Socialinių institutų bendradarbiavimas yra esminė sėkmingo švietimo ir socialinės pagalbos sąlyga, nes bendradarbiavimo procesas valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą. Socialinis darbas yra veikla, skirta padėti asmeniui ar šeimai spręsti socialines problemas, atsižvelgiant į jų galimybes ir skatinant jų dalyvavimą, nepažeidžiant žmogaus orumo ir didinant atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu.
Bendradarbiavimo poreikis švietime ir socialiniame darbe
Šiandien socialiniai pedagogai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos lemia besikeičianti visuomenė ir mokyklų aplinka. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie švietimo problemas - idealus mokyklos modelis, susiformavęs pramonės amžiuje, nebėra toks sklandus kaip anksčiau - trūksta mokytojų, mažas jų atlyginimas kelia pasipiktinimą, trūksta pedagoginės motyvacijos ir novatoriško požiūrio į ugdymo procesą, vaikų pasiekimai ir asmeninis tobulėjimas prastėja, o senosios mokyklų programos nebeatspindi besikeičiančio pasaulio vertybių.
Visos šios problemos skatina peržiūrėti švietimo sistemą ir nepamiršti, kad mokinys čia yra svarbiausias elementas - skatinti sisteminį ir kritinį mąstymą šiame informacijos kupiname pasaulyje, ugdyti kritišką požiūrį į aplinką, socialumą ir asmeninį brandumą.
Socializacija ir socialinio darbo vaidmuo
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima tam tikros visuomenės ar grupės kultūrą, normas, vertybes ir elgesio modelius. Socialiniame darbe socializacija suprantama kaip kliento (re)integracija į visuomenės gyvenimą, t. y. jo galios savarankiškai gyventi tam tikroje socialinėje aplinkoje suaktyvinimas. Socialinis darbas, kaip mokslas ir praktika, formuojasi sąveikaujant ir papildant vienas kito veiklą.
Socialinis darbuotojas, sistemingai padėdamas rizikos grupėms, valstybei gali sukurti pridėtinę vertę. Bendradarbiavimas yra esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo proceso valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Partnerystės ir bendradarbiavimo formos
Partnerystė yra intensyvios organizacijų sąveikos forma, skirta problemoms spręsti. Partnerystė kuriama dalyvavimo pagrindu ir remiasi atvira komunikacija tarp visų narių. Bendradarbiavimą gali sudaryti įvairios formos:
- bendruomeninės partnerystės tarp švietimo įstaigų, socialinių paslaugų ir nevyriausybinių organizacijų;
- tarpinstitucinis bendradarbiavimas su vaikų teisių apsaugos tarnybomis, policijos komisariatais, sveikatos priežiūros įstaigomis;
- tarpdisciplininės komandos mokykloje: socialinis pedagogas, mokytojai, psichologas, specialieji pedagogai ir kiti specialistai;
- tėvų įtraukimas ir bendravimo su šeima formos (tėvų susirinkimai, susitikimai, skaitmeninės komunikacijos priemonės);
- prevencinės ir švietėjiškos programos, socialinės akcijos bei bendros veiklos (olimpiados, savanoriškos iniciatyvos).
Socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo vaidmenys bendradarbiaujant
Socialinis darbuotojas, bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis, atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant ir derinant klientams teikiamas paslaugas. Tai apima bendradarbiavimą su įvairiomis organizacijomis, tokiomis kaip: Vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos komisariatai, prokuratūra, teismai, įdarbinimo tarnybos, švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.
Socialinio darbuotojo vaidmenys bendradarbiaujant: koordinatorius, tarpininkas, advokatas, švietėjas, konsultantas. Sėkmingam bendradarbiavimui socialinis darbuotojas turi išmanyti bendradarbiavimo reikšmę, gebėti dirbti komandoje, remtis lygiavertiškumo principu, dalytis patirtimi ir informacija bei nuolat tobulinti savo įgūdžius.
Socialinio pedagogo funkcijos ir iššūkiai mokykloje
Socialinis pedagogas atlieka esminį vaidmenį mokykloje, ypač darant didelį poveikį jauniausiems moksleiviams. Socialinio pedagogo darbas su moksleiviais reikalauja unikalios nuovokos ir sąmoningumo dėl šių moksleivių specifinių poreikių. Pirmas iššūkis, su kuriuo susiduria socialinis pedagogas, tai moksleivio susikaupimo ir dėmesio trūkumas.
Atkreipsiu dėmesį į tris esminius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai pedagogai ugdymo įstaigose: socialinių įgūdžių formavimas, požiūris į specialiuosius reikalavimus, šeimos dalyvavimas ir pagalba. Kiti iššūkiai: mentalinės sveikatos problemos, nacionalinės ir kultūrinės įvairovės valdymas, virtuali erdvė ir technologinės pažangos.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Socialinio pedagogo įnašas yra neatsiejamas, sprendžiant iššūkius, susijusius su moksleivių dėmesio stoka, specialiųjų poreikių ugdymu, šeimos dalyvavimu, mentalinėmis sveikatos problemomis, kultūrine įvairove ir technologinėmis pažangomis. Akcentuojama, kad mokymosi aplinka turi būti saugi, skatinanti emocinį saugumą ir tarpusavio supratimą.
