Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, bendrauti ir dalytis patirtimi su žmonėmis iš viso pasaulio. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?
Nors šios platformos neabejotinai suartino mus, vis dažniau nerimaujama dėl jų poveikio psichikos sveikatai. Akivaizdu, kad šie socialiniai tinklai nėra tokie linksmi, kokie atrodo iš pažiūros. Nespėjame susivokti, kad praleidžiame per daug laiko sutelkę dėmesį į kitų žmonių gyvenimus.
Vienas iš daugelio COVID-19 padarinių buvo depresijos paplitimas. Tai pernelyg nestebina, turint omenyje didžiulius pokyčius mūsų kasdieniame gyvenime ir poveikį šeimos gyvenimui. Praėjusią savaitę medicinos žurnale „JAMA Network Open” paskelbtos išvados parodė, kad vidutinio amžiaus socialinių tinklų vartotojai nurodė, jog naudodamiesi šiomis socialinės žiniasklaidos formomis jaučiasi liūdni. Nuo 2020 m. gegužės iki 2021 m. gegužės mėn. Kaip savo pranešime teigia NBC, sunku nustatyti, ar asmenys, jais besinaudojantys, turi didesnį polinkį sirgti depresija nei tie, kurie jais nesinaudoja. Be to, nebuvo analizuojamas turinio, su kuriuo susidūrė tyrimo dalyviai, poveikis. Juk jei praleidote laiką skaitydami naujienas per patį blogiausią pandemijos laikotarpį, suprantama, kad jaustumėtės šiek tiek prislėgti.
Tačiau buvo tam tikrų elementų, kurie, tyrėjų nuomone, galėjo turėti įtakos žmonių prislėgtumui. Matydami, kaip kiti žmonės visiems matant demonstruoja savo tariamai tobulus gyvenimus, žmonės jaučiasi nesaugūs ir jiems atrodo, kad jiems trūksta. Tyrimo metu taip pat buvo nagrinėjamos konkrečios platformos ir jų poveikis skirtingo amžiaus žmonėms. O socialinė žiniasklaida tarsi pasisavina socialinės sąveikos poreikį kažkuo labai dirbtiniu ir nepakankamu. Socialinė žiniasklaida yra tuščios socialinės sąveikos kalorijos.”Mūsų smegenys nesukurtos tokiam socialiniam bendravimui.
Socialinių tinklų nauda
Vienas iš nepaprastų socialinių tinklų privalumų yra jų potencialas užmegzti ir puoselėti santykius. Jie leidžia mums palaikyti ryšius su draugais ir šeima, nepaisant geografinių kliūčių. Šios platformos suteikia erdvę, kurioje žmonės gali dalytis savo džiaugsmais ir sunkumais, taip stiprindami emocinius ryšius. Be to, socialiniuose tinkluose atsirado paramos bendruomenės, teikiančios paguodą asmenims, susiduriantiems su tam tikrais sunkumais, pavyzdžiui, psichikos sveikatos problemomis.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Be to, socialiniai tinklai yra galinga priemonė informuotumui didinti ir su psichikos sveikata susijusioms stigmoms naikinti. Naudotojai dažnai dalijasi asmeninėmis istorijomis, atskleisdami savo keliones ir skatindami kitus ieškoti pagalbos.
Socialinių tinklų žala
Vis dėlto nuolatinis socialinių tinklų kuriamo gyvenimo būdo demonstravimas turi ir neigiamų pusių. Daugelis naudotojų patenka į palyginimo spąstus, lygindami savo gyvenimą su, atrodytų, tobulu gyvenimu, demonstruojamu internete. Tai gali sukelti nepilnavertiškumo jausmą ir neigiamai paveikti savivertę. Kibernetinės patyčios ir internetinis priekabiavimas taip pat išryškėjo kaip nerimą keliančios problemos šiose platformose.
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Valandų valandas praleidžiant slankiojant po socialinius tinklus gali labai slėgti, ypač kai matai žmones, atvirai besielgiančius negailestingai ar su neapykanta. Šios išvados daugelio nenustebins. Kaip jis aiškina, „socialiniai tinklai sukurti tam, kad kuo ilgiau jus išlaikytų”, todėl svarbu jomis naudotis saikingai ir sąmoningai. Taip pat turėtume nepamiršti, kad kaip tėvai turime būti atidūs, kokį pavyzdį rodome savo vaikams. Vis daugiau jaunų žmonių pripažįsta, kad socialiniai tinklai stiprina nerimą, žlugdo savivertę ir palieka jausmą, kad esi vienas net tarp tūkstančių draugų internete, rašoma organizacijos pranešime žiniasklaidai.
