Artėjant pensiniam amžiui, daugelį domina klausimas, kokio dydžio pensijos galima tikėtis. Pensijos dydis priklauso nuo įvairių faktorių, įskaitant kaupimo laikotarpį, įmokų dydį ir pasirinktą pensijų fondą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sužinoti savo būsimos pensijos dydį ir kokias galimybes suteikia II pakopos pensijų kaupimas.
II pakopos pensijų kaupimas: ką svarbu žinoti?
II pakopoje - papildomas, savanoriškas būdas kaupti asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Jame dalyvaujantis asmuo kaupia lėšas - 3 % nuo gaunamo atlyginimo „ant popieriaus“, o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio). Kaupimas II pensijų pakopoje, ekspertų vertinimais, yra vienas pigesnių ilgalaikio investavimo būdų.
Norint toliau kaupti oresnei senatvės pensijai, papildomai jokių veiksmų imtis jums nereikia. Visi pakeitimai, susiję su kaupimu II pensijų pakopoje, įsigalios nuo 2026-01-01, tad kreiptis dėl dalies sukaupto turto atsiėmimo ar kaupimo nutraukimo galite tik nuo 2026-01-01. Primename, jog kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026 01 01 - 2027 12 31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje.
Valstybės priemoka
Taip, valstybės priemoka (1,5% nuo užpraeitų metų VDU (vidutinio darbo užmokesčio)) išliks. Šiais metais tai yra 30,33 Eur per mėnesį, o 2026 m. valstybės priemoka sieks 33,49 Eur per mėnesį.
Galimybė atsiimti dalį sukaupto turto
Vieną kartą per kaupimo laikotarpį galėsite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Jei nemokėjote įmokų savo lėšomis, išsiimti dalies sukaupto turto negalite. Likus 5 ar mažiau metų iki pensijos, galėsite atsiimti visą sukauptą turtą, jeigu jis neviršys pusės privalomo anuiteto sumos (2026 metais - 8 392,5 Eur).
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Nuo 2026 m. sausio 1 d. riba, iki kurios sukaupus visą turtą galite atsiimti vienkartine išmoka, padidinta daugiau nei 3 kartus - nuo 5 403 Eur 2025 m. iki 16 785 Eur 2026 m. Ši riba bus kasmet perskaičiuojama ir augs priklausomai nuo vidutinės senatvės pensijos dydžio.
Nepriklausomai nuo sukaupto turto sumos, jei to nebūsite padarę anksčiau, sulaukęs pensijos, galėsite iš karto atsiimti iki 25 % sukaupto turto, netaikant 3 % atskaitymo „Sodrai“, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Likusį turtą galėsite investuoti toliau, skirti jį išmokų anuiteto įsigijimui arba palikti paveldėtojams.
Pasitraukiant iš II pakopos pensijų kaupimo bus galima atsiimti tik dalį sukaupto turto - savo sumokėtas įmokas ir uždirbtą investicinį prieaugį. Likusi sukaupto turto dalis bus pervesta „Sodrai“, už ją bus skiriami papildomi pensijų apskaitos vienetai. 2026 metais 1 apskaitos vienetas lygus 8,11 Eur / mėn prie „Sodros“ pensijos.
Vieną kartą per visą kaupimą galite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų), iki pensinio amžiaus taikant 3 % atskaitymas „Sodrai“.
Papildomos pensijų įmokos
Tam galite pasirinkti papildomą pensijų įmoką - tai jūsų arba jūsų darbdavio mokama įmoka, kurios dydį pasirenkate patys.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
SVARBU! Atlikite pavedimą į pensijų fondo, kuriame darbuotojas kaupia pensijai, banko sąskaitą. Tik teisingai nurodžius informaciją ir atlikus pavedimą į teisingą pensijų fondo banko sąskaitą, papildomas pensijų įmokas galėsime laiku priskirti kaupiančiajam.
Pensijų įmokų sustabdymas arba atnaujinimas
Įmokas galite sustabdyti vieneriems metams, tačiau tuo laikotarpiu nebus mokama valstybės paskata. Taip, galite atnaujinti sustabdytų įmokų pervedimą. Taip pat, tai padaryti galite ir atvykę į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą.
Jei norite keisti pensijų kaupimo bendrovę, turite sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje.
Paveldėjimas
Norėdami gauti pensijų išmoką, atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą.
SVARBU! Paveldėjimo bylą būtina užvesti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleistas, notaras nebegalės jos užvesti - turėsite kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo arba faktiško turto valdymo pripažinimo.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Atvykite į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su asmens dokumentu ir notaro liudijimu, kad praneštumėte apie užvestą paveldėjimo bylą. Taip pat, prašymą, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, galite pateikti el. Kai jau turėsite notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, prašome atvykti į artimiausią Allianz Lietuva skyrių ar biurą su dokumentais.
