Smegenys - unikalus organas, kuris kontroliuoja absoliučiai viską - mąstymą, jutimą, elgesį. Jose slypi tai, kas mes esam: įpročiai, svajonės, pyktis, džiaugsmas, priklausomybės, ateities planai. Bet pats nuostabiausias dalykas kalbant apie smegenis - faktas, kad jose slypi ir tai kuo galim tapti. Mūsų potencialas.
Norint atskleisti begalinį žmogaus galimybių potencialą, labai svarbu suvokti, kaip veikia smegenys. Kaip jas “prisijaukinti”, su jomis “susidraugauti”, kad galėtumėm tobulėti, atsisakyti žalingų įpročių?
Pradėkime nuo to, kaip funkcionuoja mūsų smegenys. Visą informaciją iš aplinkos jos gauna per kitus jutimo organus - regą, lytėjimą, klausą. Žmogaus smegenys, nelyg galingas superkompiuteris, sudarytas iš milijardinio skaičiaus neuroninių jungčių, kuriomis elektriniu ir cheminiu būdais priimama, apdorojama ir perduodama informacija.
Kalbant apie žmogaus žalingą pačiam sau elgesį, tarkim priklausomybes, labai svarbu suprasti kokie procesai, vykstantys smegenų struktūrose, skatina tokio elgesio pasireiškimą. Netgi menkas cheminio balanso svyravimas smegenyse gali sukelti netikėtus elgesio pakitimus.
Valia žmogaus gyvenime yra itin svarbi. Vis dar vyrauja nuomonė, kad priklausomi žmonės tiesiog stokoja valios ar yra paprasčiausi tinginiai. Tai klaidingas stereotipas. Pavyzdžiui, žmonės, kovojantys su antsvoriu - jie puikiai suvokia, kad turi problemų susijusių su per dideliu svoriu. Nepaisant to, jie dažniausiai pasižymi išties stipria valia. Iki persivalgydami, šie žmonės sutelkia milžiniškas valios pastangas. Bando išradingiausiais būdais atsispirti pagundai.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Valingos pastangos yra labai svarbios žalingų įpročių atsisakymo procese. Sutelkiant valią, planuojant sąmoningus veiksmus itin aktyviai dirba žmogaus smegenų sritis vadinama smegenų žieve. Valia yra sprendimų priėmimo proceso dalis. Tačiau valios “resursai” toli gražu ne begaliniai.
Valia yra ribota. Kuo daugiau sprendimų reikia priimti, tuo labiau tikėtina, kad galime susidurti su būsena, kuri vadinama sprendimų priėmimo nuovagiu, arba valios nuovargiu. Kuomet susiduriame su valios nuovargiu, valios reikalingos norint atsisakyti nepageidaujamų įpročių, kad ir tokių kaip persivalgymas, paprasčiausiai nebelieka.
Kaip pagalbą padedant sau sėkmingiau panaudoti valios “resursus”, S. Achor siūlo vadovautis 20-ties sekundžių taisykle. Ši taisyklė paremta chemijoje naudojama aktyvacijos energijos sąvoka. Aktyvacijos energija - tai energija reikalinga sužadinti tam tikrą reakciją. Panašiai aktyvi energija reikalinga mums, norint iš rutininės būsenos pereiti į veiklos fazę.
Tarkim, jei žiūrint televizorių kilo noras sudaryti rytojaus pirkinių sąrašą, priemonės, reikalingos užrašams turi būti padėti tokiu atstumu, kad juos galėtumėm pasiekti per maždaug 20 sekundžių. Jei esam nuvargę ir priemonių reikės ieškoti ilgiau, tikėtina, kad ir toliau liksime kiurksoti priešais televizorių.
Ši taisyklė gali pagelbėti bandant atsiskyti žalingų įpročių. Jei nusprendėme mesti rūkyti, cigarečių pakelį būtų išmintinga palikti, pavyzdžiui automobilyje, arba darbe. Tikėtina, kad 20-ties sekundžių taisyklė gali suveikti.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Valingi veiksmai atitolina pagundas, tačiau labai dažnai, bandant atsikratyti žalingų įpročių, vien valios pastangų neužtenka. Taip yra dėl to, kad priklausomubių problema slypi smegenyse.
