Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, paveikiančia įvairias sritis - nuo bendravimo iki informacijos gavimo ir perdavimo. Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių.
Socialinių tinklų ikonos
Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Augantis socialinių tinklų naudojimas keičia žmonių kasdieninius įpročius.
Darbe siekiama pabrėžti, kad socialinių tinklų analizė - XX-ojo ir XXI-ojo amžių sandūroje plačiai taikoma teorinė paradigma. Būtent „socialinio tinklo“ sąvoka tapo viena pagrindinių sąvokų tiriant socialinius santykius sociologijoje, antropologijoje, medicinoje, vadyboje, komunikacijos ir kituose socialiniuose moksluose. Taigi ir ugdymo aspektu, išgryninant jauno žmogaus edukacinę erdvę, atlikus socialinį empirinį tyrimą, socialinių tinklų analizė - ne tik galimas, bet ir reikalingas darbas.
Socialinių tinklų vaidmuo jaunimo socializacijoje
Darbo tikslas - nustatyti socialinių tinklų vaidmenį jaunimo socializacijos kontekste. Darbo uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
- Pristatyti socializacijos sampratos ypatumus;
- Aptarti socialinio tinklo teorinius aspektus;
- Atskleisti veiksnius, skatinančius ir trukdančius akademinio jaunimo dalyvavimui socialiniuose tinkluose.
Šiame magistro darbe tyrimo objektas - socialiniai tinklai jaunimo socializacijos kontekste. Hipotezės:
- Interneto socialiniai tinklai šiandienos jaunimo tarpe - vienas iš svarbesnių socializacijos būdų;
- Per didelis užimtumas, laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir nepakankamus socialinius tinklus jaunų žmonių tarpe.
Tyrimo metodologija: Darbo autorės nuomone galimos ir reikiamos kelios skirtingos socialinių tinklų analizės metodologinės kryptys, tačiau tikslingiausia daugiausia dėmesio skirti naujausioms tendencijoms, nagrinėjančioms socialinius tinklus kaip socialinio kapitalo sudedamąją dalį. Tyrimo metodika ir eiga. Tyrimas yra trumpalaikis, todėl tikslingiausia, darbo autorės nuomone, buvo taikyti kelis tyrimo metodus, t.y. naudota trianguliacija.
Siekiant atskleisti jaunimo grupei svarbius bei aktualius socialinio tinklo aspektus, pasirinktas kiekybinis (anketinė apklausa) bei kokybinis tyrimas, kuriam atlikti parengtas pusiau standartizuotas interviu ir focus grupė. Tyrimo hipotetinis modelis sudarytas pagal socialinio tinklo kaip edukacinės ugdymo erdvės metodą. Magistro darbo generalinę tyrimo aibę (populiaciją) sudaro socialinė grupė - akademinis jaunimas. Šiuo atveju iš šios tikslinės socialinės grupės buvo atsitiktinai atrinkta 200 Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dieninių studijų studentai.
Tyrimo modelis
Socialinių tinklų atvirumas ir problemos
Pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjus socialinei medijai, mūsų gyvenimai pasidalinuo į dvi dimensijas - realiąją bei virtualiąją. Pradėta domėtis kaip ši naujoji dimensija yra susijusi su žmogaus psichologiniu funkcionavimu, kaip ši „naujoji realybė“ mus veikia. Socialinių tinklų sukeltas pavydas, dirglumas, nepagrįsti lūkesčiai, pyktis - gana įprastas dalykas.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Dalis jūsų tikrai pastebėjote (Kristina ir Tautė tai tikrai), kad per paskutinius keletą metų viešoje erdvėje, ypač socialinėse medijose, imta vis dažniau ir atviriau kalbėti(s) apie temas, kurios ilgą laiką buvo tabu, kuriomis kalbėti buvo nepriimtina, apie kurias kalbėti žmonės gėdydavosi, bijodavo. Tai depresija, savižudybės, priklausomybės, valgymo sutrikimai, nerimo ir panikos atakos, onkologiniai susirgimai, seksualumas, lytiškumas, mėnesinės, smurtas artimoje aplinkoje, skyrybos, netektys, vaikystės traumos, nepagražinti tėvystės/motinystės ir apskritai kasdienio gyvenimo užkulisiai.
