Vaikai yra mūsų ateitis ir didžiausias turtas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vaikų gerovė yra prioritetinis klausimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius statistinius duomenis, susijusius su vaikų teisių apsauga, smurto prieš vaikus mažinimu, gimstamumo tendencijomis ir kitais aspektais, kurie tiesiogiai veikia vaikų gyvenimą mūsų šalyje.
Vaikų globa Lietuvoje ir globos nustatymo dinamika glaudžiai susijusi su vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčiais, smurto rizikų mažėjimu bei demografinėmis tendencijomis.
Vaiko teisių apsaugos sistema: pokyčiai ir iššūkiai
2020-ieji vaiko teisių apsaugos sistemai buvo didelių pokyčių ir iššūkių metai. Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoje to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. 2020 metais pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą - išsaugoti vaikus šeimoje.
Kol Tarnybos mobilioji komanda su socialiniais partneriais tėvams teikia pagalbą keičiant gyvenimo būdą, vaiko teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinami jam liekant kartu su tėvais arba įstatyminiais atstovais šeimoje. Tėvams padeda artimi asmenys, jeigu tokių nėra - vaikas su tėvais arba vienu iš jų apgyvendinamas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tokiu būdu vaikas teisiškai išlieka šeimoje.
Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų. Pailgėjo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo terminas. Mobilioji komanda dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30-ties dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas - suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo daugiau kaip 39 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai 22 proc. daugiau nei 2019 metais (2019 m. gauti 32 105 pranešimai). Per parą 2020 metais vidutiniškai buvo gaunami 108 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. 2020 metais pranešimai buvo gauti dėl 26 219 vaikų galimai pažeistų teisių (2019 m. - dėl 22 893 vaikų). 2020 metais 7 522 vaikų (28,7 proc.) teisės galimai buvo pažeistos pakartotinai.
Pagrindiniai informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus šaltiniai buvo policija (bendrai apie 50 proc. Galimos priežastys, kodėl 2020 m. išgyvenome nepaprastą laiką - pasaulinę koronaviruso pandemiją ir šalyje paskelbtą karantiną. Būtent pirmojo karantino laikotarpiu - balandžio ir gegužės mėnesiais - Tarnyba gavo mažiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Balandį jų registruota - 2930, gegužės mėnesį - 3182.
2020 metais daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta Šiaulių apskrityje - 5027 pranešimai. Toliau pagal skaičių rikiuojasi Kauno apskritis - 4783 ir Vilniaus miestas - 4102 pranešimai.
Panevėžio apskrityje 2020 m. gauta 2795 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Daugiausia pranešimų gauta Panevėžio mieste - 883, mažiausiai - Rokiškio rajone - 319. Lyginant su 2019 metais, kai apskrityje buvo registruota 2680 pranešimų, 2020 metais pranešimų skaičius nežymiai išaugo. Iš visų pernai gautų pranešimų, 1023 atvejais pranešimas nepasitvirtino ir priimtas sprendimas užbaigti jo nagrinėjimą, nevertinant vaiko situacijos.
Laikinoji priežiūra ir jos rezultatai
2020 m. iš 1605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50, 2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko pagrindai - rizikos veiksniai, dėl kurių buvo nustatytas vaikui apsaugos poreikis.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų. Pailgėjo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo terminas. Mobilioji komanda dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30-ties dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas - suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti.
Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių - smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau. Lyginant visų rūšių smurto atvejus per abu karantino laikotarpius su atitinkamu laikotarpiu 2019 metais, matoma, kad atvejų žymiai mažiau.
Laikinoji ir nuolatinė globa: skaičiai ir struktūra
2020 metais žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa. 2020 metais laikinai globojama buvo 850 vaikų. Iš jų: šeimose 453 (58 proc.), šeimynose 6 (1 proc.), globos institucijose 146 (19 proc.) ir globos centruose 168 (22 proc.).
Per 2020 metus nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 procentams šių vaikų globa nustatyta šeimose. 2020 metų pabaigoje nuolatinėje globoje buvo 5 748 vaikai. Iš jų didžioji dalis - 3 990 vaikų buvo globojami šeimose, 314 - šeimynose, 1 444 - socialinės globos institucijose.
