Šiandien jaunuoliai praleidžia daug daugiau laiko internete ir socialiniuose tinkluose nei skaitydami knygas. Viena populiariausių bendravimo formų jaunimo tarpe - momentiniai pranešimai. Jaunimui yra kasdienybė vienu metu dalyvauti keliuose virtuliuose pokalbiuose. Tačiau vis daugiau gyvenimo keliantis į virtualią erdvę, skaitmeninė reputacija tampa labiau svarbi ir jaunimo tarpe, tad panašu, kad paaugliai stengiasi savo mintis reikšti taisyklingai.
Prisimenant paauglių bendravimą internete maždaug prieš 10 - 15 metų, susirašinėjimas pasižymėjo neįprastu žodžių iškraipymu ir trumpinimu. Frazės „Ka tjumz?“ (ką veiki? - aut. pastaba) ar „kajp gyweni? (kaip sekasi? - aut. pastaba) buvo įprastos. Bėgant laikui ši neįprasta mada išnyko. Anot atlikto tyrimo, net 63 proc. jaunuolių trumpina žodžius netaisyklingai ir realybėje, o virtualioje erdvėje dar daugiau - net 80 proc. Tačiau bendravimo tendencijos keičiasi ir šiuolaikinių jaunuolių tarpe dar vienas skaitmeninio bendravimo išskirtinumas - dažnas angliškų žodžių vartojimas. Žodžius, kaip „ok“ (liet. - gerai) ar „cool“ (liet. - šaunus) jaunuoliai naudoja nuolat. Tačiau jaunimas į savo kalbą įtraukia vis daugiau negirdėtų angliškų žodžių, kuriuos kalboje sulietuvina. Greičiausiai ne visi tėvai aiškiai supranta jaunimo kalbą, kai girdi žodžius „užsihaipinti“ (angl. hype - liet. labai susidomėti, įsitraukti) ar „šierinti“ (angl. share - liet. dalintis).
Pasak lituanistės dr. Aušros Rimkutės-Ganusauskienės, tyrimų rezultatai rodo, kad jaunimo raštingumas iš tiesų prastėja, kalba darosi labai skurdi. Kalbėdama apie raštingumą, ji omenyje turi raštingumą plačiąja prasme, t. y. ne tik skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius, bet ir gebėjimą suprasti, interpretuoti ar apskritai bendrauti. Socialinių tinklų įtaka raštingumui Dr. A. Rimkutė-Ganusauskienė pabrėžia, kad menkstantį raštingumą lemia daugybė priežasčių: greitas gyvenimo tempas, informacinės technologijos, medijų pasaulis, kokybiškos grožinės literatūros neskaitymas, skurdus žodynas, anglų kalbos įtaka, mobilumas ir t. t. „Jaunimas skaito, bet skaito dažniausiai ne grožinę literatūrą, o socialinių tinklų įrašus, tinklaraščius, šveplas bendraamžių žinutes, elektroninius laiškus. Tokia kalba neugdo raštingumo apskritai“, - pastebi ji. Pašnekovė teigia, kad prastėja ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų raštingumas.
„Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 70 proc. moksleivių mano, kad technologijos padeda jiems geriau mokytis ir tobulėti. Šiuolaikinės technologijos yra geras įrankis ne tik pramogauti ar bendrauti su draugais, bet ir mokytis. „Skaitmeninis Moksleivio IQ“ atliktas tyrimas parodė, kad moksleiviai puikiai išmano šiuolaikines technologijas, tačiau kartu atskleidė vietas, kur negalima atsipalaiduoti ir reikia toliau šviesti jaunimą. Pavyzdžiui, beveik 40 proc. moksleivių nežino, kas nutinka su jų asmenine informacija internete.
