Demencija - tai bendrasis terminas, kuris apibūdina įvairius simptomus, atsirandančius, kai smegenys yra paveikiamos ligos. Pasaulio sveikatos organizacija demenciją apibrėžia kaip įgytą nuolatinę atminties ir kitų pažintinių savybių pablogėjimo būseną, kuri trunka mažiausiai šešis mėnesius ir turi įtakos darbui, socialinei veiklai ir galiausiai gebėjimui gyventi savarankišką gyvenimą. Demencija laikomas progresuojantis ne tik atminties, bet ir kitų pažinimo funkcijų sunkus įgytas sutrikimas, sutrikdantis asmenybę ir kasdienę veiklą. Jį sukelia smegenų nervinių ląstelių (neuronų) pažeidimas.
Nors demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga, tačiau demenciją turinčių asmenų priežiūra dažnai priklauso nuo simptomų kontrolės, kaip ir bet kurios kitos lėtinės ligos atveju. Anot slaugos ekspertų, kokie demencijos simptomai pasireikš konkrečiam žmogui, priklauso nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta, ir nuo paties žmogaus asmeninių savybių.
Smegenų palyginimas: sveikos smegenys ir smegenys paveiktos Alzheimerio ligos
Demencijos Simptomai ir Progresavimas
Bėgant laikui demencija progresuoja. Kinta nuotaika, atsiranda nedidelių elgesio pokyčių, užmaršumas. 90 proc. žmonių, sergančių demencija, patiria elgesio ir psichologinių simptomų - tai nerimas, apatija, paranoja, haliucinacijos ir stiprus reagavimas. Yra nemažai dalykų, kurie gali išprovokuoti elgesio ir psichologinių simptomų pasireiškimą: pvz., skausmas, niežulys, vidurių užkietėjimas, miego trūkumas ar įtampa artimoje aplinkoje, privatumo stoka. Ligai progresuojant, tampa vis sunkiau įvardyti savo poreikius ir apskritai suprasti pasaulį. Dėl to žmogus gali priešintis bet kokiai pagalbai, ypač sudėtinga būna susitarti su juo dėl asmeninės higienos: prausimosi, ėjimo į tualetą.
Kalbant apie asmens higieną, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimosi, iki galės pasinaudoti tualetu. Ligai progresuojant, sergantysis gali šlapintis ir tuštintis ne tam skirtose vietose, tualeto reikmenis naudoti ne pagal paskirtį, nesugebėti laiku nusimauti apatinių. Apatija ir depresija taip pat gali paveikti higienos įpročius. Dažnai ištinkantys šlapimo nelaikymo epizodai gali labai paveikti žmogaus orumą ir pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu padėti slaugomam asmeniui kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Demencija ir trumpalaikė slauga
Naktį tualeto duris palikite atidarytas, o šviesą - įjungtą, kad būtų lengva rasti. Demencija sergantiems pacientams „TENA“ rekomenduoja „TENA Pants“ sauskelnes-kelnaites, kurios užtikrina savarankiškumą. „TENA Pants“ dėvimos kaip įprasti apatiniai, jas lengva nusimauti ir užsimauti, tad slaugomajam dėvėjimo įpročiai nesikeis. Kai kurie demencija sergantys žmonės bijo vandens. Tokiu atveju kasdienį prausimąsi palengvina vandeniu nenuplaunami produktai.
Slaugos Tikslai
Pagrindinis demenciją turinčių asmenų slaugos ir priežiūros tikslas yra stabdyti pažintinių funkcijų blogėjimą ir palaikyti išlikusius savirūpos įgūdžius. Tam svarbios tampa šeimos globėjų žinios, kaip organizuoti demenciją turinčio artimojo kasdienį gyvenimą. Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus. Svarbu patį sergantįjį įtraukti į įvairią, jam patinkančią veiklą. Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu. Sergančiojo demencija skatinimas gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, socialiniai santykiai, geras miego režimas gali palengvinti ligos simptomus.
Svarbu neatsisakyti dalyvavimo veikloje, kuri yra reikšminga demencija sergančiam asmeniui ir suteikia jo gyvenimui tikslą bei padeda užmegzti ryšį su kitais, sergančiais demencija, pavyzdžiui tarpusavio paramos grupėmis. Demencijos prigimtis iš esmės yra nenuspėjama, o ramiai aplinkai bet kuriuo metu gali kilti grėsmė. Globėjams tai reiškia nuolatinį stresą, kad krizė gali būti arti. Šeima ir artimieji yra demencija sergančių žmonių orumo ir asmenybės saugotojai.
Kaip rūpinimasis demencija sergančiu žmogumi paveikė jūsų gyvenimą? Vilija Aleksandrovienė.
Rūpinimasis demencija sergančiu asmeniu gali trukti daugelį metų, o tai be abejonės turi neigiamą poveikį artimųjų fizinei ir psichinei sveikatai, ypač kai jiems trūksta reikiamos informacijos, žinių apie slaugos priemones(pvz.: odos priežiūros ir apsaugos priemonės, paklotai, šlapimą sugeriantys gaminiai ir pan.) ir paramos. Prižiūrėti asmenį, sergantį demencija, yra įsipareigojimas, kuris gali trukti daugelį metų. Darbo ir šeimos gyvenimo sankirta, taip pat žinių apie priežiūrą ir pagalbą poreikis, įtakoja artimųjų asmeninį gyvenimą. Svarbu prisiminti, kad vienam asmeniui susirgus demencija, visos šeimos, artimųjų ir draugų gyvenimas neišvengiamai ir negrįžtamai pasikeičia.
Socialinės Paslaugos Lietuvoje
Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime.Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.
Taip pat skaitykite: Demencija: slaugos gairės
Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.
Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.
Bendrosios Socialinės Paslaugos:
- Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas
- Psichosocialinė pagalba
- Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose
- Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne
- Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu
Specialiosios Socialinės Paslaugos:
- Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt.
- Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas.
- Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje
- Dienos socialinė globa:
- Integrali pagalba asmens namuose
- Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre
- Trumpalaikė socialinė globa:
- Asmens namuose
- Institucijoje
- Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose
Socialinės paslaugos demenciją turintiems asmenims ir jų artimiesiems
Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto: asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą.
Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.
Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.
Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.
Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.
Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus. Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
Privalomasis Sveikatos Draudimas
Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Norint gauti šį draudimą reikia atitikti šiuos reikalavimus:
- Globėjo ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje.
- Demenciją turinčiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas.
- Globėjas nesukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
- Globėjas neturi draudžiamųjų pajamų arba pajamos mažesnės negu atitinkamų laikotarpių Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesių algų suma.
- Globėjas nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje.
- Demenciją turintis asmuo nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa).
- Slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios:
- Valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją.
- Valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už negalią turinčių asmenų slaugą namuose.
Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.