Organizacijos savanorė Gabrielė Lubauskaitė pasakoja, kad savanorystės metu kasdien išklauso jaunuolių istorijas, kuriose atsispindi vidinis spaudimas ir vienatvės jausmas: „Jauni žmonės dalijasi, kad matydami aplinkinių pasiekimus, keliones, šventes ir nuolat demonstruojamą sėkmę internete, jaučia spaudimą būti tobuli. Nerimas dažniausiai stiprėja tyloje. Savanoriaudama matau, kaip jaunuoliams svarbu turėti saugią erdvę, kur jie gali atvirai pasakyti, ką jaučia, nesulaukdami vertinimų ar kritikos.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Psichologė Ieva Plauškutė pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose matomas vaizdas dažnai neatspindi tikrovės: „Socialiniuose tinkluose dažnai matomi tik idealizuoti kitų gyvenimo fragmentai, kuriuos lengva laikyti norma. Lygindamasis su filtruotu ir nugludintu vaizdu, jaunas žmogus gali pradėti jaustis nepilnavertiškai. Kiekviena tobula nuotrauka ar šventinė akimirka socialiniuose tinkluose gali tapti papildomu spaudimu jaunuoliui, kuris jau ir taip stengiasi rasti savo vietą pasaulyje.
2024 metais į „Jaunimo liniją“ kreipėsi beveik 50 000 jaunuolių. Net 21 proc. skambinusių telefonu ir tiek pat rašiusių internetu norėjo pasikalbėti apie vienišumą, o dėl psichikos sveikatos problemų, tokių kaip nerimas ar depresija, skambino 30 proc. jaunuolių, internetu rašė - 13 proc.
Pasak psichologės I. Plauškutės, nerimas tarp jaunų žmonių kyla ne tik dėl asmeninių sunkumų, bet ir dėl aplinkos spaudimo bei visuomenės lūkesčių: „Galime džiaugtis, kad vis daugiau jaunų žmonių drįsta kalbėti apie savo emocijas ir ieško pagalbos, tačiau kartu matome ir objektyvių veiksnių, kurie sukuria daugiau erdvės nerimui kilti. Pasak specialistės, augantys lūkesčiai jauniems žmonėms kelia stiprų spaudimą ne tik iš išorės - iš tėvų, mokytojų ar aplinkinių, bet ir iš jų pačių. „Dabartinė informacijos sklaidos sparta, socialinių tinklų kuriamas „greito gyvenimo“ tempas ir dažnai pasikartojantis neužtikrintumo jausmas dėl pasaulinių įvykių, kaip pandemija ar karas, deja, bet sudaro palankią terpę nuolatiniam nerimo jausmui augti“, - pažymi I. Psichologė aiškina, kad nerimas dažnai išsiskleidžia įvairiomis formomis - nuo nuolatinės įtampos jausmo, baimės dėl ateities, žemos savivertės iki fizinių simptomų: miego sutrikimų, galvos ar pilvo skausmų, greito širdies plakimo ar kvėpavimo sunkumų.
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų* depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
Socialiniai tinklai tapo terpe, kurioje demonstruojama ne realybė, o kruopščiai atrinkta, retušuota ir pagražinta gyvenimo versija. Ekspertai įspėja, kad nuolatinis savęs lyginimas su kitais yra vienas žalingiausių įpročių psichinei sveikatai. Ypač didelį pavojų tai kelia paaugliams ir jauniems suaugusiesiems. Matydami nuotraukas, kurios dažnai yra patobulintos naudojant filtrus ar redagavimo programas, žmonės pradeda jausti nepasitenkinimą savo išvaizda ir gyvenimu. Žmogus pasąmoningai lygina savo vidinę būseną (kuri apima nerimą, abejones, nuovargį) su kitų žmonių išoriniu fasadu.
Angliškas terminas FOMO (Fear of Missing Out), arba baimė kažką praleisti, tapo vienu ryškiausių šiuolaikinės psichologijos fenomenų. Tai nuolatinis nerimas, kad kiti žmonės tuo metu patiria kažką įdomaus, dalyvauja svarbiuose įvykiuose ar tiesiog smagiai leidžia laiką be jūsų.
Psichinė sveikata yra neatsiejama nuo fizinio poilsio, o socialiniai tinklai yra vienas didžiausių kokybiško miego priešų. Mėlynoji ekranų šviesa slopina melatonino gamybą, todėl tampa sunkiau užmigti. Naršymas prieš miegą stimuliuoja smegenis, sukelia emocines reakcijas (pyktį dėl naujienų, pavydą dėl kitų nuotraukų ar susijaudinimą), kurios neleidžia organizmui pereiti į ramybės būseną. Lėtinis miego trūkumas tiesiogiai koreliuoja su padidėjusia depresijos, nerimo sutrikimų rizika ir sumažėjusiu atsparumu stresui.