Tokį neįprastą preparatą vartojančiųjų elgesį galima paaiškinti sutrikusiu cheminio junginio dopamino balansu smegenyse. Dopaminas žmogaus organizme atsakingas ne tik už judesių kontrolės procesą, bet taip pat už pasitenkinimo ir malonumo būsenas. Pasitenkinimo būsenos yra labai svarbios žmogaus motyvacijai. Priklausomybės biologiniai procesai yra susiję su dopamino išsiskyrimu smegenyse. Sutrikus dopamino lygiui smegenyse atsiranda elgesys.
Tačiau kuomet kalbam apie priklausomybes, tokias kaip alkoholis, rūkymas, narkotikai, persivalgymas, azartiniai žaidimai - viskas nėra taip paprasta. Dopaminas - medžiaga būtina mūsų kaip individų ir rūšies išlikimui. Tačiau kuomet kalbam apie žalingus įpročius dopaminas tam tikra prasme atlieka smegenų “užgrobėjo” vaidmenį.
Norint suprasti kaip vyksta šis “užgrobimas”, reikia paaiškinti kaip žmogaus smegenyse veikia apdovanojimų neuroninis takas. Neuroniniame take smegenų sritys yra sujungtos ilgomis nervinių ląstelių ataugomis, vadinamomis aksonais. Tai tarsi laidai kompiuteryje. Kiekvienas takas yra susijęs su tam tikru veiksmu ar elgesiu.
Kaskart kai mes mąstom, jaučiam ar ką nors darom šie neuroniniai takai stiprėja. Pradžioje sunku išmokti važiuoti dviračiu, tai visiškai naujas veiksmas. Treniruojantis, neuroninis “važinėjimo dviračiu” takas stiprėja ir pedalų mynimas tampa automatiniu veiksmu. Nebereikia įtemptai galvoti, kokius veiksmus reikia atlikti norint sėkmingai važiuoti. Važiavimas dviračiu tampa įpročiu. Įprotis - tai dažnai naudojamas neuroninis takas.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
Kalbant apie priklausomybes, itin svarbų vaidmenį atlieka apdovanojimų takas. Dar kitaip vadinamas mezolimbine dopamino sistema. Apdovanojimų takas padrąsina ir skatina atlikti veiksmus tokius kaip valgymas, gėrimas, seksualinis elgesys, rūpinimasis vaikais ir kitus, būtinus mūsų išlikimui. Kuomet apdovanojimų takas aktyvuojamas, smegenis užplūsta dopaminas. Mes jaučiamės gerai. Mums malonu.
Smegenų dalis atsakinga už dopamino išsiskyrimą ir elgesį būtiną išlikimui yra vidurinėse smegenyse. Tuo tarpu už sąmoningus sprendimus, atmintį, dėmesio sutelkimą, mintis ir valingus sprendimus yra atsakinga kita smegenų dalis - smegenų žievė. Taigi dopaminas tarsi “užgrobia” smegenis. Šis “užgrobimas” gyvybiškai svarbus kuomet kalbam apie maisto vartojimą, nes mes tokiu būdų nepamirštam aprūpinti savo organizmo maistingosiomis medžiagomis. Tačiau priklausomybiu atveju dopamino “užgrobimas” yra itin žalingas.
Žmogui vartojant tam tikras medžiagas, tarkim rūkant, smegenyse išsiskiria gausus kiekis dopamino. Dar kita smegenų dalis - hipokampas, atsakinga už atmintį, įsimena patiriamą palaimos būseną. Galiausiai trečioji smegenų dalis- migdolinis kūnas - užfiksuoja aplinkos dirgiklius, kurie vyravo rūkymo momentu. Migdolinis kūnas fiksuoja įvairiausius dirgiklius - garsus, kvapus, žmones ir pan., tokiu būdu sustiprinamas įprotis.
Nuolat vartojant priklausomybę sukeliančias medžiagas, smegenyse mažėja dopamino receptorių, įprastinė dozė nebeteikia tokio stipraus palaimos jausmo. Norint įveikti priklausomybę būtinos ir valios pastangos, ir tinkamai funkcionuojančios smegenys. Didžiausia problema, kad biologiniai procesai kartais užgožia laisvos valios apraiškas.