2020 metais šeimose buvo globojami (rūpinami) 69 proc. Palyginimui: 2019 m.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
| Rodiklis | 2020 m. |
|---|---|
| Laikinoji globa (atvejų sumažėjimas) | -36% (−350 atvejų) |
| Laikinai globojami vaikai (iš viso) | 850 |
| Laikinoji globa šeimose | 453 (58%) |
| Laikinoji globa šeimynose | 6 (1%) |
| Laikinoji globa institucijose | 146 (19%) |
| Laikinoji globa globos centruose | 168 (22%) |
| Nuolatinė globa nustatyta per metus | 744 |
| Nuolatinėje globoje metų pabaigoje | 5 748 |
| Nuolatinė globa šeimose | 3 990 |
| Nuolatinė globa šeimynose | 314 |
| Nuolatinė globa institucijose | 1 444 |
Smurto prieš vaikus statistika ir ryšys su globos nustatymu
Statistika rodo, kad per praėjusius metus įvairių formų smurto (fizinio, seksualinio, psichologinio, nepriežiūros) nepilnamečiai patyrė mažiau nei 2019 m. Lyginant su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Fizinio smurto 2020 m. fiksuoti 1496 atvejai.
2020 m. visų rūšių smurtą patyrė vaikai pagal amžiaus grupes: 0-3 m. - 308; 4-6 m. - 314; 7-9 m. - 428; 10-14 m. - 1050; 15-17 m. - 741. Daugiausiai smurto atvejų būta 10-14 metų amžiaus grupėje. Pastebėta, kad įvairių formų smurtą labiau patiria berniukai.
| Amžiaus grupė | Smurto atvejų skaičius (2020 m.) |
|---|---|
| 0-3 m. | 308 |
| 4-6 m. | 314 |
| 7-9 m. | 428 |
| 10-14 m. | 1050 |
| 15-17 m. | 741 |
2019 metais fizines bausmes Lietuvoje galimai patyrė 98 vaikai, rodo Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenys. Tai oficialiai registruota statistika. Tikrąjį šio reiškinio mastą šalyje nustatyti sunku. Palyginti tris pirmuosius šių metų mėnesius su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, SPIS duomenimis, nuo fizinių bausmių galimai nukentėjusių vaikų padaugėjo.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, fizinė bausmė yra vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistų, kiekviena vaiko patirta fizinė bausmė turi emocinės prievartos ir (arba) psichologinio smurto komponentų.
Su tokiais vaiko teisių gynėjų teiginiais sutinka ir Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros docentė Jorūnė Vyšniauskytė Rimkienė, tyrinėjanti tėvų auklėjimo poveikį vaikams bei konsultuojanti tėvus tėvystės klausimais. Mokslininkė pateikia kategorišką išvadą - fizinės bausmės problemų nesprendžia, bet jas kuria. Nors tokiomis bausmėmis siekiama paauklėti, pasak mokslininkės, jos neišmoko vaiko elgtis teisingai, žaloja jo psichinę sveikatą ir palieka gilias dvasines žaizdas visam gyvenimui.
Harmoningam vaiko vystymuisi yra būtinas glaudus emocinis ryšys su tėvais. Užuot tą ryšį kūrę, mes jį nutraukiame. Daugelis tyrimų rodo, kad dažnai mušami vaikai emociškai tolsta nuo savo tėvų, jų negerbia, nuvertina. Vaikas per santykį su savo tėvais pirmiausia mokosi santykio su savimi pačiu, o vėliau ir su visu pasauliu. Jei vaikas yra mušamas, tai stipriai kerta per jo savigarbą. Mušamas vaikas gauna signalą: „aš nesu vertingas, nesu svarbus“. Žlunga mušamo vaiko pasitikėjimas savimi, suaugusiaisiais, visu pasauliu. Vaikui pradeda atrodyti, kad jį skriausti kitiems galima, kad tai norma.
Gimstamumo tendencijos ir jų sąsajos su globa
Praeitais metais Lietuvoje gimė viso 20 008 vaikai. Tiesa, šis skaičius dešimčia procentų mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo (1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkst.
Pagrindinės mažėjančio gimstamumo priežastys:
- Moters amžius: Dažniausiai moterys susilaukia kūdikių tarp 20 ir 40 metų.
- Emigracija: Daugelis moterų per šį laikotarpį emigravo iš Lietuvos.
- Ekonominis nesaugumas: Ateities neapibrėžtumas, smarkiai pabrangęs pragyvenimas.
- Karjera: Vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius - 30,2 metų.
- Savanoriška bevaikystė: Vis daugiau moterų renkasi šį kelią.
„Gyvybės langeliai“ ir įvaikinimas
2020 metais Lietuvoje gyvybės langeliuose buvo palikta 10 kūdikių: Vilniuje ir Šiauliuose - po 3, Kaune - 2, Klaipėdoje ir Alytuje - po vieną. Daugiausiai paliekami kūdikiai iki 10 dienų amžiaus. Per 2020 m. didžiausias (vyriausias) paliktas kūdikis buvo 1 mėn. 15 dienų amžiaus. „Gyvybės langelių“ istorijoje yra buvę 2 atvejai, kai vaikai buvo palikti ir vyresnio amžiaus.