Socialinių Tinklų Pavojai: Sekimas ir Dezinformacija
2019 metų Interneto laisvės ataskaitoje (angl. Freedom of the net report), remiantis įvairiais kriterijais, teigiama, kad laisvė internete ir socialiniuose tinkluose mažėja jau devintus metus iš eilės. Teigiama, kad investuojama į sofistikuotus piliečių elgsenos socialiniuose tinkluose sekimo algoritmus, todėl 40 iš 65 ataskaitoje vertintų šalių, arba 89 proc., taiko įvairias interneto cenzūros formas. Pavienės žinutės, sekamos grupės ar asmenys, paliekami komentarai, nuotraukos iš skirtingų vietų ir kita elgsena pavieniui gali atrodyti kaip bereikšmiai fragmentai, tačiau, sujungus visa tai į visumą ir sekant kurį laiką, pasitelkiant dirbtinio intelekto interpretacijas ir elgsenos dėsningumo algoritmus, žmogų galima profiliuoti nuspėjant jo elgseną komerciniame, politiniame ar kitame kontekste.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
„Neretai įvairūs suvaržymai yra pateisinami valstybės intereso sumetimais. Nors interneto sekimas dažnai asocijuojasi su tokiomis šalimis kaip Kinija, Iranas ar Rusija, elgsena sekama ir demokratinėse valstybėse. Nors populiariausių socialinių tinklų kūrėjai bei vadovai yra demokratinių šalių atstovai - tai leidžia tikėtis gerų sekimo intencijų, - kai kurie sekimo atvejai, tokie kaip politinių pažiūrų, studentų elgsenos ar įvairių aktyvistų, žurnalistų ir protestuotojų turinio monitoringas, neatrodo labai demokratiškai. Ir tai savaime suprantama - milžiniška didžiųjų duomenų suteikiama galia yra iššūkis kiekvienam, turinčiam bent menkiausią galimybę prie jos prisiliesti“, - teigia J.
LRT.lt pašnekovas prisiminė prieš dvejus metus pasaulį sukrėtusį „Cambridge Analitica“ skandalą, kai išaiškėjo, kad privatūs feisbuko vartotojų duomenys buvo perduoti trečiosioms šalims. Buvo pranešta, kad Jungtinėje Karalystėje veikianti įmonė dar 2014-aisiais pradėjo kaupti ir naudoti minėto socialinio tinklo vartotojų duomenis. Tiek mokslininkai, tiek psichologai pripažįsta, kad socialiniai tinklai yra efektyvi poveikio darymo priemonė. „Tai mums įrodė, kad socialiniai tinklai geba ne tik vartoti mūsų laiką, dėmesį, emocijas, duomenis, bet ir koreguoti nuomonę, vertybinę stovėseną, galiausiai - elgseną. Ir išties bet kas, kas mūsų dienoje užima tiek laiko (vartotojai socialiniuose tinkluose praleidžia nuo keliasdešimties minučių iki valandų, o vidutiniškai 2 val. 24 min., remiantis „We are social“ 2020 m. ataskaita), turi įtakos mūsų suvokimui.
„Būtina suprasti, kad socialiniai tinklai, nors ir neatspindi tikrosios realybės, smarkiai veikia požiūrį į ją. Patarimas elementarus: dar kartą peržvelgus privatumo nustatymus, apmąsčius, kokį turinį vartojame, kokį kuriame, kritiškai žvelgti į socialinių tinklų realybę, daugiau laiko skirti tikram gyvenimui“, - sako medijų ir rinkodaros ekspertas J.
Dezinformacijos plitimas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorė, DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja Auksė Balčytienė įspėja: dezinformacija yra strategiškai suplanuota kenkti ir sužadinti neigiamas emocijas. VDU profesorė pažymėjo, kad dezinformacijos tikslas - supainioti, sugriauti pasitikėjimą, įsiterpti į įprastas žinojimo schemas, sėti abejonę ir kenkti. Manipuliatyviems ir strategiškai Vakarus pulti sutelktiems tikslams dezinformacija, kaip vienas dažniausiai taikomų informacinio karo įrankių, gali panaudoti ir tikrus faktus, ir teisingą (tikrą) informaciją. Ji teigė, kad dezinformaciją trumpai galima apibūdinti kaip reiškinį ir visą veiksmų sistemą, kuri veikia kenkėjiškai ir sistemingai, suardo nuomonės formavimui įprastą ar nusistovėjusią praktiką: primygtinai „stumia“ atitinkamą požiūrį, sumenkina bet kokią kritiką.
Beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis. Tai parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Mokslininkai taip pat patvirtino hipotezę, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją vertina kritiškiau ir atidžiau. Jie taip pat naudojasi ir nepalyginamai įvairesniais informacijos šaltiniais bei kanalais - nuo televizijos, interaktyvių medijų iki radijo bei spausdintinės žiniasklaidos (nors pastarosios išlikimo perspektyva yra itin miglota).
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Projekto metu mokslininkai atliko visuomenės apklausą, kuri patvirtino, jog žmonės ne itin atsakingai vartoja informaciją. Pavyzdžiui, tarp jaunų žmonių (18-24 m. ir 25-34 m.), netikėtai didelis skaičius apklaustųjų teigė, jog pasitiki internetu ir socialiniais tinklais kaip patikimais informacijos šaltiniais - jiems vien jų pakanka tam, kad sužinotų naujausias naujienas, jie nejaučia poreikio tikrinti šios informacijos teisingumo, ieškoti papildomų šaltinių. Toks naujienų vartojimas yra labiau atsitiktinis nei sąmoningai suplanuotas. Tai, kas šių auditorijų yra pasiekiama socialinių tinklų asmeninėse paskyrose, šiems vartotojams ir yra „tikrosios naujienos“.