Tad kaip pagelbėti žmogui norinčiam atsisakyti žalingų įpročių? Jei valios pastangos dažnai bejėgės prieš procesus vykstančius smegenyse? Kaip mums “prisijaukinti” savo smegenis? Egzistuoja ryšys tarp valingų veiksmų ir biologinių procesų vykstančių smegenyse. Valios pastangom mes galim pakeisti smegenų struktūrą. Tam tikros individualios patirtys, išgyvenamos pasitelkiant sąmoningus, valingus veiksmus, veikia smegenų struktūrą.
Per pastaruosius pora dešimtmečių supratimas kaip veikia smegenys itin pakito. Dar neseniai buvo teigiama, kad nervinės ląstelės negali formuotis suaugusio žmogaus smegenyse. Tačiau tyrimai neurogenezės srityje, tiriančioje kokiose smegenų dalyse, kokiomis sąlygomis ir kokiais kiekiais “gimsta” nauji neuronai, sako ką kitą. Bent dviejuose smegenų srityse - hipokampe ir šoniniuose skilveliuose - nauji neuronai “gimsta” visą žmogaus gyvenimą. Netgi vėlyvoje senatvėje. Jie atsakingi už geresnę mūsų atmintį ir už gerą nuotaiką. Sunku būtų ginčytis - nauji neuronai tikrai keičia mūsų smegenų struktūrą.
Iš atliktų tyrimų nustatyta, kad žiurkėms, kurios yra depresinėje būsenoje, neurogenezės procesas lėtėja arba visai nevyksta. Tokiems gyvūnams davus antidepresantų, mažėja ne tik depresijos lygis, bet ir atsikuria neurogenezė. Kaip žinia, prasta nuotaika yra susijusi su žalingų medžiagų vartojimu. Apatiją ir liūdną nuotaiką bandom “taisyti” cheminėmis medžiagomis.
Tad, norint įveikti žalingus įpročius visų pirma būtina “padėti” savo smegenims gaminant naujus neuronus. Kaip tai padaryti? Neuromokslininkė Sandrine Thuret pateikia itin nesudėtingų kasdienių veiklų, padedančių “gaminti” naujus neuronus smegenyse, sąrašą. Mokymasis, fizinis aktyvumas ir ypač bėgimas, mylėjimasis, suvartojamų kalorijų kiekio sumažinimas, flavanoidų, esančių juodame šokolade ir mėlynėse vartojimas, omega-3 rūgščių vartojimas - didina neurogenezę. Tuo tarpu stresas, miego stoka, vandens stygis organizme - stabdo neurogenezės procesą. Neurogenezės dėka susidaro uždaras teigiamų pokyčių ratas. Naujai “gimstantys” neuronai padeda kurti gerą nuotaiką.
Be to, kad smegenyse vyksta neurogenezės procesai, smegenys pasižymi ir plastiškumu. Plastiškumas - tai gebėjimas kurti naujus neuroninius takus smegenyse. Smegenys yra plastiški visą žmogaus gyvenimą. Tad kodėl nepabandžius smegenyse “išvedžioti” naujus takus - sveikų įpročių, o tuo pačiu ir pozityvesnio mąstymo kelius.
Smegenų lankstumas didinamas mokantis naujų įgūdžių. Tarkim pakeičiant darbo pobūdį, mokantis užsienio kalbų, igyvendinant savo senas svajones, priimant naujus iššūkius, pakeičiant gyvenamąją aplinką, žaidžiant įvairius žaidimus, o ypač tuos, kurie reikalauja loginio mąstymo.
Ir trečias būdas padėsiantis “perstruktūruoti” smegenis - proto treniruotės. Mintyse atliekami mąstymo veiksmai, įsiminimas - fiziškai keičia smegenis. Tarkim Londono taksistai, turi didesnį hipokampą - smegenų struktūrą atsakingą už atmintį, nes mintinai moka miesto gatvių planą.
Apibendrinkim, kaip galim sau padėti “susidraugauti” su smegenimis. Visų pirma, norint atsisakyti priklausomybės reiktų vengti dirgiklių, kurie sužadina norą vartoti. Vengti vietų, situacijų, garsų, kvapų, žmonių draugijos, emocinių būsenų (pykčio, nusivylimo, liūdesio), nuovargio ir kitų būsenų, kurios yra stipriai asocijuojasi su vartojimu. Tai pat būtina vengti per ne lyg didelio nuovargio, sveikai maitintis, pakankamai miegoti, daug ir nuoširdžiai bendrauti, ypač su pačiais artimiausias mums žmonėmis.
