Demencija yra sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiamos daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, kalba, protavimas. Nepaisant to, sąmonė sutrikusi nebūna, tačiau sutrikus pažinimui pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija, todėl tampa sunkiau bendrauti ir formuluoti mintis.
Vyresnio amžiaus žmonėms demencija gali būti dar sudėtingesnė dėl kitų su amžiumi susijusių sutrikimų: pablogėjusios klausos, regėjimo, diskomforto ar kitų ligų. Gydant demenciją dažnai taikomos elgesio terapijos ir nemedikamentinės priemonės, nes vaistai ne visada duoda gerų rezultatų.
Slaugos poreikiai ir emocinės patirtys
Didėjant demenciją sergančių asmenų skaičiui auga ir artimųjų, prisiimančių slaugos atsakomybę, skaičius. Lietuvoje sergančiųjų demencija slaugos emocinės patirtys ir pagalbos poreikiai vis dar nepakankamai ištirti.
Tyrimo duomenimis, rinktais pusiau struktūruotais interviu su asmenimis, slaugančiais demencija sergančius artimuosius namuose, išryškėjo keletas svarbių temų: emocinis pažeidžiamumas ir nuolatinė įtampa, kasdienio gyvenimo apribojimai ir gyvenimo būdo pokyčiai, informacijos stoka, sudėtingas santykis su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sistema bei nepakankamai atliepti pagalbos poreikiai.
Slauga yra intensyvi, visa apimanti patirtis, lydima kaltės, nerimo, nuovargio, bejėgiškumo ir vienišumo jausmų. Informacijos apie ligą, priežiūrą ir galimas paslaugas trūkumas didina emocinę naštą, patiriamą slaugančiųjų. Jie susiduria su reikšminga fizine, emocine ir socialine našta, o pagalbos poreikiai yra daugialypiai: praktiška, emocinė ir informacinė parama.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Bendravimo ypatumai su sergančiais demencija
Gydant demenciją itin svarbus bendravimas. Tačiau dažnai globėjams kyla rūpesčių, nes sergančiam žmogui sunku ilgai išlaikyti dėmesį ar suvokti sudėtingas instrukcijas. Sergančiajam gali būti sunku rasti žodžius, jis kartoja žinomus žodžius, sunkiai logiškai dėsto mintis, todėl suprasti ir bendrauti tampa sudėtinga. Pablogėjusi klausa ar regėjimas dar labiau trukdo komunikacijai ir gali lemti pyktį ar agresiją.
Orientacija taip pat turi reikšmės bendraujant, todėl aplinka turi būti pritaikyta padedant geriau suvokti laiką ir vietą: naudojami dideli laikrodžiai (ne skaitmeniniai), kalendoriai su aiškiomis raidėmis, rašytinės instrukcijos ir užrašai ant daiktų. Naktį rekomenduojama palikti įjungtą apšvietimą.
Aplinka turi būti jauki, pažįstama ir pritaikyta, siekiant užtikrinti saugumą, pavyzdžiui, paslepiant pavojingus daiktus ir pažymint laiptų pakopas kontrastingomis spalvomis. Triukšmas ir dirgikliai turi būti minimalūs, o aplinkos puošmena - saikinga ir atpažįstama, kad nevargintų sergančiojo.
Efektyvios bendravimo su demencija sergančiuoju strategijos
- Akcentuoti paciento išlikusius sugebėjimus ir individualų ligos progresą.
- Kantriai laukti atsakymo, nepertraukinėti, sukurti malonią ir ramią aplinką be dirgiklių.
- Sakelti ryšį kreipiantis vardu ir stengiantis užmegzti akių kontaktą.
- Kalbėti aiškiai, trumpai, maloniu tonu, atsisukus į pašnekovą ir prieš šviesos šaltinį.
- Formuluoti klausimus taip, kad būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“.
- Naudoti neverbalinius ženklus: liesti, rodyti, pradėti vykdyti veiksmus kartu su sakoma žodžiu.
- Vengti prieštaravimo pacientui ir negalima taisyti jo klaidų, siekiant išvengti neigiamų emocijų.
- Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį, atidžiai sekti paciento emocijas ir tiksliai jas suprasti.
Pagalba globėjams ir jų poreikiai
Sergančiųjų demencija slauga reikalauja daug pastangų ir laiko. Daug globėjų yra vyresnio amžiaus, juos kankina depresija, fizinės sveikatos problemos, socialinė izoliacija, todėl svarbu rūpintis ne tik sergančiu, bet ir globėjo sveikata ir gerove.
Stresas globėjui daro įtaką sergančiojo pažintinėms funkcijoms, elgesiui ir bendravimui. Dėl dalykų, tokių kaip nuolatinis klausinėjimas to paties, labai pagelbėja efektyvios bendravimo strategijos.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligonių mirtį
Socialinių paslaugų reikšmė demencija sergantiems asmenims ir jų artimiesiems
Socialinės paslaugos skirtos padėti asmenims ir jų šeimoms, kai dėl amžiaus ar negalios jiems trūksta gebėjimų savarankiškai rūpintis kasdieniu gyvenimu.
Lietuvoje socialinės paslaugos demenciją turintiems asmenims orientuotos į jų savarankiškumo palaikymą ir ilgesnį buvimą savo namuose bei dalyvavimą visuomenės gyvenime. Šių paslaugų poreikis nustatomas individualiai, vertinant asmens funkcinį pajėgumą, socialinę padėtį ir sveikatos būklę.
Socialinių paslaugų rūšys
| Paslaugos tipas | Aprašymas | Teikimo vieta |
|---|---|---|
| Bendrosios socialinės paslaugos | Konsultavimas, psichosocialinė pagalba, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais rūbais, transporto organizavimas | Namai |
| Specialiosios socialinės paslaugos | Pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas, laikina atokvėpio paslauga, dienos ar trumpalaikė socialinė globa, ilgalaikė globa | Namai, socialinių paslaugų įstaigos |
Paslaugų prieinamumas ir paslaugų spektras priklauso nuo konkrečios savivaldybės. Didesnėse savivaldybėse paslaugų pasiūla paprastai platesnė, o mažesnėse gali būti trūkumų. Todėl svarbu savivaldybėms stiprinti socialinių paslaugų tinklą, atsižvelgiant į realius poreikius.
Socialinių paslaugų gavimo procedūra
Kreipiantis dėl socialinių paslaugų, pirmiausia reikia susisiekti su seniūnija atitinkamoje gyvenamojoje vietoje. Socialiniai darbuotojai pagalbos prašymo pagrindu įvertina asmens socialinių paslaugų poreikį, renka reikiamus dokumentus ir organizuoja paslaugų teikimą.
Prašymų nagrinėjimas pagal naujus reikalavimus vyksta per 10-20 kalendorinių dienų, priklausomai nuo paslaugų tipo. Skubios pagalbos atvejais asmuo ar globėjas gali tiesiogiai kreiptis į paslaugų teikėją, tačiau šios paslaugos bus apmokamos asmens lėšomis.
Taip pat skaitykite: Cukrinio diabeto slauga: Lietuvos gairės
Finansavimas ir mokėjimai už socialines paslaugas
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai. Kitos paslaugos gali būti mokamos, o kaina priklauso nuo paslaugų rūšies, poreikių ir asmens finansinių galimybių. Dažnai mokėjimas sudaro dalį asmens pajamų, bet neviršija 80 procentų asmens pajamų.
Globėjai, prižiūrintys sergančiuosius demencija, gali būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti ligos išmokas, jei dėl priežiūros praranda pajamas. Šis draudimas suteikia finansinį palaikymą šeimai, rūpindamiesi sergančiuoju namuose.
Apibendrinimas
Demencija sergančiųjų slauga namuose yra sudėtinga ir apima daugelį aspektų: nuo fizinės priežiūros iki emocinės paramos ir tinkamo bendravimo. Emocinės naštos mažinimas, prieinamų socialinių paslaugų plėtra ir gerai pritaikytos aplinkos kūrimas yra itin svarbūs, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę tiek sergančiajam, tiek jo globėjui.
tags: #serganciuju #demencija #slaugos #poreikiu #namuose #analize