Žmonės ima drąsiau dalintis savo asmeninėmis patirtimis įvairiose gyvenimo srityse, kurios tradiciškai buvo siejamos su intymia, privačia gyvenimo sfera. Didžia dalimi tos asmeninės problemos, dilemos, įtampos ar tragedijos, apie kurias kalba konkretūs vyrai ir moterys, yra susijusios ir mūsų visuomenės struktūrinėmis problemomis, kurios ypač sunkiai sprendžiamos, kai žmonės jose užsikonservuoja kaip pavieniai individai, bijo ir gėdijasi apie tai kalbėti, yra vieniši ir nesuprasti.
Atvirumas socialiniuose tinkluose, manau, prisideda prie su(si)vokimo, kad mes nesame tokie atskiri, turim panašių patirčių ir apie jas dalindamiesi vieni su kitais galim ne tik pasijusti suprasti, atrasti bendrystę, bet ir padėti sau ir kitam. Tai ypač svarbu tiems, kurie neranda palaikymo savo artimoje aplinkoje (praėjusią savaitę mane sukrėtė atvejis, kai psichologinėje krizėje buvusi moteris skambino pagalbos socialiniuose tinkluose sekamai (bet asmeniškai nepažįstamai) moteriai, nes jautėsi jai artima. Vidury dienos (ar nakties) žinoma moteris pateko į nepažįstamo žmogaus gyvenimo dramą bei susidūrė su specifinėmis dilemomis. Šis atvejis man iškėlė dar daugiau apmąstymų apie socialinių tinklų gyvenimą, bet šįkart jų neliesiu).
Žinoma, svarbu pastebėti, kad šitas (pagaliau!) atvirumo ir kalbėjimo(si) paplitimo įspūdis gali būti būdingas ribotai žmonių grupei, labiausiai - išsilavinusiam/besilavinanačiam miesto jaunimui/jauniems suaugusiems, kuriems naršymas socialiniuose tinkluose yra neatsiejama kasdienybės dalis. Štai pavyzdžiui, 2018 m. Kantar TNS atlikto tyrimo duomenimis, iš 1600 apklaustų 15-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų 50 % naudojasi socialiniais tinklais kasdien.
Pastebėta tendencija, kad kuo vyresni respondentai, tuo rečiau jie naudojasi minėtomis medijomis: 15-29 metų amžiaus grupėje 88 % apklaustųjų nurodė socialinius tinklus vartojantys kasdien, 30-49 metų amžiaus grupėje tokių buvo 59 %, 50-74 metų amžiaus grupėje tik 19 %.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
| Amžiaus grupė | Kasdien naudojasi socialiniais tinklais |
|---|---|
| 15-29 metai | 88% |
| 30-49 metai | 59% |
| 50-74 metai | 19% |
Socialinių tinklų naudojimas pagal amžiaus grupes (2018 m.)
Žinojimo pasiskirstymas socialiniuose tinkluose
Sociologas Alfredas Schutzas straipsnyje „Gerai informuotas pilietis: esė apie socialinį žinojimo pasiskirstymą“ svarstė apie skirtingų visuomenės grupių žinojimą ir išskyrė tris idealius jo tipus: „ekspertų“, „gerai informuotų piliečių“ bei „eilinių žmonių iš gatvės“.
- Ekspertai - daugiausiai įvairiapusiškų bei patikrintų žinių apie konkrečią temą/gyvenimo sritį/problemą turintys žmonės. Pavyzdžiui, kalbant apie savižudybes, tai galėtų būti savižudybes tyrinėjantys mokslininkai, žmones konsultuojantys psichologai, psichiatrai ir pan.
- Gerai informuoti piliečiai turi mažiau žinių nei ekspertai, tačiau daugiau nei eiliniai žmonės iš gatvės. Jie domisi ekspertų žiniomis, seka informaciją viešoje erdvėje, galbūt turi asmeninės patirties susidūrus su tam tikra problema. Savižudybių atveju tai galėtų būti polinkį į suicidines mintis turintys ir sprendimų, kaip sau padėti ieškantys žmonės, nusižudžiusių asmenų artimieji ir pan.