Bendradarbiavimas tarp pedagogų ir tėvų: empiriniai tyrimai
Tyrimo tikslas - išanalizuoti priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendravimą bei bendradarbiavimą. Tyrimas atliktas Kauno miesto 8-iose ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2019 m. lapkričio mėn. Respondentai buvo atrinkti patogiosios atrankos būdu. Tyrime dalyvavo 50 priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvų ir 46 pedagogai.
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbiausios kliūtys sėkmingam tėvų ir pedagogų bendravimui ir bendradarbiavimui yra tėvų užimtumas ir nenoras dalyvauti ugdymo veikloje. Tėvai dėl užimtumo ir laiko trūkumo neįtraukiami į bendradarbiavimo veiklą.
Pedagogai nenoriai bendrauja telefonu ir internetu, teisindamiesi, kad yra užimti darbine veikla. Tuo tarpu tėvams tai priimtinesnė ir patogesnė bendravimo forma. Tiek pedagogai, tiek tėvai stengiasi bendrauti ir bendradarbiauti taupydami savo laiką, todėl bendravimas ir bendradarbiavimas yra problemiškas, ne visada nuoširdus.
Tarp pedagogų ir tėvų nepastebėta glaudaus ryšio, kuris galėtų būti užmezgamas bendrų veiklų metu. Dabartinis tėvų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas yra problemiškas ir dėl to, kad taikoma viena pagrindinė bendravimo ir bendradarbiavimo forma - pokalbiai atvedant ir pasiimant vaiką ir tėvų susirinkimai, kurie organizuojami retai.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kliūtys ir sprendimo būdai
- Užimtumas ir laiko trūkumas (tėvams ir pedagogams) - reikia įvairinti bendravimo formas, įtraukti skaitmenines priemones; pedagogai turėtų aktyviau naudotis telefonu ir internetu, kad suderintų lanksčias bendradarbiavimo galimybes.
- Motyvacijos trūkumas ir didelis darbo krūvis - būtina skatinti specialistų motyvaciją bendradarbiauti, gerinti darbo sąlygas ir aiškinti bendradarbiavimo naudą.
- Informacijos trūkumas ir koordinacijos stoka - reikalingi aiškūs koordinacijos mechanizmai tarp institucijų ir švietimo įstaigų.
Pedagogų tarpusavio bendradarbiavimas sprendžiant mokinių socialines problemas
Tiriant pedagogų bendradarbiavimą sprendžiant socialines mokinių problemas buvo atliktas kokybinis tyrimas, duomenys analizuojami remiantis temų analizės metodu; tyrime dalyvavo dešimt Kauno X mokyklos pedagogų, kurie interviu metu pasidalino asmenine pedagoginio darbo patirtimi. Tyrimo duomenys parodė, kad pedagogai pritaria idėjai dirbti bendrai kaip komandai.
Tačiau pedagogai nevienodai suvokia bendradarbiavimo svarbą, sprendžiant socialines mokinių problemas. Tyrimo dalyviai pateikia keletą esminių mokinių socialinių problemų, kurių sprendimu jie rūpinasi: mokyklos lankomumo problemos, konfliktai klasėje, nesutarimai su mokytojais. Tačiau dauguma tyrimo dalyvių akcentuoja, kad problemas turėtų spręsti specialistai, o jiems trūksta laiko, išteklių bei žinių.
Bendradarbiavimas turi būti vienas iš esminių pedagogų tarpusavio bendravimo būdų, kuris užtikrintų, kad tiek pedagogai, tiek mokiniai bei administracija palaikys tarpusavio ryšius ir sugebės bendrai spręsti mokiniams iškilusias problemas. Tyrimo problema - pedagogų bendradarbiavimo raiška, sprendžiant socialines mokinių problemas.
Praktinės bendradarbiavimo priemonės pradinėse klasėse
Darbo objektas: socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimas, įveikiant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus. Darbo tikslas - atskleisti socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo galimybes, įveikiant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus. Uždaviniai: išanalizuoti socialinio pedagogo ir mokytojų bendradarbiavimo pradinėje mokykloje teorinius aspektus; išnagrinėti pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus ir jų įveikos būdus; atlikto etnografinio tyrimo pagrindu išsiaiškinti, kaip socialinio pedagogo bendradarbiavimas su mokytojais padeda įveikti pradinių klasių mokiniams tarpusavio bendravimo sunkumus.
Metodai: teoriniai - mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, sintezė, interpretavimas; empiriniai - etnografinis tyrimas, kuris remiasi tyrimo dalyvių veiklos stebėjimu, etnografinis interviu ir tiesioginiu dalyvavimu tyrimo dalyvių socialinėje aplinkoje.