2020 metais įvaikinta 80 vaikų: 51 vaikas įvaikintas Lietuvoje (t.y. 61 procentas) ir 29 vaikai - užsienyje (t.y. 39 procentai). Palyginimui: 2019 metais įvaikinti 108 vaikai, 74 vaikai įvaikinti Lietuvoje (t.y. 70 procentų), 34 vaikai - užsienyje (t.y. 30 procentų).
| Rodiklis | 2019 m. | 2020 m. |
|---|---|---|
| Įvaikintų vaikų skaičius (viso) | 108 | 80 |
| Įvaikinimas Lietuvoje | 74 (70%) | 51 (61%) |
| Įvaikinimas užsienyje | 34 (30%) | 29 (39%) |
| „Gyvybės langeliuose“ palikti kūdikiai | - | 10 |
Vaikų teisės ir apsauga Lietuvoje: teisiniai akcentai
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisės aktai garantuoja visiems vaikams lygias teises neatsižvelgiant į tai, ar vaikai yra gimę santuokoje, ar ne. Civiliniame kodekse (2000, įsigaliojo 2001) nustatyta, kad nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisės lygios, tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium vaikų teisės nesikeičia. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Pilnametystės sulaukę vaikai privalo išlaikyti paramos reikalingus savo tėvus neatsižvelgiant į tai, ar jų tėvai buvo susituokę.
Regioniniai skirtumai ir socialinis kontekstas
Kiekvienoje šalyje vaikai auga skirtingose socialinėse ir ekonominėse sąlygose, ir tai tiesiogiai veikia jų elgesį, lūkesčius bei požiūrį į gyvenimą. Panagrinėkime, kaip vaikai vertinami skirtinguose pasaulio regionuose ir kokios tendencijos vyrauja Lietuvoje.
Šiaurės Amerika, ypač Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), nuolat buvo minimos kaip viena iš šalių, kur vaikai yra laikomi išlepintais. Tai, žinoma, dažnai yra susiję su vartotojiškos kultūros įtaka ir aukštu gyvenimo lygmuo. JAV vaikai, ypač iš aukštesnės socialinės klasės šeimų, dažnai gauna dovanas ar prabangias prekes, kurios tampa jų „norma“. Dar 2019 metų tyrimas, atliktas „Common Sense Media“, atskleidė, kad 80 proc. amerikiečių vaikų amžiaus nuo 8 iki 12 metų jau turi savo išmaniuosius telefonus, o 50 proc. jų naudojasi socialiniais tinklais.
Europoje vaikai dažnai vertinami kitaip nei Šiaurės Amerikoje. Tyrimas, atliktas 2020 metais „Eurostat“ duomenų analizei, rodo, kad šalyse kaip Suomija ir Švedija šeimos dažnai remiasi vaiko emociniu ir socialiniu vystymuisi, o ne materialiu statusu. Suomijoje ir Švedijoje vaikai turi daugiau laiko žaisti lauke ir dalyvauti bendruomenės veiklose. Abu šie šiaurės šalių modeliai yra pavyzdžiai, kaip vaikai gali užaugti, remdamiesi pagarba gamtai ir kitų gerovei, o ne tik savo norų ir materialinio turto siekimu.
Azija - tai regionas, kuriame vaikai dažnai yra auklėjami pagal griežtus, tačiau meilės ir rūpesčio kupinus principus. Pietų Korėjoje vaikai dažnai yra mokomi griežtos disciplinos, darbo ir mokymosi svarbos nuo pat mažens. Tyrimai rodo, kad tėvai šiose šalyse investuoja dideles lėšas į vaikų išsilavinimą - tėvai tikisi, kad jų vaikai pasieks aukštus akademinius rezultatus, kad galėtų užimti prestižines pozicijas.
Apibendrinant globos nustatymo statistikos sąsajas
2020 m. iš 1605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50, 2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko pagrindai - rizikos veiksniai, dėl kurių buvo nustatytas vaikui apsaugos poreikis. 2020 metais žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa. 2020 metais laikinai globojama buvo 850 vaikų. Per 2020 metus nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 procentams šių vaikų globa nustatyta šeimose.
2020 metais daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta Šiaulių apskrityje - 5027 pranešimai. Toliau pagal skaičių rikiuojasi Kauno apskritis - 4783 ir Vilniaus miestas - 4102 pranešimai. Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių - smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau.
Statistika rodo, kad per praėjusius metus įvairių formų smurto nepilnamečiai patyrė mažiau nei 2019 m. 2019 metais fizines bausmes Lietuvoje galimai patyrė 98 vaikai, rodo Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenys. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, fizinė bausmė yra vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą.
tags: #globos #nustatymas #statistika