Per keturis šių metų mėnesius „Sodros“ įplaukos pralenkė išmokas, o socialinio draudimo fondas artėja prie nedeficitinio biudžeto. Taigi, toks įprastas politinio žodyno argumentas, jog „reikia gelbėti „Sodrą“, regis, nebeteko prasmės. Taip pat tai leidžia nuspėti, kad netrukus politikai ims vėl drąsiau ir garsiau kalbėti apie pensijų kėlimą, nes... į „Sodros“ biudžetą surenkama daugiau lėšų.
Negi tikrai kuriam laikui legendinį argumentą galime pamiršti? Vargu, ypač turint omenyje, jog prieš kelias savaites Lietuvos bankas pasiuntė žinią, kurią būtų galima reziumuoti taip: „mieli Lietuvos piliečiai, ateityje jums „Sodros“ pensijos neužteks normaliam gyvenimui.
Kaip turėtume vertinti tokią iš pažiūros prieštaringą informaciją? O gal viskas tvarkoje ir pakanka žiūrėti tik į esą gerėjančią „Sodros“ būklę? Deja, bet ne. Ir būtent šie du faktai verčia labiau solidarizuotis su Lietuvos banko pateiktomis įžvalgomis nei su „Sodros“ džiūgavimais, mat pastarieji akivaizdžiai remiasi tik trumpalaike perspektyva.
Ir kai vieno iš „Sodros“ darbuotojų paklausiau, kaip jiems tokiomis sąlygomis pavyko subalansuoti biudžetą, atsakė, kad jei dar kokius penkerius metus nebūtų didinamos pensijos, tai „Sodros“ biudžetas būtų jau ir pliusinis. Taigi, žinant dabartinę pensininkų situaciją ir augant pensininkų skaičiui, apie pliusinį „Sodros“ biudžetą galvoti neverta.
Kita vertus, „Sodroje“ per daug pinigų tiesiog negali būti, o šiuo atveju turint omenyje skolos mastą, tai veikiau spekuliatyvūs svarstymai, o ne racionalus ateities modeliavimas. Jei būtų remiamasi racionaliais argumentais, tai būtų labiau įsiklausoma į ne tik į tai, ką sako Lietuvos bankas, bet ir vis garsiau kalba kitos institucijos - nėra kito kelio į orią senatvę, kaip tik savarankiškas kaupimas bei investavimas. Gelbėtis turime ir galime tik mes patys.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Valstybė, savo ruožtu užuot atskirų atstovų lūpomis išsakydama mintis apie tai, kad dabar į kaupiančiųjų sąskaitas pervedamus 2 proc. būtų galima „grąžinti“ į „Sodrą“, galėtų, o esant dabartinei situacijai ir turėtų ženkliau prisidėti prie papildomo kaupimo ir savo pavyzdžiu parodyti, kad būtent tokį apsisprendimą laiko ilgalaikiu prioritetu. Toks kolegialus kaupimas būtų išeitis, o valstybė aiškiai signalizuotų, kad kaupti ir investuoti yra saugu. Psichologine prasme tai labai svarbi motyvacija bei saugumo garantas.
Galbūt žmonės pagaliau pajaustų, kad jais iš tiesų rūpinamasi galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, o ne vien mėginama atliepti minimalius dabarties poreikius. Tai, kad senatve turime rūpintis patys, dabar ir pradėti tai daryti kaip galėdami anksčiau - racionalus argumentas, kurį vis dažniau girdime. Negalime sau leisti prabangos laukti ir tikėtis, kad valstybė mumis pasirūpins. Taip, ji rūpinsis, tačiau tik pagal galimybes. Ir turime suvokti, kad tos galimybės mūsų greičiausiai nedžiugins. Tai tikrai nebus išdidi ar ori senatvė, jei mes patys apie ją nepradėsime galvoti jau dabar, kad ir ką apie ekonominę situaciją bylotų dabartinis „Sodros“ biudžetas.
Pažymėtina, kad 3,7 mlrd. eurų skola „Sodros“ biudžete išties buvo fiksuojama 2017 metų IV ketvirtį. Tai buvo didžiausias „Sodros“ deficitas Lietuvos istorijoje.
Skola palaipsniui kaupėsi nuo 2009 metų II ketvirčio, kai siekė 123,55 mln. Pasak ekonomisto Raimondo Kuodžio, skola ėmė kauptis dėl ekonominės krizės, kai buvo sumokama mažiau socialinio ir sveikatos draudimų įmokų. „Sodros“ skola pradėjo kauptis po 2008-2009 metų krizės - tai buvo logiška, nes per krizes vartojimas krenta mažiau nei pajamos. Natūralu, kad „Sodroje“ atsirado didžioji dalis skylės, nes centrinis biudžetas remiasi vartojimo mokesčiais, akcizais ir panašiai“, - aiškino R. Kuodis.