- Žmonės iš gatvės turi labai paviršutinišką žinojimą apie tam tikrą temą, todėl vertindami su ja susijusius dalykus ar priimdami kokius nors sprendimus gali remtis atsitiktinėmis nuogirdomis, emocijomis, stereotipais. Savižudybių atveju tai gali būti visai šia tema nesidomintys bei savo aplinkoje su šiuo reiškiniu nesusidūrę žmonės.
Tradicinėje žiniasklaidoje buvo įprasta, kad tokiomis temomis, kaip psichinė sveikata, socialinės, ekonominės, politinės problemos ir pan. dažniausiai pasisakydavo (žurnalistų būdavo pakalbinami) tos srities specialistai - ekspertai, būtent jie turėjo didžiausią galią kalbėti ir būti išgirsti. Internetas bei socialiniai tinklai suteikė galimybę pasisakyti ir būti išgirstoms ir kitoms žinojimo grupėms, kalbėti „savu balsu“. Galimybės atitinkamai prasiplėtė ir įvairesnio plauko ekspertams, kurie nebėra tiek priklausomi nuo žurnalistų ar kitų žiniasklaidos veikėjų simpatijų, palankumo ir malonės suteikti jiems balsą.
Socialiniuose tinkluose savo žinojimu ar nežinojimu apie bet ką gali dalintis visi, o gerai informuotų piliečių balsas gali sulaukti žymiai daugiau dėmesio ir turėti didesnį poveikį auditorijai, nei ten pat pasisakančių ekspertų (atvira charizmatiškos dainininkės kova su depresija gali įtikinti labiau, nei mokslinius tyrimus atliekančio ir ilgametę praktinio darbo patirtį turinčio psichologo pasisakymai). Čia kyla dar vienas iššūkis - kaip didelėje ekspertų, gerai informuotų piliečių ir eilinių žmonių iš gatvės balsų kakofonijoje atsirinkti patikimą informaciją?
7 psichologiniai socialinių tinklų poveikiai studentams 📱
Kitas dalykas, stebint socialinius tinklus, ypač užklydus į daug sekėjų turinčių influencerių profilius, kartais atrodo, kad bėgdami nuo kraštutinumo „kalbėk tyliau, kad tik kaimynai neišgirstų“ žmonės puola į kraštutinumą „rėk garsiau, kad tik visi išgirstų“ (kartais ir - rėk garsiau, kad tik visi išgirstų bei pakeliui dar ką nors nupirktų“).
Birželio mėnesį Socialioje sociologijoje paskelbsiu straipsnį, kuriame bus analizuojamos socialinių medijų galimybes destigmatizuoti psichologines ligas, supažindinama su integruotais dviejų tyrimų rezultatais. Nikoleta Kacaitė 2020 m. VDU apgintame magistro darbe, o Šarūnė Danilevičiūtė šiais metais VU ginamame bakalauriniame aiškinosi skirtingą santykį su psichikos sveikata turinčių žmonių požiūrį į viešą kalbėjimą apie savo psichologinius sunkumus.
Savo darbuose jos kalbino (skirtingus) apie savo psichologines būsenas atvirai socialiniuose tinkluose kalbančius žmones (pagal Schutzą - gerai informuotus piliečius), psichologus (ekspertus) bei socialinių tinklų vartotojus (žmones iš gatvės). Ši tema ypač aktuali, nes esame atėję iš labai specifinio konteksto, kuriame, kaip pastebėjo įdomią monografiją apie psichiatriją sovietmečiu išleidęs istorikas Tomas Vaiseta, psichikos ligų turinčių žmonių mintys apie save ir kitus, jų jausmai ir išgyventos patirtys, nuomonės ir nuostatos buvo terra incognita, į kurią profesiniais tikslais įžengdavo tik psichiatrai. Nors šiandien situacija pasikeitusi, tačiau stigma vis dar yra stipri.
tags: #socialiniai #tinklai #sociologija