Socialinio poveikio matavimas yra vienas svarbiausių kriterijų ir įsipareigojimų, kuriuo socialinis verslas rodo savo kuriamą poveikį ir pokytį visuomenėje. Lietuvos socialinio verslo asociacijos (toliau - LISVA) užsakymu atliktame tyrime (2019 m.) ir EBPO ataskaitoje „Socialinio poveikio vertinimas socialinei ir solidariajai ekonomikai“ (2021 m.) yra pabrėžiama socialinio verslo poveikio matavimo svarba. Deja, didžioji dalis socialinių verslų savo ankstyvojoje stadijoje poveikio dar nematuoja. Poveikio matavimas yra svarbus, kad verslas galėtų pats įvertinti, ar jis iš tikrųjų sprendžia problemas ir žinoti, ar pasiekia savo pagrindinę misiją.
Šiandien Lietuvoje trūksta ekspertinių žinių turinčių profesionalų, kurie galėtų padėti kurti socialinio poveikio matavimo metodikas. Su panašiais poveikio matavimo iššūkiais susiduria ir kitos Baltijos bei Šiaurės šalys. Socialiniams verslams poveikio matavimas yra iššūkis, nes dažnai būna neaišku, kaip geriausiai įvertinti savo poveikį turint ribotus išteklius ir kada. „Tiesiogiai dirbdami su socialiniais verslais pastebime, kad jie dažnai susiduria su sunkumais įvertinti savo kuriamą poveikį. Todėl inicijavome „Pamatuotas žaliasis poveikis“ („Green Impact Measured“) projektą, kad atlieptume į socialinio verslo ekosistemos poreikius ir padėtume socialiniams verslams, veikiantiems žalios ekonomikos srityje, įsivertinti savo kuriamą poveikį naudojant inovatyvias priemones.“
Pavasarį bus parengtas ir viešai prieinamas mokymų gidas skirtas poveikio matavimo ekspertams, kurie seminarų metu įkvėps ir nukreips tinkama linkme socialinius verslininkus įsivertinti galimus rodiklius ir metodus. Projekto partneriai lankėsi 4 šalyse: Danijoje, Švedijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kuriose susipažino su socialinių verslų veikla, stengėsi sužinoti daugiau apie jų vyriausybės ir vietos valdžios paramą bei kaip socialinės įmonės vertina bei matuoja savo kuriamą poveikį. Lietuvos socialinį verslą reprezentavo „#Miesto laboratorija“, kurios įkūrėjos Agnė Marudinaitė ir Goda Sosnovskienė papasakojo apie žaliosios bendruomenės švietimo centrą Antakalnyje, įkvėptą vakarų pėdsakų.
„Mūsų tikslas - šviesti vietinius gyventojus apie tvarų gyvenimo būdą, kuriame atsižvelgiama į atsakingą aplinkos ir energetinių išteklių naudojimą bei modernią sodininkystę mieste. „Miesto laboratorija“ yra nevyriausybinė organizacija, veikianti kaip socialinis verslas“, - pasakojo A. Marudinaitė. Tvarių dirbtuvių organizatorė Milda Paukštė pasakojo, kad ją įkvėpė senelių ir tėvų tradicija ne išmesti, o pataisyti patinkančius daiktus. Jos įkurtoje džinsų antrinio panaudojimo studijoje „#Denim Diaries“ gimsta unikalūs džinso gaminiai: maišeliai, prijuostės, aksesuarai, dekoruoti džinsiniai drabužiai. „#ROCKIT“ centro komunikacijos ir partnerystės vadovė Kamilė Mažrimė supažindino su finansinių technologijų (fintech) ir tvarių inovacijų centro veikla.
Projekto dalyviai išanalizavo ir savo studijoje pristato 8 socialinių verslų patirtis: „Burka“ (Latvija), „OWA“ (Latvija), „ATERBRUKET“ ir „FOLKETS POPS“ (Švedija), „Mes žydim“ ir „TEXTALE“ (Lietuva), „NORDJYSK FODEVARE OVERSKUD“ ir „COMEBACK“ (Danija). Danijoje veikiančiai „Comeback“ įmonei tenka fasadiniai elementai iš perdirbtos medienos: renka medienos perteklių, apdoroja, pagamina naujus gaminius, o partneriai pasirūpina jų pardavimu statybos pramonėje. Per penkerius metus visuomenei tenka 4,8 Danijos kronų grąža už kiekvieną investuotą kroną į jauno žmogaus darbo vietą.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Planai Latvijoje įkurti „Burka“ - maisto pirkimas be pakuočių, parduotuvė, kurioje galima nusipirkti pagal svorį, mokantis gyventi „žaliau“. Nepaisant ribotų išteklių, „Burka“ matuoja savo daromą poveikį: pavyzdžiui, sutaupomi pinigai naudojant daugkartines pakuotes. Lietuvoje veikiantis socialinis verslas „Textale“ yra žiedinės mados startuolis: renka dėvėtus drabužius ir namų tekstilę, paruošia pakartotiniam naudojimui, parduoda, platina visuomeninėms organizacijoms, remontuoja, perdaro ir aktyviai ieško tolesnių perdirbimo sprendimų.
„Textale“ savo veikla skatina žaliąją ir žiedinę praktiką, siūlo daugybę veiklų ir paslaugų. Socialinio poveikio matavimo tikslams stebi didesnės tarptautinės organizacijos, tyrinėjant atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybes socialinės ekonomikos kontekste. Švedijos įmonė „Folket Pops“ už kiekvieną parduotą ledų porciją skiria vieną Švedijos kroną bičių išsaugojimui, o jų rodikliai apima: suma, skirta išgelbėti bitėms surinkta parduodant ledus; kilogramų vaisių išgelbėjimas nuo supuvimo; ir kt.