Empirinio etnografinio tyrimo išvados
Pagrindinės etnografinio tyrimo išvados: socialinių įgūdžių ugdymo svarba yra itin aktuali nuo pat jaunesniojo amžiaus (6-10 m.), kadangi šio amžiaus vaikai vis geriau suvokia savo kultūrinę bei socialinę aplinką, pereidami nuo fizinės aplinkos prie dėmesio aplinkiniams žmonėms ir savo asmeniniam elgesiui bei vidiniams skirtumams.
Nagrinėjant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus, išryškėjo, kad pradinių klasių mokiniams sunku prisiimti atsakomybę už savo elgesį, gerbti kalbantįjį, dalintis, išlaukti savo eilės, dirbti komandoje, išsireikšti neįžeidžiant kito asmens. Mokinių bendravimo sunkumus siekiama įveikti įtraukiant juos į žaidimus, diskusijas, savirefleksiją.
Socialinės temos nuolat plėtojamos pamokų metu, taip pat vykdant tokias socialines programas, dalyvaujant socialinėse akcijose, draugiškose socialinio ugdymo olimpiadose, stengiasi įtraukti į neatlygintiną, savanorišką patirtį bei vykdant naratyvinio žaidimo veiklas, kurios skatina socialinius įgūdžius ugdyti(s) žaidžiant.
Žaidimo ir naratyvinių metodų privalumai
Kitas iš pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumų įveikos metodų, kurį taikė tiriamieji, - naratyvinis žaidimas. Išryškėjo kelios tokio pasirinkimo priežastys: mokinių amžius, kuriame žaidimas yra įdomi ir patraukli veikla; žaidimas palengvina pradinių klasių mokinių susikaupimą ir įsitraukimą į ugdomąją veiklą; padeda praktiškai įtvirtinti naują informaciją aiškia ir įdomia forma; skatina saviraišką ir bendravimą.
Visų socialinių veiklų organizavimas vykdomas tiriamiesiems diskutuojant, aptariant ir bendradarbiaujant: išsikeliant tikslus, nusimatant gaires, aptariant rezultatus ir numatant tolimesnes veiklas bei jų temas.
Bendradarbiavimo nauda ir iššūkiai
Bendradarbiavimo nauda: efektyvesnis problemų sprendimas, informacijos ir patirties pasidalijimas, geresni darbiniai santykiai, darbuotojų tarpusavio palaikymas, paslaugų pasikartojimo išvengimas. Bendradarbiavimą apsunkina specialistų (socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų) silpna motyvacija bendradarbiauti, didelis darbo krūvis ir laiko stoka, gauta klaidinga informacija, tėvų nenoras bendradarbiauti.
Bendradarbiavimo iššūkiai: motyvacijos trūkumas, formalus požiūris (paviršutiniški, biurokratinio pobūdžio ryšiai), koordinacijos stoka, informacijos trūkumas. Dabartiniam tarpžinybiniam bendradarbiavimui trūksta motyvacijos ir teisės aktų, kurie detalizuotų tarpžinybinį bendradarbiavimą.
Rekomendacijos skatinti bendradarbiavimą
- Įdiegti įvairias komunikacijos priemones (skaitmeninės platformos, pokalbių laikas, nuotoliniai susitikimai), kad įtrauktume užimtas šeimas ir taupančius laiką pedagogus.
- Stiprinti tarpdisciplinines komandas mokyklose, aiškiai apibrėžti atsakomybes ir koordinavimo mechanizmus.
- Skatinti profesinį tobulėjimą ir motyvaciją: mokymai, supervizijos ir laiko resursai bendradarbiavimui.
- Plėtoti prevencines programas ir žaidybinės intervencijas pradiniame ugdyme, kurios skatina socialinius ir emocinius įgūdžius.
- Vykdyti aktyvias tėvų įtraukimo strategijas, siūlyti lankstesnes bendradarbiavimo formas ir savanoriškas veiklas.
| Problema | Bendradarbiavimo forma | Numatoma nauda |
|---|---|---|
| Tėvų užimtumas | Skaitmeninė komunikacija, lankstūs susitikimai | Padidintas įsitraukimas, geresnis informacijos pasikeitimas |
| Mokinių socialiniai sunkumai | Tarpdisciplininės komandos, naratyvinis žaidimas | Geresni socialiniai įgūdžiai, mažiau konfliktų |
| Specialiųjų poreikių integracija | Bendradarbiavimas su specialistais (psichologai, specialieji pedagogai) | Individualizuotas palaikymas, efektyvesnis ugdymas |
Siekiant tobulinti socialinio pedagogo veiklą, būtina aktyviai ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir skatinti bendradarbiavimą visoje mokyklos bendruomenėje. Profesinės kompetencijos tobulinimas, bendradarbiavimas ir partnerystės kūrimas yra kertiniai elementi užtikrinant ilgalaikius rezultatus.
tags: #socialiniai #institutai #bendradarbiavimas