Sportuoti. Bent dešimt minučių kasdien skirti relaksacijai ar meditacijai. Svajoti, vengti situacijų, kuriose patirtumėm apdovanojimo malonumą už žalingas veiklas. Kartais “apgauti” savo smegenis paslepiant daiktus susijusius su žalingais įpročiais kuo toliau, o 20-ties sekundžių atstumu pasidedant daiktus skatinančius geruosius pokyčius smegenyse.
Kadangi valia yra ribota, bandydami atsisakyti žalingų įpročių, mes turėtumėm susitelkti ne kiek į patį žalingo proceso atsisakymo procesą, bet daugiau į veiklas, kurios padeda keisti smegenų struktūrą. Mes bandom “susidraugauti” su smegenimis. Kintant smegenų struktūrai, potraukis žalingiems poreikiams turėtų mažėti.
HBSC Tyrimas apie Paauglių Sveikatą ir Gyvenseną
HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) yra tarptautinis tyrimas, skirtas stebėti mokyklinio amžiaus vaikų gyvenseną ir sveikatą. Lietuva dalyvauja šiame tyrime nuo 1994 metų. Štai keletas įžvalgų iš naujausių HBSC tyrimų:
- Emocinė sveikata: Daugiau nei pusė merginų ir daugiau nei trečdalis vaikinų nesijaučia laimingais. Beveik pusė merginų ir ketvirtadalis vaikinų pasižymi žema psichologine gerove. Trečdalis merginų ir 15 proc. vaikinų jautėsi vieniši, ar nepatenkinti gyvenimu.
- Miego rodikliai: Pakankamai miegantys paaugliai (bent 8 valandas per parą) 3-10 kartų labiau linkę pasižymėti geresniais emocinės sveikatos rodikliais.
- Su šeima praleidžiamas laikas: Paaugliai, užsiimantys aktyvia veikla su šeima bent kartą per savaitę, 2-3 kartus labiau linkę pasižymėti geresniais emocinės sveikatos rodikliais.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Vaikinų atveju alkoholį vartojusių ir bent kartą per mėnesį vartojančių skaičius nuo 2014 m. iki 2022 m. mažėjo maždaug trečdaliu, o tarp merginų alkoholio vartojimo dinamika šiuo laikotarpiu iš esmės nekito. Nuo 2014 m. iki 2022 m. stipriai išaugo elektroninių cigarečių naudojimas - tarp merginų jis padvigubėjo, o tarp vaikinų augo trečdaliu.
- Socialinė aplinka: Beveik pusė Lietuvos vaikų ir paauglių jautė nepakankamą šeimos (41 proc.) ir draugų (45 proc.) paramą. 66 proc. moksleivių nurodė jaučiantys nepakankamą paramą iš mokytojų, 56 proc. - nepakankamą paramą iš bendraklasių. 2022 metais 71 proc. Lietuvos moksleivių buvo nepatenkinti mokykla.
- Patyčios: Vidutiniškai 14 proc. 11-15 metų amžiaus mokinių tyčiojasi iš kitų, o 27 proc. mokinių patiria patyčias bent 2-3 kartus per mėnesį. 27 proc. paauglių nurodė, kad patyrė internetines patyčias bent 1-2 kartus per pastaruosius 2 mėnesius, o 26 proc. tyčiojosi iš kitų internetinėje erdvėje.
- Nerimas: 2024 m. HBSC komandos narių išleista tarptautinė publikacija, parodė, kad šių įvykių fone reikšmingai padidėjusį nerimo lygį buvo patiriantis kas ketvirtas 5-11 klasės moksleivis. Kone tris kartus dažniau nerimastingumą buvo linkusios patirti merginos.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė. Šaltinis: bernardinai.lt
Gegužės mėnesį Mažeikių rajono mokyklose atliktas 5-8 klasių mokinių testavimas parodė, kad daugiau nei pusė tirtų klasių turėjo sąlytį su narkotinėmis medžiagomis. Rezultatai pašiurpino visuomenę - apie pusė mokinių turėjo sąlytį su narkotinėmis medžiagomis. Remiantis 2024 metais atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo rezultatais, matomas vartojusių alkoholį ir tabako cigaretes moksleivių skaičiaus mažėjimas, o kanapių vartojimo rodikliai yra geriausi nuo 2003 metų. Vaikai svaiginasi naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, kurių poveikis psichinei sveikatai nėra ištirtas.