Projektas „Green Impact Measured“ (2022-2024 m.) įtrauktas į DiPsyCa nuotolinio mokymosi kursą. Taip pat paminėta tarptautinė partnerystė ALiCE (8-9 organizacijų konsorciumas, apie 50 mokyklų visoje Europoje) - mokymasis formuojant vertinimo sistemas pilietiškumo ugdymui. Įvairių projektų aprašymai liudija apie transformacinius (transformacinius) socialinius projektus Lietuvoje, kurių sėkmei svarbūs vizija, partnerystė, inovacijų diegimas, nuolatinis stebėjimas ir finansavimas.
Inovacijas galima skirstyti į kategorijas: produktų, procesų, organizacines ir marketingo inovacijas. Inovacijos didina ekonomikos augimą, konkurencingumą, gerina gyvenimo kokybę ir skatina socialinę plėtrą. Socialiniai projektai Lietuvoje turi svarbų vaidmenį mažinant socialinę atskirtį ir plėtojant tvarius sprendimus. Pavyzdžiai: „Socialinės inovacijos“ iniciatyva - bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, verslu ir valstybės institucijomis; „Jaunimo garantijų iniciatyva“; „Bendruomenių iniciatyvų programa“; „Savanorystės programa“; psichinės sveikatos centras su įvairiomis programomis. Inovacijų įtraukimas į socialinius projektus Lietuvoje suprantamas kaip raktas į sprendimų kūrimą ir tvarų vystymąsi.
Inovacijų diegimą Lietuvoje sieja su švietimo sistemomis, telemedicina, dirbtiniu intelektu, skaitmeninėmis platformomis ir partnerystėmis tarp viešojo, privataus ir pilietinio sektorių. Tačiau iškyla iššūkių: prieinamumas tiems, kuriems reikia pagalbos, ir technologijų įtvirtinimas visoms socialinėms sluoksniams. Transformacinių projektų sėkmė priklauso nuo aiškios vizijos, tarpsektorinės partnerystės, nuolatinio vertinimo ir geros komunikacijos su bendruomene. Ekonominės sąlygos gali paveikti finansavimą ir įgyvendinimą, todėl būtina nuosekiai planuoti ir įtraukti visuomenę į inovacijų procesus.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Socialinių tinklų įtaka pažeidžiamoms grupėms kelia ir rizikų: pvz., paauglių internetinis elgesys gali būti rizikingesnis, susijęs su patyčiomis, nepageidaujamu turiniu ar asmeninės informacijos saugumu. Tačiau tuo pačiu socialiniai tinklai kuria socialinį kapitalą ir skatina plačiąsias bendruomenines iniciatyvas, jei įtraukiami visi socialiniai sluoksniai ir skaitmeninės platformos naudojamos atsakingai. Galiausiai Lietuvos ateitis daug priklauso nuo to, kaip gerai pavyks sujungti inovacijas, švietimą, sveikatą ir socialinę gerovę į vieningą ekosistemą, kuri skatintų socialinį pokytį ir tvarų vystymąsi.
Nesvarbu, kurioje šalyje - poveikio matavimo svarba
Projektai rodo, kad vertinant socialinių inovacijų poveikį didžiausią naudą gauna visuomenė, kuri yra įsitraukusi į rodiklių kūrimą ir vertinimą. Suomene, Danijoje, Švedijoje ir Lietuvoje pastebima, kad bendradarbiavimas tarp valstybinio sektoriaus, privataus sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų suteikia paskatas kurti tvarius sprendimus. Poveikio matavimo įrankiai leidžia įsivertinti, ar programos pasiekia tikslus, ir skatina nuolatinį adaptavimą bei tobulinimą.
- Inovacijos gali būti skaitmeninės ar tradicinės; svarbu, kad jos atitiktų socialinius poreikius.
- Visuomenės įtraukimas į procesą padidina informuotumą ir pasitikėjimą.
- Finansavimas ir išteklių valdymas užtikrina tvarumą ilguoju laikotarpiu.
- Savitarpinis dialogas su bendruomene padeda identifikuoti tikruosius poreikius ir įtraukti pažeidžiamas grupes.
Kaip išryškėja poveikis per pavyzdžius?
Textale užsiima džinsų antrinio panaudojimo veikla: renka dėvėtus drabužius, paruošia pakartotiniam naudojimui, parduoda ir platina visuomeninėms organizacijoms; tai skatina žaliąją praktiką. Burka Latvijoje demonstruoja, kaip matuojama sutaupyta priemonių pakuotė ir misija skatinti vartotojus naudoti daugkartines pakuotes. Comeback, Danija, kurianti fasadinius elementus iš perdirbtos medienos, vertina poveikį per ekonominę grąžą visuomenei. Folket Pops Švedijoje skiria akcijas bičių išsaugojimui ir matuoja poveikį per parduodamą ledų kiekį bei išgelbėtus vaisius.
CHESS projektas rodo, kad socialinių inovacijų ekosistemos stiprinimas reikalauja ne tik įrankių, bet ir žmonių sujungimo vienoje erdvėje bei įtraukti pažeidžiamas grupes į dialogą. Lietuvoje kuriant inovacijas svarbu plėtoti magistro programas, kurios padeda suprasti SI vertę ir plėtrą - „Socialinės inovacijos ir tyrimai“; tai skatina įsitraukti į ES projektų veiklas ir plėsti žinias apie SI diegimą įvairiose srityse.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #projektai #internete