Netikros naujienos sklinda kelis kartus plačiau už jų paneigimą ar tikras naujienas, o prie to prisideda ir humoristai, ir tie, kurie mėgina atskleisti tiesą, sako LRT.lt kalbinti mokslininkai. Netikros naujienos, nepriklausomai nuo to, apie ką jos, plinta kelis kartus greičiau nei tikros ir sparčiausiai joms plisti padeda ne specialiai tam suprogramuoti vadinamieji botai, o patys žmonės.
„Kad ir kiek ieškotume kaltininkų, patys žmonės yra įrankis - jie dalijasi tomis netikromis naujienomis. Žmonių noras ir intencija dalytis netikromis naujienomis sudaro galimybes joms plisti labai greitai. Mūsų pasąmonėje užprogramuota ir mums patinka įspėti, nustebinti kitus ir dalytis tomis netikromis naujienomis“, - sako L. Anot L. „Tokių emocijų tikros naujienos paprastai nesukelia. Jeigu žiūrėtume į netikrų naujienų kategorijas, išskiriamos tokios kaip terorizmas, mokslo naujienos, finansinė informacija, sveikata - visos jos žmonėms be galo svarbios, todėl ta stipria emocija jie dalijasi. Norime apsaugoti kitus, norime apsaugoti save ir labai greitai atsiranda plitimas“, - teigia L.
„Žmonės tokias naujienas pastebi ir patys pradeda jomis dalytis. Jeigu žmogus mato informaciją, kuri savotiškai patraukia, sujaudina, jis dažniausiai nori tuo pasidalyti su kitais. Kaip kartais sakau, labai dažnai turime sniego gniūžtės efektą, kai žmonės pradeda dalytis, galbūt piktinasi ta informacija, mano, kad ta informacija kuo greičiau reikia pasidalyti, kad ir kiti žinotų. Ta informacija labai greitai išplinta socialiniuose tinkluose, o šiandien nemaža dalis žmonių, ypač jaunesnio amžiaus, pagrindinę informaciją gauna būtent iš ten“, - komentuoja V.
„Be to, netikros žinios paneigimas potencialiai nėra toks patrauklus, toks sensacingas ir žmonės tuo nesidalija socialiniuose tinkluose. Mūsų dėmesys interneto erdvėje labai greitas, mėgstame dirginančius mūsų dėmesį dalykus. Jo vertinimu, tam, kodėl tikroji informacija apie netikras naujienas plinta ne taip plačiai, įtakos turi ir socialinių tinklų vartotojų sąmoningumas - netikra naujiena pasidalijusieji dažnai, net ir užtikę paneigimą, juo nepasidalija. „Tai yra tam tikra sąmoningo arba atsakingo elgesio problema“, - sako V.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Mokslininkai pastebi, kad dalytis netikromis naujienomis neretai vieni žmonės linkę labiau už kitus. „Čia yra kelios priežastys, - aiškina V. Denisenko. - Išsilavinęs žmogus iš esmės supranta, kad pasaulis yra gana sudėtingas. Išsilavinęs žmogus labiau priima to pasaulio sudėtingumą, jam paprasčiau gilintis į sudėtingus procesus. Kai žmogus neturi pasirengimo ar net išsilavinimo, dažniausiai nori, kad jam viskas būtų paaiškinta labai paprastai: kas įvyko ir kas dėl to kaltas.
V. Denisenko taip pat akcentuoja, kad socialinių tinklų komentaruose verdančių diskusijų kokybė dažnai yra itin žemo lygio. Atkreipus dėmesį, kad netikras naujienas skleidžiantys ar jomis netgi įtikėję žmonės kartais mėgina argumentuoti, jog būtent jie kritiškai vertina informaciją, todėl pateikia alternatyvią nuomonę, V. Vis dėlto V. Denisenko pateikia pavyzdį: 2017 m. po Donaldo Trumpo inauguracijos Baltųjų rūmų atstovas spaudai, kritikuodamas žiniasklaidą, tvirtino, kad ji neobjektyviai nušvietė inauguraciją, kuri iš tiesų buvo labai populiari.
