Socialinė žiniasklaida yra svetainės ir programos, kurios leidžia naudotojams kurti unikalų turinį ir dalintis juo su kitais interneto naudotojais. Socialiniai tinklai yra puiki erdvė keistis informacija - galima paskelbti viešas žinutes, susirašinėti, bendrauti naudojant garso ir vaizdo skambučius, diskutuoti privačiose grupėse. Socialiniai tinklai, kaip ir kitos viešosios komunikacijos formos, kelia ir tam tikrų rizikų.
Per visuotinį karantiną internetas ir socialiniai tinklai prisideda prie galimybės dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, bendrauti su draugais ir kolegomis, rasti pramogų neišeinant iš namų. Taigi šiuo laikotarpiu labiau pastebime ir teigiamą bendravimo virtualioje erdvėje poveikį mūsų gyvenimui. Tinkamai panaudodami teigiamas jų galimybes galime daryti tiesioginę įtaką mus pasiekiančiai informacijai.
Kaip socialiniai tinklai veikia žiniasklaidą ir informacijos srautus
Ne paslaptis, kad specialūs algoritmai generuoja turinį pagal mūsų veiksmus virtualioje erdvėje - nustačius pomėgius, stengiamasi pateikti informaciją būtent mums aktualiomis temomis. Taip sukuriamas „informacijos burbulas“. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas.
Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Jei turite socialiniame tinkle, pavyzdžiui, 200 draugų, grupių ar puslapių, kurių turinį galite matyti, platforma nesugeba parodyti visko. Dažniau matysite turinį draugų, su kuriais esate aktyviai bendravę žinutėmis, komentavę ar spaudę mygtuką „patinka“ ant jų įrašų. Jeigu tokio interaktyvumo nebuvo, algoritmas neturi pagrindo manyti, kad draugo turinys jums bus įdomus.
Jeigu visuomet žiūrite vaizdo turinį, draugo įkelta statinė nuotrauka, pasak algoritmų, jums gali būti mažiau įdomi. Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. Iššūkis kiekvienam vartotojui yra atsispirti tokiam individualizuotam turiniui.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialinių tinklų vaidmuo žiniasklaidos laikuose
Visuomet galima sekti patikimus šaltinius, susijusius su profesija ar studijomis, taip sužinoti aktualiausias naujienas. Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą. Socialinė žiniasklaida yra būtinas, nes tai yra ‘visada įjungtas’ kanalas, kurį naudoja dauguma pasaulio.
Be to, vartotojams suteikiama galimybė prisijungti prie bendruomenių, kurių dalyviai vykdo tam tikrą veiklą ar atstovauja tam tikras interesų grupes. Socialiniai tinklai suteikia fantastišką platformą laisvalaikiui, bendravimui ir mokymuisi. Socialiniai tinklai yra puiki erdvė keistis informacija - galima paskelbti viešas žinutes, susirašinėti, bendrauti naudojant garso ir vaizdo skambučius, diskutuoti privačiose grupėse.
Informacijos patikimumas ir kritinis skaitymas
Naršant po socialinius tinklus būtina kritiškai pažvelgti į juose aptinkamą informaciją. Duomenų bazėse ir atvirosios prieigos šaltiniuose rasite daug naudingų mokslinių žinių apie socialinius tinklus, jų poveikį ir galimybes. Jos padės virtualią erdvę pasitelkti ne tik pramogai, bet ir efektyviam darbui ir mokslams.
Antino Kimo, Alano R. Denniso tyrime („Says Who? The Effects of Presentation Format and Source Rating on Fake News in Social Media“, 2019; „Ebsco Business Source Complete“) atlikti du eksperimentai parodė, kad paskatinimas atkreipti dėmesį į straipsnio šaltinį turėjo įtakos socialinių tinklų vartotojų pasitikėjimu naujiena. Išryškinus šaltinį, nesvarbu, koks jo patikimumas, skaitytojai buvo labiau linkę į naujieną žiūrėti skeptiškai. Nežinomų šaltinių vertinimui daug įtakos turi reitingai.
Pavyzdžiui, Irshado Hussaino, Ozlem Cakir, Ümmügülsüm Candeğer tyrime („Social Media as a Learning Technology for University Students“, 2018; „Ebsco ERIC“) pateikiama nuomonė, kad socialiniai tinklai itin svarbūs kaip mokymosi priemonė. Atsakingas jų naudojimas ne tik padeda studentams bendrauti virtualiai, bet ir suteikia tiesioginę prieigą prie daugybės naujausių, patikimų mokymosi šaltinių, kurie priimtinesni studentams.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Pardavimai per socialinius tinklus I Pardavimai per socialinius tinklus
Teigiama socialinių tinklų pusė
Kalbėdami apie socialinius tinklus ir jų mums daromą įtaką dažniausiai minime blogąją pusę. Šį pokalbį su psichologu, atidos mokytoju, iniciatyvos „Pauzė“ kūrėju P. Rakštiku pradėjome nuo teigiamų dalykų ir klausimo: ar socialiniai tinklai gali turėti teigiamą reikšmę ir kokia ji yra? „Gali, - sakė psichologas. - Turbūt pirmiausia tuo, dėl ko jie ir buvo sukurti - kurti ir palaikyti ryšius.
Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Taip pat turime galimybę aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau. Dar vienas aspektas - vis daugiau žmonių dalijasi, kad jie taip gauna informaciją. Minusas čia dėl jos tikrumo, bet, jeigu tai atmestume, gana greitai galime gauti labai aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju, ir galime greitai reaguoti - pasižymėti ar iš karto didesniam ratui žmonių pranešti, kad esame saugūs.
Neigiama įtaka: priklausomybė, psichinė sveikata ir elgesio pokyčiai
Populiarūs socialiniai tinklai dažnai kritikuojami dėl priklausomybę skatinančio poveikio ar šališkos informacijos gausos naujienų sraute, kalbama apie jų daromą žalą ir „skaitmeninės detoksikacijos“ poreikį. Viena didžiausių baimių yra būti atskirtam. Tačiau apie tai nesusimąstome, nes yra jausmas, kad nuolat esame susijungę su žmonėmis, bet, kadangi siekiame priklausymo, nuolat save lyginame su kitais ir socialiniai tinklai tai padaro labai stipriai iškreiptu būdu.
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.
Fiziniai ir socialiniai šalutiniai poveikiai
Per daug laiko, praleisto socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Socialiniai tinklai gali sukelti identiteto krizę ir paskatinti neverbalinių bendravimo įpročių netektį, t. y. bendraudami virtualiai nežiūrime savo pašnekovui į akis, nesirūpiname savo laikysena, nebendraujame šypsena ir panašiai.
Tuo metu žmonės, praleidžiantys valandų valandas virtualiose pokalbių svetainėse, yra gana nervingi ir realiame gyvenime skundžiasi prastais bendravimo įgūdžiais. Vartotojai, atsakingai besirūpinantys savo įvaizdžio kūrimu, yra pernelyg susikoncentravę į save, trokšta dėmesio ir įvertinimo. Tokie žmonės nėra tikri dėl savo tapatybės, todėl jiems svarbu gauti teigiamus įvertinimus virtualioje erdvėje.
Kaip sumažinti žalingą poveikį: praktiniai patarimai
Kalbėti vien tik apie neigiamą socialinių tinklų įtaką būtų neteisinga. Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai tinklai tėra instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės, t. y. socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnume.
- Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei. Svarbiausia blaiviai įvertinti, kiek laiko praleidžiate dabar ir koks jūsų tikslas.
- Padeda ir programėlių perstumdymas jūsų išmaniajame telefone. Galite perkelti jas truputį giliau, t. y. įkelti į aplanką.
- Išjungti socialinių tinklų pranešimus, nes jie itin blaško ir skatina dar dažnesnį jų naudojimą.
- Atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą ir nusistatyti konkrečius laikus socialiniams tinklams per dieną.
- Įvesti higienos naudojant technologijas ir daryti dienas be interneto, pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti.
- Puoselėti realius santykius gyvai ir užsiimti mėgstama veikla, kuri užpildytų laisvalaikį.
Psichologo teiginiu, pasiūlymas, ką daryti, yra tik vienas - riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: „Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare. Nes rytas yra produktyviausias laikas, kai protas yra pailsėjęs ir galime nuveikti daugiausia. Vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui ir tai niekaip nesuderinama su socialiniais tinklais.“
Vaikų ir paauglių apsauga socialinėje erdvėje
Didžioji dauguma socialinių tinklų platformų nėra skirtos vaikams, neturintiems 13 metų. Visgi labai svarbu gerbti vartotojo taisykles ir registruotis tik tada, kai tai daryti leidžiama, nes jaunesniems vartotojams būtinos didesnės apsaugos. Aptikę, jog vartotojas iš tiesų nėra leistino amžiaus, platformos administratoriai paskyrą ištrins.
Jeigu jūsų vaikas neturi 13-kos metų ir domisi socialiniais tinklais (arba jais jau naudojasi), peržvelkite šiuos patarimus. Paklauskite, kokios programėlės labiausiai patinka jūsų vaikui ir sužinokite, kokios yra jų amžiaus rekomendacijos. Pakalbėkite, kodėl svarbus yra amžiaus apribojimas - tarkime, kad tomis programėlėmis / puslapiais naudojasi ir suaugusieji, nes vartotojai gali vienas su kitu kontaktuoti, dėl turinio, kuriuo gali būti pasidalinta ir t. t.