Žmogus, apsidrausdamas VIP pensinio draudimo sutartimi, pats nurodo, kas bus naudos gavėjai, kam ,,Allianz Lietuva“ turės išmokėti pinigus, jeigu įvyks nelaimė. Tokiu atveju sukaupti pinigai išmokami iš karto.
VIP pensinis draudimas
VIP pensinis draudimas - tai papildomas, savanoriškas būdas kaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Šios lėšos pervedamos į asmeninę pensijų sąskaitą pasirinktame pensijų fonde.
Lietuvos gyventojų nerimą atspindi „Spinter tyrimai“ kartu su Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija atlikto tyrimo apie ilgalaikio taupymo įpročius rezultatai. Kas šeštas reprezentatyvios apklausos dalyvis mano, jog senatvėje jam gali reikėti šeimos narių arba giminaičių paramos. Nerimas dėl ateities skatina ieškoti būdų užsitikrinti saugumą. Žinojimas, kad išėjus į pensiją jau bus sukauptas tam tikras finansų ,,bagažas“ suteikia emocinį komfortą.
,,Allianz Lietuva“ duomenimis, vidutinis besikreipiančių dėl VIP pensinio draudimo klientų amžius yra 48 metai, tad vertinant pensinį amžių (65 metus) ir ,,Allianz Lietuva“ statistiką, papildomais finansiniais šaltiniais visuomenė susirūpina bei pradeda reguliariai taupyti likus vidutiniškai 17 metų iki pensijos.
Pasak gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės ,,Allianz Lietuva“ vyr. patarėjos-ekspertės Svetlanos Plitin-Tamavičienės, žmonės netaupo arba delsia pradėti taupyti, nes dažnai abejoja, nepasitiki savimi, mano, kad pajamos gali būti nestabilios ir taupyti yra rizikinga. Dar vienas argumentas - nėra iš ko taupyti, nes pajamos per mažos, o išlaidos per didelės, tačiau taip dažniausiai nutinka dėl neteisingo pajamų - išlaidų paskirstymo.
S. Plitin-Tamavičienė akcentuoja: ,,Įsivaizduokime, kad sulaukus pensinio amžiaus, vidutiniškai gyvensime apie 20 metų. Akivaizdu, kad pradėjus kaupti tik po 50-ties, nepavyks sutaupyti tinkamos pinigų sumos. Kuo anksčiau pradėsime kaupti pinigus, tuo didesnę sumą atsidėsime ir atitinkamai didesnę grąžą gausime. Kad jaustumėmės saugūs, taupymas turi būti ilgalaikis, disciplinuotas, stabilus, nerizikingas, o būtent toks ir yra VIP pensinis draudimas, nes ilguoju laikotarpiu suteiks finansinį stabilumą“.
Finansų ekspertė sako, kad ,,Allianz Lietuva“ sukauptus pinigus klientai kartais panaudoja ir svajonės išsipildymui. Pavyzdžiui, nuvykti į egzotišką kelionę. Per dešimt metų sutaupyti pinigai kitai mano klientei suteikė galimybę išvykti į kelionę su vyru ir taip paminėti 60-metį.
S. Plitin-Tamavičienė sako, kad paslaugos lankstumas yra tai, kad sumažėjus pajamoms, įmokas galima mažinti arba jas stabdyti metams. Sutarties tokiais atvejais nutraukti nereikia. Finansinei situacijai pagerėjus, įmokas galima tęsti. Be įmokų sustabdymo ir jų mažinimo, yra galimybė išsiimti dalį sukauptos vertės, pačios sutarties nenutraukiant.
,,Norint nutraukti VIP pensinio draudimo sutartį nesulaukus pensijos, sukaupta suma išmokama visa iš karto. Svarbu žinoti, kad VIP pensiniam draudimui yra taikoma GPM lengvata - taip kaupiant ir investuojant po GPM deklaracijos pildymo galite susigrąžinti net iki 20 proc. (iki 300 eur) nuo sumokėtų įmokų kasmet. O išlaikius tokią sutartį iki minimalaus pensinio amžiaus ir išsiimant visą sukauptą sutartyje sumą, valstybei šių mokesčių grąžinti nebereikia“, - aiškina ,,Allianz Lietuva“ vyr. patarėja-ekspertė.
Svetlana sako, kad labiausiai klientai vertina galimybę nuosekliai, disciplinuotai taupyti patikimoje bendrovėje, gauti visą reikiamą informaciją iš asmeninio finansų konsultanto. Ir tai aktualu ne tik fiziniams asmenims, tačiau ir verslui. Dažnai įmonės VIP pensiniu draudimu papildomai motyvuoja savo darbuotojus. Dabar tai yra efektyvi ir vis labiau populiarėjanti finansinė skatinimo priemonė.
