Demencija - tai bendrasis terminas, apibūdinantis įvairius simptomus, atsirandančius, kai smegenys yra paveikiamos ligos. Pasaulio sveikatos organizacija demenciją apibrėžia kaip įgytą nuolatinę atminties ir kitų pažintinių savybių pablogėjimo būseną, kuri trunka mažiausiai šešis mėnesius ir turi įtakos darbui, socialinei veiklai ir galiausiai gebėjimui gyventi savarankišką gyvenimą.
Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau labai svarbu žinoti, kad demencija nėra įprasto senėjimo dalis. Ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi demenciją. Pasitaiko atvejų, kai demencija išsivysto 40-50 metų asmenims. Kiekvienas demencijos pasireiškimas turi savas atsiradimo priežastis.
Demencijos Priežastys ir Formos
Dažniausios demencijos priežastys - tai Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, demencija su Lewy kūneliais, frontotemporalinė demencija, su alkoholiu susijusi demencija. Panašius į demenciją simptomus sukelia daug sveikatos būklių: tam tikrų vitaminų ar hormonų trūkumas, depresija, vaistų nesuderinamumas arba per didelis jų kiekis, infekcijos, galvos smegenų augliai.
Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti demencijos simptomus sukėlusią priežastį ir, esant gydomai būklei, skirti reikiamą gydymą. Tai priklauso nuo demencijos priežasties, todėl yra svarbu gauti medicininę diagnozę. Jeigu nerimaujate, kad turite riziką paveldėti demenciją, pasitarkite su savo gydytoju arba susisiekite su „Demencija Lietuvoje“.
Ankstyvieji Demencijos Požymiai
Dažnai ankstyvieji demencijos požymiai lieka nepastebimi, nes dažniausiai būklė progresuoja po truputį. Dalis asmenų pirmiausia pastebi, kad silpsta trumpalaikė atmintis, kitiems kalba, atsiranda nuotaikos svyravimų. sunku adekvačiai vertinti situaciją ar priimti sprendimus (pvz. Dauguma demenciją turinčių asmenų patiria keletą iš minėtų požymių, laikui bėgant, jie pajunta, kad savarankiškai atlikti užduotis tampa vis sunkiau. Vėlyvojoje demencijos stadijoje: asmuo tampa visiškai priklausomas nuo kitų asmenų. Atmintis yra stipriai pažeista, fiziniai simptomai yra ūmūs.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Šiuo metu nėra nustatyta aiškių demencijos prevencijos būdų. Nėra vaistų, kurie padėtų išvengti demencijos ar sustabdytų jos progresavimą, tačiau kai kurie vaistai gali padėti sumažinti demencijos simptomų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas asmuo demenciją patiria labai individualiai, todėl, taikant konkrečius medicininės ir socialinės paramos bei pagalbos būdus, būtina atsižvelgti į individualią situaciją. Asmenims, turintiems demenciją, labai svarbi parama ir palaikymas. Pagalba šeimoms, kurios globoja demenciją turintį asmenį, tampa labai reikšminga suvaldant šią būklę ir palaikant asmens gerovę.
Nuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Tiek artimuosius, tiek slaugos specialistus demencija sergančių ligonių priežiūra smarkiai vargina. Tačiau nereikia skubėti viską atlikti patiems, leiskite kuo daugiau darbų/užduočių skatinti atlikti ligonius, nes taip jie ilgiau išlieka savarankiški ir labiau patenkinti savimi.
Aplinkos Pritaikymas ir Bendravimo Svarba
Pritaikant namų aplinką sergančiajam, reikia turėti omenyje, kad ji būtų paprasta, saugi ir patogi. Apskritai reikia stengtis išlaikyti ligoniui pažįstamą namų aplinką. Įvairūs pakeitimai, naujovės glumina pacientą, sunkina jo orientaciją.
Bendravimą su sergančiuoju demencija nulemia jo atminties blogėjimas, kalbos sutrikimai, dėmesio stoka, apatija, nerimastingumas. Svarbu išmokti tinkamai bendrauti su tokiu asmeniu, nes bendravimo problemos, tarpusavio nesupratimas sukelti paciento pyktį ar agresiją. Prižiūrint tokį ligonį dera nuolat pabrėžti/paskatinti išlikusius ligonio sugebėjimus ir lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Svarbu išlikti kantriam, laukti, kol pacientas atsakys į mūsų klausimus, nepertraukinėti (prisiminkite, kad paciento mastymas lėtesnis, jis sunkiau ir ilgiau „renka“ reikiamus žodžius, jam sunkiau atsiminti ir pan.). Jei matote, kad ligoniu sunku rasti tinkamą žodį, galima subtiliai pasiūlyti spėjamą - kurio galima ligonis nesuranda/neprisimena. Bendravimas bus paprastesnis, jei klausimus formuluosite taip, kad ligonis galėtų atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei matote, kad pacientas nesupranta, reikia klausimus kantriai pakartoti ar perfrazuoti.
Patarimai Slaugai ir Priežiūrai
Ligos pradžioje kurį laiką ligoniai dar pajėgūs gyventi savarankiškai ar vieni. Tačiau ateina metas, kai palikti ligonio be priežiūros jau nebegalima.
- Parinkite patogią vietą valgymui.
- Sergant demencija gali pasikeisti skonis ir sustiprėti potraukis saldumynams.
- Patartina sužymėti lėkštes ir indus, kad būtų aišku, jog jie priklauso ligoniui.
