Socialinė diskonto norma (SDN) - tai rodiklis, atspindintis, kaip vertiname ateities kartų gerovę. Tiksliau, SDN yra atvirkščiai proporcinga tam, kiek mums rūpi ateities žmonės.
SDN ypač svarbi priimant sprendimus, kurie turės įtakos ateities kartoms, pavyzdžiui, aplinkosaugos srityje. Jos prireikia priimant sprendimus, turėsiančius įtakos visų pirma ateities kartoms, pvz. susijusius su aplinkosauga.
Socialinės diskonto normos palyginimas tarp šalių
Socialinės diskonto normos reikšmė
Egzistuoja gana pagrįsta nuomonė, kad socialinė diskonto norma turėtų būti mažesnė nei priimant, pavyzdžiui, asmeninius investavimo sprendimus, nes nėra priežasties diskriminuoti ateities žmones dabarties žmonių atžvilgiu. Tačiau, kaip mėgsta pastebėti R. Hansonas, realiame gyvenime yra kiek kitaip.
Dar A. Smitas rašė, kad milijonas žemės drebėjimo aukų Kinijoje yra mažesnė blogybė nei netekti savo rankos mažojo piršto. Ateities žmonės iš tikrųjų mums rūpi dar mažiau nei kiniečiai.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinė-ekonominė nauda ir SDN
Pirmiausia, ką pavyko nustatyti - viešajam sektoriui aktualesne įvardijama ne grynai ekonominė (kaip ji suprantama verslo kontekste) nauda, bet socialinė - ekonominė (socio - ekonominė) nauda.
Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikoje pateikiamas toks socialinės - ekonominės naudos ir žalos apibūdinimas: “tai visos ekonomikos patiriamos alternatyviosios sąnaudos arba gaunama nauda.
Socio - ekonominės naudos skaičiavimui imamas viešojo projekto laikotarpis, kuris gali būti nuo 5 iki 100 metų. Skaičiavimo metu reikia nustatyti ir pagrįsti naudą ateities kartoms.
Vienas iš rodiklių yra socialinė diskonto norma (SDN), kuris atskleidžia visuomenės požiūrį į ateities naudą ir išlaidas, parodo visuomenės pasiryžimą atidėti vartojimą šiandien dėl vartojimo rytoj (ateityje).
Didelė SDN reiškia, kad visuomenė (arba valdžia) nenori investuoti reikšmingų išteklių (pavyzdžiui, kapitalo), kurie sukurtų didesnę gerovę ateitiems kartoms, todėl didelė SDN rodo polinkį į dabartinį vartojimą ir trumpalaikes investicijas (projektus), o maža SDN - atvirkščiai, reiškia, kad pirmenybė teikiama ilgalaikėms investicijoms.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Kaštų-naudos metodas
Socio - ekonominės naudos/ žalos vertinimas atliekamas naudojant kaštų - naudos metodą, kuris visuotinai pripažįstamas geriausiu. Šio vertinimo svarbiausiu elementu yra įvardijama ekonominė analizė, kurios ir prašo dažnas politikas.
Mokslininkai teigia, kad analizė, naudojant kaštų - naudos metodą, atskleidžia tik tiek socialinės naudos visuomenei, kiek leidžia galimybės išreikšti ją piniginiais matais. Kitaip tariant, ši analizė vertina ne tik finansinį poveikį (investicijų kaštus, tiesioginę naudą ir pan.), bet ir visus socialinius poveikius visiems visuomenės individams: taršą, saugumą, darbo rinką, teisės aspektus ir pan.
Pagrindinis šio vertinimo tikslas - suteikti piniginę išraišką kiekvienam išvardintam poveikiui ir po to atlikti bendrą gauto heterogeniško poveikio vertinimą. Kiekvieno socialinio poveikio piniginė išraiška turi reflektuoti visuomenės nustatytą kainą konkrečiam poveikiui.
Kitaip tariant, visuomenė nustato piniginę išraišką kiekvienam galimam poveikiui ir įgalina sprendimus priimančias institucijas konstatuoti apie grynąjį socialinės gerovės poveikį konkrečiam projektui.
Svarbiausias vaidmuo socio - ekonominės naudos vertinime priskiriamas politikams ir jų sprendimams. Socio - ekonominė nauda gali būti grindžiama visai visuomenei, tam tikrai bendruomenei arba tam tikrai socialiai pažeidžiamai tikslinei grupei.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Beje, socio - ekonominės naudos metodas kai kurių mokslininkų yra vertinamas atsargiai ir net kritiškai, laikant jį ganėtinai ribotu. Teigiama, kad vertinimas šiuo metodu gali būti šališkas - vertinant viešąjį projektą nesuskaičiuojama visa projekto kuriama socialinė nauda, kuri turi būti pagrindiniu viešojo projekto siekiu.