,,Negalime numatyti, kokių netikėtų išlaidų turėsime, ypač sulaukę pensijos arba prieš pat ją. Jei surinktume tūkstančio žmonių auditoriją ir jiems užduotume klausimą - kaip galvojate, kas nutiks pensiniame amžiuje - viena dalis atsakytų, kad sulauks pensijos, o kita dalis teigtų, kad jos nesulauks. Tačiau niekas negali žinoti, kuriais iš jų tapsime mes, kokia ateitis laukia, todėl turime pasiruošti bet kuriam variantui. O tai padėti padaryti galima pradėjus atsakingai taupyti. Ir kuo anksčiau pradėsime, tuo labiau pasiruošę būsime“, - pataria ,,Allianz Lietuva“ vyr. patarėja-ekspertė.
Kaip iš tikrųjų atrodo pensija?
Kaip pasirinkti pensijų fondą?
Renkantis fondą pirmas žingsnis turėtų būti nusistatyti rizikos toleravimo ribas ir pagal tai pasirinkti kategoriją. Siūloma atsižvelgti į amžių: jaunesniems asmenims rinktis fondus su didesne akcijų dalimi, nes jie laikomi rizikingesniais, o vyresnio amžiaus asmenims - su kuo mažesne akcijų dalimi. Visi fondai gali būti suskirstyti į 4 grupes pagal riziką: konservatyvaus investavimo, mažos akcijų dalies (iki 30 % akcijų), vidutinės akcijų dalies (iki 70 % akcijų) ar akcijų pensijų fondus (100 % akcijų).
Nors konservatyvaus investavimo fondai vengia rizikos, ir tai negarantuoja, kad investicijų vertė nekris ar apsaugos investuotojus nuo infliacijos. Grąža, kurią šie fondai paprastai uždirba, panaši į grąžą iš indėlių. Riziką prisiimantys akcijų pensijų fondai investuoja į rizikingesnėmis laikomas rinkas, siekia ilgalaikės grąžos, prisiimdami riziką ir trumpųjų laikotarpių veiklos rezultatų svyravimus.
Pusė lietuvių nesižavi idėja rizikuoti savo pensijos sąskaita ir pasirinko vidutinės akcijų dalies fondus. Vos penktadalis (19,1 %) jaučiasi komfortiškai prisiimdami daugiau rizikos iš rinkų svyravimų, tikėdamiesi, kad jų fondas uždirbs didesnę grąžą, ir kaupia pensiją akcijų pensijų fonduose.
Domintis finansų rinkomis galima rasti daug publikacijų, kuriose analizuojama, kaip dauguma pensijų fondų giriasi demonstruodami, kad jų fondas sugeba aplenkti lyginamąjį indeksą, tačiau to nuopelnas būna ne fondo valdytojo įdėtas darbas ar įgūdžiai, o fondų gudravimas - pasirenkamas toks indeksas, kurį aplenkti būtų vieni niekai. Taip indeksai nevisiškai sąžiningai atspindi realų investicinį fondo portfelį ir fondo tikslus.
Fondo valdytojai ne patys sugalvojo lyginti savo darbą su atitinkamais indeksais ir kelti sau aiškiai pamatuojamus tikslus - juos tą įpareigoja daryti įstatymas. Kuris, beje, numato griežtus reikalavimus dėl indeksų parinkimo ir apibrėžia paskirtį: pensijų fondo lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti pensijų fondo finansinius rezultatus.
Todėl investuotojui lyginamieji indeksai iškart parodo, kokia yra fondo investavimo strategija, ko tikėtis (benchmark turi istoriją ir iš jos galima sužinoti orientacinę grąžą praeityje). O fondo valdytojui nustato pamatuojamus tikslus.
Vis dėlto, jeigu fondas ir neaplenkia lyginamojo indekso, tai dar nereiškia, kad reikėtų tuoj pat bėgti pas vadybininką ir keisti fondą. Tačiau jeigu per ilgesnį laikotarpį fondo valdytojui nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų ir aplenkti lyginamojo indekso, tai nėra geras ženklas. Juk nesinori mokėti pakankamai didelio valdymo mokesčio už tai, ko negauni, todėl verta palyginti savo fondo ir jo lyginamojo indekso grąžas, ypač ilguoju laikotarpiu.
Renkantis pensijų fondą jokiu būdu nerekomenduojame remtis vien tik kelerių praėjusių metų grąža. Verčiau paanalizuoti ilgesnio, bent 5 metų, laikotarpio grąžą.
Palyginus skirtingų įmonių tos pačios kategorijos fondus, pastebima, kad kiekvienoje kategorijoje daugiausiai dalyvių turi „Swedbank“ fondai, tačiau pagal veiklos rezultatus lyderių pozicijose jų nepamatytume. Tendencija priešinga - INVL fondai visose kategorijose pagal uždirbtą grąžą tiek per 5 m. laikotarpį, tiek per 2017 m. lyderiauja, tačiau fondai turi mažiausiai dalyvių.