„Kai einame į parduotuvę ir perkame pieną ar duoną, ant kiekvieno produkto nurodoma jo sudėtis. Kai mes gauname naujienas, tos informacijos, tos etiketės neturime. Tai reiškia, kad aš matau nuotrauką, bet nematau šaltinio ir nežinau, kas už to šaltinio slepiasi. (...) Prieš dalydamiesi kažkieno žinute, atsisėskime ir ramiai pagalvokime - ar aš žinau tos naujienos sudėtį, ar žinau tą etiketą, ar žinau, kas į tą naujieną įeina ir kokį tai turės efektą? Kovoti galima nesidalijant tomis žinutėmis“, - sako L.
Medijų Raštingumo Svarba
Medijų ir informacinis raštingumas padeda medijų vartotojui naudotis įvairiomis medijomis bei jos žinutėmis, jas analizuoti, vertinti ir kurti. Įgudęs analizuoti medijų žinutes vartotojas geba interpretuoti ir vertinti įvairias informacijos formas: vaizdus, naujienas, filmus, fotografijas, internetą, socialines medijas ir pan. Siekdami ugdyti mokinius kaip sąmoningus ir atsakingus medijų informacijos vartotojus svarbu atsižvelgti į žinutės tikslinę auditoriją, kokybę, autentiškumą, patikimumą ir potencialų poveikį arba pasekmes.
Mokiniams labai svarbu išmokti analizuoti ir vertinti, kad galėtų suprasti medijų žinutes „iš vidaus“ ir tarsi pažvelgtų į jas „iš šalies“, susidarytų kritiškesnę nuomonę apie medijas ir joje randamas žinutes. Kaip atpažinti klaidinančią informaciją ir kaip į ją reaguoti, sumažinti jos neigiamą poveikį padės sužinoti pateikta vaizdo medžiaga, kurią mokytojams rekomenduojame nagrinėti ir aptarti su I-IV gimnazijos ir 9-10 klasių mokiniais.
VDU profesorė A. Balčytienė pabrėžė, kad kritinis mąstymas yra išskirtinai svarbus ugdantis atsparumą dezinformacijai. Anot profesorės, kritinio mąstymo lavinimas yra tęstinis: „Jis niekada nenutrūksta, žinoma, jei tik neslystama paviršiumi, o reaguojama į aplinką. Kita vertus, A. Balčytienė minėjo, kad šiuolaikinė medijų aplinka yra gausi visko - čia yra ir itin kokybiškos informacijos, tačiau apstu ir visokiausių „teršalų“: manipuliacijų, melo, siekio užsipulti, priekabiauti, skleisti neapykantą, populistiškai kalbėti ir panašiai.Šis informacijos srautas yra nuolat atsinaujinantis ir šiuolaikinį žmogų pasiekia visur.
„Tam jau reikės ne tik šiaip įprastų teksto susivokimo įgūdžių, bet ir gilesnio žinojimo, kaip veikia globalios platformos, socialiniai tinklai: kokia jų veikimo logika, kokie etikos, privatumo, atsakomybės klausimai iškyla tokioje aplinkoje. Visas šis žinojimas galėtų būti įvardintas „skaitmeninio (informacijos) raštingumo“, taipogi „platformų raštingumo“ įgūdžiais. Tam suprasti reiktų gerų mentorių (patyrusių mokytojų, faktų tikrintojų žurnalistų) pagalbos. Jie išmokytų tiesos paieškos - kaip tikrintis informacijos patikimumą platformų fone“, - apie tai, kas padeda ugdyti skaitmeninį kritiškumą, kalbėjo A.
Suomijoje medijų švietimas kaip studijų objektas atsirado daugiau nei prieš 40 metų. Čia, kaip ir kitose švietimo srityse, suomių mokslininkai žengia priešakyje ir taiko naujausias inovacijas. Pavyzdžiui, medijų raštingume jie efektyviai pritaikė individualizuotą mokymą - moksleiviai, studentai gali rinktis jiems artimesnę sritį, jei sunkiau sekasi rašyti, jie gali mokytis filmuoti ar fotografuoti. Tad šioje šalyje sutinkamas konceptualiai talpesnis „medijų edukacijos“ - o ne tik raštingumo - terminas.
Sėkmingos integracijos galimybių, galimų medijų politikos gairių Lietuvoje ieško ir mokslininkai, dirbantys prof. A. Balčytienės vadovaujamame projekte. Svarstoma, kad jaunesniems reikia diegti įvairiapusiškesnių medijų raštingumo įgūdžių, tuo tarpu vyresniems - siauresnių, daugiau dėmesio skiriant gebėjimui atskirti teisingą ir klaidingą informaciją.
Rekomendacijos:
- Kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose.
- Tikrinti naujienų šaltinius.
- Skatinti medijų raštingumo ugdymą mokyklose ir visuomenėje.
- Atsakingai dalintis informacija internete.
tags: #socialiniai #tinklai #ir #rastingumas