Dažnai yra tiesiog sudėtinga tiksliai apskaičiuoti socialinę projektų naudą, kadangi sunku ją išreikšti pinigine verte. Pvz., kaip pinigais įvertinti gamtinės aplinkos pokyčius, žmogaus gyvenimą, kuriems rinkos kainos neegzistuoja?
Mokslininkai atkreipia dėmesį į socio - ekonominės naudos/ žalos vertinimo problemas, teigdami, kad ekonominės naudos matavimui paprastai turi būti pasirenkami kur kas trumpesni laiko periodai, nei socialinės arba darnios aplinkos naudos matavimui.
Tai įvardijama terminų nesutapimu vertinant. Probleminiu įvardijamas ir per siauras (tik piniginis) socio - ekonominės naudos vertinimas, neįtraukiant į kontekstą kokybinių tyrimų duomenų.
Nesutariama ir dėl SDN dydžio pasirinkimo, kai viešieji projektai planuojami ateičiai ir socialinė nauda bus gaunama po ilgo laikotarpio. Tad tokie projektai neišvengiamai yra sąlygojami neapibrėžtumo ir rizikos. Todėl jie turi būti lankstūs makro - ir mikro - aplinkos pokyčiams.
Kritiškai vertinamas ir kaštų - naudos metodas, naudojamas socio - ekonominėse analizėse, laikant jį tinkamesniu verslo, bet ne viešiesiems projektams.
Socio - ekonominei analizei naudojamas kaštų - naudos metodas, kuris grindžiamas tik pinigine poveikio išraiška ir neleidžia įvertinti visų būtinų socialinių poveikių.
Šis metodas skiriasi nuo ekonominio vertinimo versluose, kadangi juo siekiama įvertinti ne tiek finansinę naudą, kiek socialinę naudą kiekvienam visuomenės individui.
Svarbiausias vaidmuo priskiriamas politikams ir jų sprendimams. Tačiau tam jie turi įgyti atitinkamų žinių ir valdyti didžiulius informacijos bei statistinių duomenų srautus.
Beje, susidomėjusiems rekomenduočiau papildomai paskaityti Jurgitos Baranauskienės straipsnį „Viešųjų projektų vertinimas kaštų naudos analizės metodu: kritiškas požiūris“ (Žemės ūkio mokslai, 2013. T.20, Nr. 1, p. 1.
LTEsant ribotiems investiciniams ištekliams svarbu pasirinkti efektyviausią investicinę alternatyvą. Tuo tikslu investiciniai projektai yra vertinami prognozuojant ateities pinigų srautus ir perskaičiuojant juos į dabartinę vertę.
Verslo projektams vertinti ir palyginti naudojama rinka grindžiama diskonto norma, o viešiesiems projektams - socialinė diskonto norma (angl. Social Discount Rate (SDR)).
Diskonto norma viešuosiuose projektuose turi būti įvertinta skirtingai nei verslo projektuose, kadangi jie įgyvendinami tenkinant visuomenės, o ne privačius interesus.
SDR nustatymas tampriai siejamas su vartojimo atidėjimu ir ilgu investavimo horizontu, tačiau mokslininkai iki šiol diskutuoja dėl jos nustatymo metodikos ir pasirinkimo vertinant viešuosius projektus.
Neteisingai pasirinkus SDR gali būti įgyvendintas neefektyvus viešasis projektas, arba atvirkščiai, atsisakyta įgyvendinti efektyvų projektą.
Tyrimo tikslas - išanalizavus ir apibendrinus mokslines diskusijas dėl SDR taikymo, atskleisti SDR pasirinkimo įtaką viešųjų projektų investiciniam sprendimui.
Empirinio tyrimo metu nustatyta SDR pasirinkimo įtaka viešųjų projektų vertinimo rezultatams naudojant kaštų-naudos analizės metodą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pasirinkto viešojo projekto vertinimo rezultatai itin jautrūs SDR pasirinkimui.
Discounting costs and benefits of the public project at 3.5-4 % SDR, the public project is efficient, discounting at 5-5.5 % SDR - becomes non-efficient. Inappropriately chosen SDR leads to the wrong investment decision.
SDR įtakos viešųjų projektų vertinimo rezultatams
Choose of SDR rises more problems than give the answers. Recently the researchers develop new approaches towards SDR estimation and choose for public projects‘ valuation. Traditional approach towards constant SDR is changed by the new approaches: changing over time or different SDR applicable for costs and benefits.
The research results show the huge impact (sensitivity) of economic NPV of rural society‘s public project to SDR.
Guide of Cost-Benefit analysis recommends 3.5-5.5% SDR. Recommended by researchers SDR for public projects varies from 0 to 7%.
Every public project has to be evaluated and substantiated before the investment decision is made. Public projects are specific investment, directed to a society needs satisfaction. The time aspect is crucial in valuation of public projects because even if we know the future costs and benefits, the decision has to be made today. Future costs and benefits have to be discounted, and for this a correct SDR must be chosen.