Paauglystėje ieškoma savęs, bręstama, konfrontuojama, išbandomos ribos, eksperimentuojama. Remiantis neuromokslininkų tyrimais, tai prasideda būnant 9-10 metų amžiaus. Vartojančiųjų amžius išties jaunėja. Yra atvejų, kai dvylikametis sako: nuo devynerių pradėjau vartoti tai, ką radau šaldytuve namuose. Šešiolikmečiai pasakoja, kad rūkalus jiems perka tėvai. Ankstyva pradžia pavojinga tuo, kad iki keturių kartų sustiprina riziką.
Pagrindiniai paauglių narkotikų vartojimo rizikos veiksniai. Šaltinis: researchgate.net
Vienas iš požymių, dėl kurių kreipiasi tėvai: vis dažniau matoma svaigi vaiko būsena, silpna mokymosi motyvacija, atsiribojimas nuo tėvų ir mokytojų, ryšio su aplinka nejautimas, konfliktiškumas, dažnėjančios manipuliacijos. Kuo greičiau bus atkreiptas dėmesys į problemą, tuo mažiau laiko, resursų reikės tai įveikti, o vaiką galėsime grąžinti į kasdienį jo gyvenimą.
Dėl ko paaugliai dažniausi pradeda vartoti narkotines medžiagas? Be jau žinomų rizikos veiksnių - skurdo, neužtikrintos priežiūros ar neigiamos patirties vaikystėje, turime naują pasaulyje ir Lietuvoje išgyventą koronaviruso protrūkį ir to padarinius. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad socialinės sąveikos ribojimas ir ugdymo perkėlimas į nuotolinę erdvę darė poveikį mokinių psichologinei savijautai, skatino nerimą, emocinę įtampą, atminties, dėmesingumo mažėjimą, silpnesnį pasitikėjimą savimi. Kitas momentas yra socialinė aplinka: santykis su tėvais, bendraamžiais ir mokykla. Paaugliui labai svarbu tapatintis su bendraamžiais, savęs ieškoti, įtvirtinti savo statusą.
Sveiko gyvenimo būdo demonstravimas savo pavyzdžiu, pozityvi disciplina, artimas ryšys, vaiko išklausymas ir poreikių atliepimas yra geriausias pozityviosios tėvystės auklėjimo pamatas. Jei tėvai pastebi rizikingą vartojimą ir akivaizdžią grėsmę vaiko sveikatai, turėtų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos centrus. Psichoaktyviąsias medžiagas vartojantiems vaikams ir jaunuoliams gydymo paslaugas teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras.
Anot Laurence‘o Steinbergo, dėl tos pačios priežasties dirbantys tėvai, negalintys prižiūrėti paauglių vaikų po mokyklos, neturėtų leisti atžaloms kviestis draugus ir leisti laiką su jais namuose, kai nebūna tėvų. Jiems reikalinga apsauga nuo savęs, ypač tuo metu, kai yra ypač pažeidžiami.
Alkoholio vartojimo paplitimas tarp 15-16 metų mokinių. Šaltinis: socmin.lrv.lt
Apibendrinant HBSC tyrimo duomenis ir kitus šaltinius, galima teigti, kad:
- Paauglių emocinė gerovė yra susijusi su palankesniais gyvensenos pasirinkimais.
- Svarbu užtikrinti pakankamą miegą ir leisti laiką su šeima.
- Reikalingos prevencinės priemonės dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, ypač tarp merginų.
- Būtina stiprinti socialinę paramą paaugliams iš šeimos, draugų, bendraklasių ir mokytojų.
- Svarbu spręsti patyčių problemą tiek fizinėje, tiek internetinėje erdvėje.
Narkotikų vartojimo požymiai paaugliams
| Rodiklis | 2014 | 2022 |
|---|---|---|
| Alkoholį vartojusių vaikinų | X | Y |
| Alkoholį vartojusių merginų | A | B |
| Elektronines cigaretes vartojusių merginų | C | D |
| Elektronines cigaretes vartojusių vaikinų | E | F |