Tuo tarpu, pati kamšydama „Sodros“ skolas, valstybė krizės metu skolinosi pinigus. Pasak ekonomisto, valstybėje, kurioje biudžetas nėra padalytas, dėl balanso nebuvimo nekiltų didelių problemų, tačiau „Sodros“ skolos panaikinimas buvo įrašytas net į Vyriausybės programą. Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. Tuo tarpu R. Karbauskis susitikime su Kaišiadorių gyventojais kaip vieną iš šios kadencijos Seimo laimėjimų pateikė „Sodros“ skolos panaikinimą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Sprendimas nurašyti „Sodros“ skolą buvo priimtas 2017-2018 metais. Tačiau būdami paskola, valstybės „Sodrai“ skirti pinigai visą tą laiką buvo ir centrinės valdžios turtas. Panaikinus skolą, šis turtas išnyko. „Kadangi įsipareigojimus vykdyti privaloma, valstybė skolino „Sodrai“ lėšų įsipareigojimams vykdyti. Galiausiai buvo priimtas politinis sprendimas visą sukauptą skolą perkelti į valstybės biudžetą“, - sakė S. Krėpšta.
Nors „Sodros“ skola išties išnyko 2018 m., negalima teigti, jog tai buvo kaip nors papildomai įgyti pinigai. Kitaip sakant, skolai grąžinti reikalingi resursai, o iš biudžeto duomenų aišku, jog šis skolos išlyginimas buvo pasiektas formaliai, nurašant „Sodros“ skolą centriniam biudžetui. Galima teigti, jog R.Karbauskio minimi 3,7 mlrd. eurų buvo tiesiog perkelti iš vienos kišenės į kitą.
Skolos nurašymas taip pat buvo politinis sprendimas, įtrauktas ir į šios Vyriausybės programą.
Bendrovės „Creditreform Lietuva“ apibendrinti Lietuvos darbdavių įsiskolinimų „Sodrai“ duomenys rodo, kad 2022 m. birželį bendra transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių skola „Sodrai“ siekė 20,4 mln. eurų, vidutinė vienai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ birželį sudarė 6,8 tūkst. eurų, o skolų iš viso turėjo 2 tūkst. 989 transporto ir logistikos bendrovės.
Palyginti su 2022 m. sausiu, bendra šio sektoriaus įmonių skola padidėjo 3,7 mln. eurų, o „Sodros“ skolininkių išaugo 1 308 įmonėmis.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
„Skaičiai rodo, kad pirmąjį 2022 m. pusmetį situacija transporto sektoriuje kiek pablogėjo. Visgi reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nuo metų pradžios vidutinė vienai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ sumažėjo maždaug 3 tūkst. eurų. Vežėjai stengiasi kiek įmanoma padengti turimus įsiskolinimus, nes priešingu atveju gali grėsti priverstinis skolų išieškojimas. Vidutinės transporto bendrovių skolos mažėjimas gali būti susijęs ir su tuo, kad valdžios institucijos, pasibaigus koronaviruso pandemijai, pradėjo mažiau toleruoti įmonių skolas, t.y. dažniau imasi skolų išieškojimo veiksmų“, - teigia S.Žilinskas.
Jo nuomone, prie bendrų Lietuvos transporto bendrovių įsiskolinimų „Sodrai“ augimo prisidėjo krovinių srautų pokytis ir pakilusios energetikos išteklių kainos bei augantys atlyginimai.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad didėjančios įsiskolinimų „Sodrai“ sumos ir augantis skolininkų skaičius transporto sektoriuje yra susijęs su dviem pagrindiniais veiksniais - pasaulio ekonomikos sulėtėjimu ir išaugusiu geopolitiniu neapibrėžtumu.
„Metų pradžioje gyvenome vartojimo euforijos ir pigių pinigų eroje, bet šiuo metu situacija yra labai pasikeitusi. Pasiskolinti bankuose tampa sudėtingiau, mažėja pinigų spausdinimo tempai, o dėl didelės infliacijos JAV ir kai kuriose euro zonos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, vartotojų nuotaikos nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Vartotojai Europoje vis prasčiau vertina savo finansinę padėtį ir vis mažiau yra linkę leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms, o tai tiesiogiai susiję su pervežimų verslu“, - sako A.Izgorodinas.
Jo teigimu, ES rinkoms tenka beveik trys ketvirtadaliai visų Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių, tad nenuostabu, kad aukšta infliacija ir lėtėjantis vartojimas neigiamai atsiliepia Lietuvos vežėjų veiklos rodikliams. „Išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas rytų rinkose, kurioms tenka 16,5 proc. visų Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių, taip pat neigiamai veikia Lietuvos vežėjų finansus“, - pabrėžia A.Izgorodinas.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas įsitikinęs, kad Vyriausybė turėtų imtis ryžtingų sprendimų ir padėti vežėjams šiuo įtemptu laikotarpiu, ypač matydama augančias šio verslo skolas valstybei.