Paraginkite vaiką visuomet pagalvoti prieš kuriant bet kokį įrašą ar keliant nuotrauką internete. Kaip jis jaustųsi, jei tai, ką įkėlė, taptų vieša? Būtina naudotis blokavimo ar pranešimo apie netinkamą turinį įrankiais, jeigu atsiranda koks nors įžeidžiantis komentaras. Blokavimo funkcija yra kiekvienoje programėlėje. Patikrinkite „taginimo“ nustatymus, kad kiti, besidalindami nuotraukomis, neatskleistų jūsų vaiko tapatybės.
Jeigu internetinis draugas prašo kokios nors asmeninės informacijos, kviečia susitikti, atsiunčia netinkamo ar trikdančio turinio nuotrauką, vaikas išsyk privalo pasakyti apie tai jums ar kitam patikimam suaugusiajam. Leiskite vaikui žinoti, kad jis visuomet gali kreiptis į jus, jeigu jam kas nors nutiktų internete. Padrąsinkite vaiką niekada nekeršyti, jei kas nors pradėjo, pasakė ar padarė negerus dalykus internete.
Socialinių tinklų įrankiai verslui ir žiniasklaidai
Dauguma klientų tikisi atsakymų į klausimus, kuriuos jie pateikė socialinėje žiniasklaidoje, per 60 minučių! Socialinės žiniasklaidos pagalbos stalo sistema gali sutaupyti jūsų agentams daug laiko. LiveAgent socialinio stebėjimo įrankis leidžia jums pasiimti netiesioginius tviterius ir juos ištaisyti, kol jie nevirsta virališkais ir nepažeidžia jūsų verslo reputacijos.
Integracijos leidžia siųsti ir atsakyti į žinutes, perkelti komentarus į prietaisų sritį, saugoti kiekvieną komentarą bilieto forma, stebėti Viber pranešimus, transliuoti pranešimus iki 300 gavėjų, integruotis su visais komunikacijos kanalais (tiesioginė pokalbis, el. paštas, socialinė žiniasklaida, telefonas, žinių bazė, kliento portalas). Naudojant tokią sistemą pagerinamas agento produktyvumas ir efektyvumas.
| Funkcija | Nauda žiniasklaidai / verslui |
|---|---|
| Socialinio stebėjimo įrankiai | Leidžia reaguoti laiku, apsaugo reputaciją |
| Integracijos (Instagram, Viber) | Centralizuoja komunikaciją, taupo laiką |
| Bilietų sistema | Seka kliento kelionę per kanalus, gerina aptarnavimą |
Stebėjimas ir savistaba: kaip suprasti savo santykį su tinklais
Pasiteiravus, ką turėtume daryti, kaip pradėti save stebėti, kad pajustume, jog psichologinė savijauta ima blogėti būtent dėl socialinių tinklų įtakos, P. Rakštikas sakė: „Tai čia ir yra atsakymas - tiesiog pradėti save stebėti. Galime pabandyti stebėti du momentus: vienas - kaip aš pradedu naudoti socialinius tinklus, kaip ten atsirandu, kitas - kaip aš jaučiuosi nustojęs tai daryti.“
Kalbu būtent apie tą akimirką, nes didžioji dalis žmonių pradeda naudotis intuityviai, automatiškai. Ir, jeigu pastebiu, kad tai darau nejučia, jau yra ženklas, kad vartoju juos nesveiku būdu. Mes daugeliui dalykų dedikuojame savo laiką, juos planuojame, o laiką, kiek praleidžiame socialiniuose tinkluose, ko gero, planuoja retas. Tai yra įprotis, kuris atsiranda tarp veiklų ir pradeda bloginti jų kokybę, nes mūsų dėmesys tampa paviršutiniškas.
Psichologas pasiūlė ir dar vieną būdą, kaip šiek tiek atsiriboti nuo socialinių tinklų ir pailsinti savo galvą: „Galima bandyti ir dienas be interneto. Pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti. Čia svarbu įspėti, kad nereikėtų išsigąsti, jei pradžioje sukils įtampa. Jeigu mes kalbame apie jau atsiradusią priklausomybę, tai bet koks vakuumas žmogui iškart kuria įtampą. Bet šita įtampa paprastai atslūgsta padarius tai kelis kartus.“
Santrauka: supratimas ir atsakomybė
Akivaizdu, kad socialiniai tinklai turi didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu juos suprasti ir tinkamai panaudoti. Duomenų bazėse ir atvirosios prieigos šaltiniuose rasite daug naudingų mokslinių žinių apie socialinius tinklus, jų poveikį ir galimybes. Jos padės virtualią erdvę pasitelkti ne tik pramogai, bet ir efektyviam darbui ir mokslams.
Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai tinklai tėra instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės, t. y. socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnume. Svarbu ugdyti kritinį mąstymą, riboti laiką ir naudotis platformų saugumo įrankiais bei mokytis atpažinti patikimus informacijos šaltinius.
tags: #socialiniai #tinklai #ziniasklaida