Tai rodo, kad kaupiantys senatvei nelabai domisi pensijų fondų veiklos rezultatais, o renkasi pagal vardą.
Galbūt pamirštama, kad pensijų fondai įstatymiškai griežtai reglamentuoti ir garantuoja maksimalią apsaugą investuojantiems į juos, todėl kiekvienoje įmonėje esanti sukaupta suma yra saugi. Verčiau pasidomėti fondo valdytojo darbu, akivaizdu, kad ne visi verti sveikinimų.
Pensijų fondų rezultatai
Žemiau pateiktoje lentelėje galite palyginti skirtingų pensijų fondų rezultatus:
| Fondas | Valdymo įmonė | Fondo dalyvių skaičius | Vidutinė metinė grąža* per praėjusius 5 metus, % | Grąža 2017, % |
|---|---|---|---|---|
| INVL STABILO II 58+ | INVL | 0,4 % | 2,62 | 2,49 |
| Aviva Europensija | Aviva | 10,7 % | 2,24 | -1,69 |
| Luminor pensija 1 | Luminor | 1,0 % | 1,16 | -0,33 |
| Swedbank pensija 1 | Swedbank | 0,1 % | 2,18 | 0,02 |
| SEB pensija 1 | SEB | 2,5 % | 0,69 | -0,85 |
| Swedbank pensijų išmokų fondas | Swedbank | 1,6 % | 0,42 | -0,03 |
| INVL MEZZO II 53+ | INVL | 0,3 % | 5,18 | 5,84 |
| Aviva Europensija plius | Aviva | 1,8 % | 4,10 | 1,54 |
| Luminor pensija 2 | Luminor | 3,6 % | 3,24 | 1,17 |
| Swedbank pensija 2 | Swedbank | 8,0 % | 3,82 | 3,10 |
| INVL MEDIO II 47+ | INVL | 3,0 % | 7,53 | 7,27 |
| Luminor pensija 3 | Luminor | 5,8 % | 5,20 | 3,36 |
| Aviva Europensija ekstra | Aviva | 5,0 % | 5,93 | 3,30 |
| Swedbank pensija 3 | Swedbank | 13,3 % | 5,27 | 4,84 |
| SEB pensija 2 | SEB | 14,4 % | 4,39 | 4,77 |
| Swedbank pensija 4 | Swedbank | 9,0 % | 6,24 | 6,37 |
| INVL EXTREMO II 16+ | INVL | 5,9 % | 10,51 | 9,46 |
| SEB pensija 3 | SEB | 5,4 % | 7,61 | 9,00 |
| Swedbank Pensija 5 | Swedbank | 8,1 % | 8,03 | 8,98 |
Šaltinis: parengta remiantis Lietuvos banko pateikiama informacija.
Pastaba. Straipsnyje minima 5 m. grąža - tai vidutinė metinė grąža, apskaičiuota remiantis apskaitos vieneto vertės pokyčiu per praėjusių 5 m. laikotarpį, taikant geometrinį vidurkį.
Perspėjimas. Straipsnyje pateikiama informacija nėra rekomendacija ar siūlymas dėl investicinių sprendimų. Už investicinius sprendimus, kurie buvo priimti remiantis šioje apžvalgoje pateikta informacija, neatsakome.
Fondo keitimas
Pensijų fondus keisti dažnai nėra racionalu, todėl tai daryti verta įvertinus visų siūlomų fondų veiklą. Be to, pensijų fondo keitimas gali pareikalauti papildomų išlaidų, kurios būtų išskaičiuotos iš jūsų sukauptos sumos. Beveik visi fondai taiko vienodą įstatyme numatytą maksimalų valdymo mokestį, o štai keitimo mokesčiai skiriasi.
Verta prisiminti, kad vieną kartą per metus galite pasikeisti fondą toje pačioje įmonėje nemokamai (nieko nebus išskaičiuota iš jūsų sukauptos sumos). „Swedbank“ iri SEB leidžia keisti, kiek nori: netaiko mokesčio keičiant tarp savo valdomų fondų. „Aviva“ ir „Luminor“ klientai, sumanę keistų fondus tarp tos pačios įmonės fondų dažniau nei kartą per metus, turėtų mokėti 0,05 % nuo sukauptos sumos. Čia vėl išsiskiria INVL, kuri, priešingai nei kitos įmonės, netaiko mokesčio net tuo atveju, jei pensijų fondų dalyvis nusprendžia ne šiaip pakeisti fondą įmonės viduje, bet pereiti į kitos įmonės fondą. Tai turėtų būti nemažas privalumas nenorintiems savo pensijos sukauptų lėšų mokėti valdymo įmonėms už tokio tipo atskaitymus.