Interneto erdvė suteikia anonimiškumo jausmą, kuris dažnai išlaisvina agresyvų elgesį. Kibernetinės patyčios yra reali ir labai skausminga problema, galinti turėti tragiškų pasekmių. Net ir nesant tiesioginėms patyčioms, socialinių tinklų aplinka dažnai yra toksiška.
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.
Kaip sumažinti socialinių tinklų žalą?
Norint palaikyti sveikus santykius su socialiniais tinklais, labai svarbu nustatyti pusiausvyrą tarp internetinio ir neinternetinio pasaulio. Nustačius aiškias ekrano laiko ribas, galima išvengti pernelyg didelio mėgavimosi ir atlaisvinti laiko kitai prasmingai veiklai. Sąmoningas naudojimasis socialine žiniasklaida reiškia, kad reikia suvokti, kaip tam tikras turinys verčia jus jaustis. Neigiamas emocijas sukeliančių paskyrų atsisakymas ir savo feisbuko srauto papildymas nuotaiką keliančiu ir šviečiamuoju turiniu gali prisidėti prie pozityvesnės internetinės patirties.
Užuot žiūrėję į socialinius tinklus kaip į paprastas platformas, galime juos panaudoti autentiškiems ryšiams užmegzti. Prisijungę prie grupių, kurios atitinka jūsų interesus, galite susipažinti su bendraminčiais, kurie dalijasi jūsų aistromis. Be to, socialinė žiniasklaida gali būti labai svarbi kuriant profesinius tinklus. Ji suteikia galimybę pristatyti savo žinias, bendrauti su kolegomis iš šios pramonės šakos ir būti informuotiems apie naujausias tendencijas.
Ekspertai pabrėžia, kad visiškas atsisakymas technologijų šiais laikais nėra realus sprendimas. Svarbiausia yra pakeisti santykį su jomis. Sąmoningas vartojimas gali padėti sumažinti neigiamą poveikį psichinei sveikatai.
- Laiko ribojimas: Naudokite programėles, kurios seka ir riboja laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
- Pranešimų išjungimas: Išjunkite visus nebūtinus pranešimus („push notifications“).
- Turinio filtravimas: Nustokite sekti paskyras, kurios verčia jus jaustis prastai, kelia pavydą ar nerimą.
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai. „Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Svarbiausia yra ne draudimai, o atviras pokalbis. Padėkite vaikui suprasti, kaip veikia algoritmai. Skatinkite veiklas realiame pasaulyje, kurios teikia džiaugsmą (sportas, menas, gyvas bendravimas). Atskirą dėmesį ekspertai skiria jauniausiai kartai, kuri auga su planšetėmis rankose. Vaikų smegenys yra ypač plastiškos ir jautrios išoriniams dirgikliams, todėl ankstyvas ir nekontroliuojamas panirimas į socialinius tinklus gali negrįžtamai paveikti jų emocinę raidą ir socialinius įgūdžius. Tėvams tenka sunki užduotis ne tik riboti, bet ir edukuoti. Būtina mokyti vaikus kritinio mąstymo: kad ne viskas internete yra tiesa, kad „patiktukų“ skaičius neapibrėžia žmogaus vertės ir kad virtualus bendravimas niekada pilnai nepakeis gyvo ryšio. Tik ugdydami sąmoningą, o ne pasyvų vartotoją, galime tikėtis, kad ateities kartos išvengs pražūtingų psichinės sveikatos krizių, kurias šiandien prognozuoja ekspertai.
| Kreipimosi priežastis į "Jaunimo liniją" 2024 m. | Procentas |
|---|---|
| Vienišumas | 21% (skambinusių telefonu ir rašiusių internetu) |
| Nerimas ar depresija | 30% (skambinusių telefonu), 13% (rašiusių internetu) |
Taigi, socialiniai tinklai turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių, o jų poveikis priklauso nuo mūsų naudojimosi įpročių ir požiūrio. Svarbu būti sąmoningiems, nustatyti ribas ir rūpintis savo psichine sveikata tiek virtualiame, tiek realiame pasaulyje.
Žaidimai ir socialiniai tinklai. Priežastys, grėsmės ir praktiniai patarimai paauglių tėvams
tags: #socialiniai #tinklai #depresija