- Sutrikusi atminčiai, ligonis pamiršta, kad jau valgė. Taigi galima pasiūlyti keletą negausių pusryčių ar palikti matomose vietose daržovių, lengvų užkandžių.
- Jei ligonis yra maitinamas, daryti tai neskubant, mažais kąsneliais, pasodinti, kad neužspringtų.
- Saugant ankstesnius naudojimosi tualetu įpročius, reikia pasirūpinti, kad ligonis naudotųsi tualetu reguliariai, ryte ar vakare, taip pat, atsižvelgiant į skysčių vartojimo įpročius, kas kelias valandas dieną.
- Tualeto ir vonios durys turi būti aiškiai pažymėtos, lengvai prieinamos.
Palaikykite susiformavusius maudymosi įpročius, tačiau nepalikite ligonio vieno vonios kambaryje. Vonios duryse neturi būti jokių kabliukų ar rakinamų spynų. Reikia žiūrėti, kad vandens temperatūra būtų tinkama, patiesti tinkami, neslidūs kilimėliai, po maudymosi neliktų ant grindų vandens. Taip apsisaugosite nuo galimai traumuojančių paslydimų.
Reikia stengtis, kad pacientas išlaikytų kasdienius įpročius - laiku keltis, praustis, rengtis, pusryčiauti ir pan. Dėl fizinio aktyvumo trūkumo neretai didėja priklausomybė nuo artimųjų ar slaugančiųjų. Efektyviai gali padėti įtraukimas į kasdieninę sudėtingų sprendimų nereikalaujančią namų ūkio ir ruošos veiklą. Pasivaikščiojimas lauke ar žaidimai su sviediniu patalpose taip pat pagerina savijautą.
Sergantysis demencija nepajėgus pasirūpinti savo sveikatos būkle, tad slaugančiajam reikia bendrauti su šeimos gydytoju, rūpintis, kad laiku būtų išrašyti ir nupirkti lėtinėms ligoms gydyti skiriami vaistai, atlikti reikiami tyrimai. Demencijos sindromo pradžioje ligoniai pajėgūs patys savarankiškai vartoti skiriamų vaistų - tereikia jiems surašyti, kokių ir kada vaistų vartoti.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Vėlesnėse stadijose pacientui vaistų palikti negalima, nes jis neprisimena, kiek ir kokių reikia vartoti. Yra rizika, kad suvartos vaistų per daug (perdozavimo, apsinuodijimų ir mirties pavojus) ar visai neišgers (taip pat pavojinga, jei vaistai būtini).
Surprising Symptoms of Dementia! Part 3
Mitai Apie Demenciją
Nors atminties praradimas yra dažnas demencijos simptomas, ne visi atminties sutrikimai reiškia demenciją. Problemos dėl atminties gali būti normalaus amžėjimo dalis. Agresija yra dažnas simptomas, galintis pasireikšti bet kurioje demencijos stadijoje. Bet tikrai ne visiems šia liga sergantiems pasireiškia agresyvumas. Sergantys demencija agresiją patiriantys žmonės gali būti sutrikę, gali nesuprasti, kas vyksta. Jie gali turėti iliuzijų ar haliucinacijų, kuriuos artimieji suvokia kaip grėsmę.
Kadangi liga progresuoja, nėra vienos priežasties, kuri gali sąlygoti ligos vystymąsi, tačiau labai svarbu propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
Pagalba Artimiesiems
Jeigu nutiko taip, kad turime slaugyti artimąjį, sergantį demencija, neretai kyla klausimas, kas labiau pavargsta - sergantysis ar jį slaugantis asmuo. Deja, didesnis krūvis, emocinė įtampa užgula slaugančiojo pečius, todėl labai svarbu psichologo pagalba šeimai, slaugančiojo reabilitacija, dienos centrai sergančiajam ir užimtumo terapija.
Slaugos srities specialistai sako, kad slauga turėtų būti orientuota į asmenį. Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus. Svarbu patį sergantįjį įtraukti į įvairią, jam patinkančią veiklą. Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu. Sergančiojo demencija skatinimas gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, socialiniai santykiai, geras miego režimas gali palengvinti ligos simptomus.
Kalbant apie asmens higieną, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimosi, iki galės pasinaudoti tualetu. Ligai progresuojant, sergantysis gali šlapintis ir tuštintis ne tam skirtose vietose, tualeto reikmenis naudoti ne pagal paskirtį, nesugebėti laiku nusimauti apatinių. Apatija ir depresija taip pat gali paveikti higienos įpročius. Dažnai ištinkantys šlapimo nelaikymo epizodai gali labai paveikti žmogaus orumą ir pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu padėti slaugomam asmeniui kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą. Naktį tualeto duris palikite atidarytas, o šviesą - įjungtą, kad būtų lengva rasti.
Kai kurie demencija sergantys žmonės bijo vandens. Tokiu atveju kasdienį prausimąsi palengvina vandeniu nenuplaunami produktai.
| Veiksnys | Rekomendacijos |
|---|---|
| Aplinka | Paprasta, saugi, pažįstama |
| Bendravimas | Kantrus, aiškus, konkretus |
| Higiena | Reguliari, palaikant savarankiškumą |
| Mityba | Subalansuota, reguliari, atsižvelgiant į poreikius |
| Fizinis aktyvumas | Skatinti, užtikrinant saugumą |
| Vaistai | Kontroliuojamas vartojimas, konsultuojantis su gydytoju |