„Daugelyje įmonių beveik penktadalis transporto parko stovi nenaudojamas dėl tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo. Dėl to įmonės negauna dalies pajamų, negali sumokėti mokesčių valstybei, privalo ir toliau mokėti už lizingu įsigytus vilkikus, o skolos ir toliau auga. Tad labai svarbu imtis kompleksinių priemonių. Pavyzdžiui, mažinti akcizą degalams kaip tai padarė Ispanija, Prancūzija, Italija, Belgija bei kitos ES šalys, nes tai leistų stabdyti augančią pervežimų savikainą. Būtina naikinti kvotas norintiems dirbti trečiųjų šalių piliečiams, supaprastinti ir pagreitinti jų įdarbinimo procedūras. Reikėtų imti pavyzdį iš Lenkijos, kur darbuotojai iš šių šalių įdarbinami per savaitę, o pas mus - per kelis mėnesius“, - sako V.Bučinskas.
Be to, Lietuvoje nebeišduodamos naujos vizos Baltarusijos piliečiams, norintiems dirbti tolimųjų reisų vilkikų vairuotojais. Tuo tarpu kaimyninė Lenkija naudojasi situacija, kai dėl ES sankcijų Rusijos ir Baltarusijos transportui buvo uždrausta atlikti pervežimus Europoje ir daug vairuotojų tose šalyse liko be darbo, ir Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, neužkirstos galimybės įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojų iš Baltarusijos. Taip Lenkijos vežėjai gauna daugiau vairuotojų ir padeda augti šalies ekonomikai.
Tat pat, V.Bučinsko teigimu, būtina peržiūrėti dabartinę koeficiento taikymo tvarką - šiuo metu komandiruojamiems darbuotojams taikomas 1,65 koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos ir privalomai mokami dienpinigiai. „Lietuvoje nuolat didinant minimalią darbuotojų algą ir taikant šį koeficientą, transporto sektoriaus darbuotojų alga gali pakilti iki tokio lygio, kai Lietuvos vežėjai taps nekonkurencingi Vakarų pervežimo rinkoje. Nieko nedarant, transporto įmonės ir toliau bus priverstos kurtis svetur, kur palankesnė mokestinė aplinka, o Lietuva praras mokesčius“, - sako V.Bučinskas.
S. Žilinskas primena, kad gyvename laikotarpiu, kuomet baigiasi valstybės finansinė, mokestinių atidėjimų pagalba, t.y. Skolų metų pabaigoje padaugės Tiesa, VMI žada dar nesiimti rimtesnių sankcijų iki pat lapkričio pradžios, o „Sodra“ šiuo metu inkasinius pavedimus (prievartinį lėšų nurašymą nuo sąskaitų) taiko tik einamuoju metu įsiskolinusioms įmonėms.
Tačiau pasibaigus mokestinėms atostogoms jau po dviejų mėnesių Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ galės automatiškai nuo sąskaitų nurašyti įsiskolinimus valstybei.
„Šiuo metu didžiausią grėsmę Lietuvos verslui kelia lėtėjančios išorės paklausos ir išaugusių elektros, dujų ir kitų žaliavų kaina. Todėl yra rizika, kad dėl padidėjusių kaštų dalis smulkaus ir vidutinio verslo bendrovių gali nesuvaldyti finansų ir vėluoti laiku mokėti įmokas „Sodrai“.
Sodra FOTO: ELTA / Andrius Ufartas
Svarbūs faktai apie „Sodros“ skolą:
- 2017 m. IV ketvirtį: „Sodros“ skola siekė 3,7 mlrd. eurų - didžiausias deficitas Lietuvos istorijoje.
- Nuo 2009 m.: Skola palaipsniui augo dėl ekonominės krizės ir sumažėjusių įmokų.
- 2017-2018 m.: Priimtas politinis sprendimas nurašyti „Sodros“ skolą, perkeliant ją į valstybės biudžetą.
- 2022 m. birželis: Transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių skola „Sodrai“ siekė 20,4 mln. eurų.
Apibendrinant, nors „Sodros“ biudžetas pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi, ilgalaikė perspektyva išlieka sudėtinga. Savarankiškas kaupimas ir investavimas yra būtini norint užsitikrinti orią senatvę. Vyriausybė turėtų skatinti šį procesą ir padėti verslui įveikti finansinius sunkumus, kad būtų užtikrintas stabilus įmokų mokėjimas „Sodrai“.