos dydis | susijęs su pastoviąja dalimi (≈268,30 Eur) | 5 BSI |
| Maksimalus išmokos dydis | keičiasi kas ketvirtį | ne daugiau kaip 70 % VDU |
| Nedarbo stažas teisei | 12 mėn. per paskutinius 30 mėn. | 12 mėn. per paskutinius 24 mėn. |
Praktiniai patarimai grįžtantiems į Lietuvą
Jei planuojate grįžti į Lietuvą po darbo ES valstybėje, verta atkreipti dėmesį į pagrindinę ES reglamentų taisyklę: netekus darbo, nedarbo draudimo išmoką skiria ta valstybė, kurioje asmuo buvo paskutiniu metu draudžiamas. Jei teisei į išmoką įgyti neužtenka paskutinės valstybės suteikto draudimo laikotarpio, bus vertinamas anksčiau įgytas draudimo stažas kitoje ES valstybėje. Jei grįžtate ir dirbate trumpai (pvz., 6 mėn.), gali paaiškėti, kad pagal Lietuvos reikalavimus teisei į išmoką reikia ilgesnio stažo.
Taip pat svarbu žinoti apie išimtis, kai išmoka gali būti skirta gyvenamosios vietos valstybės, ir apie galimybę eksportuoti išmoką ieškant darbo kitoje ES valstybėje - tam būtina užsiregistruoti užimtumo tarnyboje bent 4 savaites nuo bedarbystės pradžios.
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmoka Lietuvoje: gidas
Apgalvokite savo grįžimo į Lietuvą laiką ir trumpalaikes užsienio darbo sutartis, atsižvelgdami į tai, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. keisis išmokų skaičiavimo ir stažo reikalavimai.