Meilė ir smurtas - du kraštutiniai poliai, kurie, paradoksalu, gali egzistuoti vienuose santykiuose. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip psichologinis smurtas pasireiškia santykiuose, kaip jį atpažinti ir kokios yra išeitys iš tokios situacijos.
Kas yra meilė?
Meilė yra nuolatinė būsena, o neapykantą pasirenkame patys tada, kai nebenorime jausti meilės. Kamuojamės skausme tada, kai atsisakome mylėti. Meilė sau ir kitiems įsiviešpatauja, kai mylime visus ponus ir ponias, gyvenančius mumyse (puikybę, išdidumą, neapykantą, pyktį ir kitus). Net jeigu kyla neapykanta, joje klajoja meilė. Neapykanta kyla tik tada, kai jaučiam meilės trūkumą, kai ji nuklaidžioja kažkur ir kažkodėl. Mes juk tampame pikti ir nelaimingi tik tuomet, kai jaučiamės neišmylėti.
Neįmanoma meilės patirti, įgyti ar surasti, jos niekur nėra kaip atskirtybės. Tai kas yra meilė? Tiesiog gera būti, tylėti ir žiūrėti kažkur, net nesvarbu kur. Neapsakomai gera iš meilės jaudulio drebančiom rankom lankstyti ir plukdyt gyvenimu svajonių laivelius.
Kaip išeiti iš toksiškų santykių?
Psichologinis Smurtas: Nematoma Žaizda
Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų.
Taip pat skaitykite: Globos institucijos Lietuvoje
Psichologinio smurto požymiai:
- Įtikinėjimas: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
- Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
- Izoliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
- Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
- Manipuliavimą: smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
- Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.
Emocinė prievarta:
Emocinė prievarta susijusi su bandymais jus įbauginti, kontroliuoti ar izoliuoti. Ši prievartos rūšis nesusijusi su fiziniu smurtu, nors gali būti grasinimų smurtu, nukreiptų prieš jus ar jūsų artimuosius. Jį apibūdina asmens žodžiai, veiksmai ir šio elgesio nuoseklumas. Smurtauti ar patirti smurtą gali bet kokio amžiaus ar lyties žmonės. Ir prievarta vyksta ne tik romantinių santykių kontekste.
Psichologinio smurto formos:
- Menkinantys žodžiai ir žeminančios pravardės.
- Asmenybės žludymas.
- Rėkimas, šaukimas ir keiksmai.
- Pataikavimas.
- Viešas gėdinimas.
- Atstūmimas.
- Jūsų išvaizdos įžeidinėjimas.
- Menkina jūsų pasiekimus.
- Nuvertina jūsų pomėgius.
- Spaudžia jūsų “mygtukus”.
Kaip Atpažinti Emocinį Smurtautoją?
Emocinis smurtas gali pasireikšti kito asmens žeminimu, kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo - blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu. Smurtaudamas asmuo siekia parodyti savo valdžią, pranašumą (nors giliai viduje smurtautojas gali būti nepasitikintis savimi, nelaimingas ir sutrikęs žmogus).
Emocinis smurtautojas:
- Ignoruoja jūsų jausmus arba juos menkina;
- Tyčiojasi iš jūsų ir jus įžeidinėja;
- Nuvertina jūsų pasiekimus;
- Elgiasi šaltai ar nesikalba šitaip bandydamas(-a) jus „nubausti“;
- Nuolat kritikuoja, pravardžiuoja ir šaukia;
- Nuolat elgiasi taip, kad jam ar jai neįmanoma įtikti, nesvarbu kaip besistengtumėte;
- Įžeidinėja jūsų artimuosius ir draugus;
- Kritikuoja ir gėdina jus viešoje vietoje;
- Nuolat „pataiso“ jus ar „pamoko“, kad darote kažką ne taip;
Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų.
Kodėl Žmonės Lieka Santykiuose, Jei Patiria Smurtą?
Deja, daug moterų ir vyrų, patiriančių antrosios pusės emocinį smurtą, nesitraukia iš tokių santykių. Pirmiausia, dėl baimės: neretai smurtautojas būna įbauginęs auką ir auka bijo palikti smurtautoją, kad nebūtų dar blogiau. Smurtautojas gali grasinti, be to, gali net ir fiziškai apriboti galimybes išeiti: atimti namų raktus, banko korteles ir pan.
Taip pat skaitykite: Socialinių grupių tipai ir jų skirtumai
Antra, emocinio smurto aukos įtiki, kad yra kaltos dėl tokio antros pusės elgesio ir nenutraukia santykių (ar santuokos), nes netiki, kad su kitu žmogumi gali būti geriau. Maža to, smurto aukos ima manyti, kad gero elgesio jos net ir nevertos. Apskritai, smurtas neretai ima atrodyti „norma“: mažiau patyrę žmonės (ir ypač tie, kurie susidūrė su smurtu vaikystėje) mano, kad tokie santykiai yra normalūs.
Ką Daryti Susidūrus Su Emociniu Smurtu?
- Pirmiausia - pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas.
- Nesvarbu, kad jums jūsų antra pusė sako priešingai - jūs turite teisę, kad su jumis elgtųsi pagarbiai (net jei suklydote), turite teisę turėti savo nuomonę (net jei ji nesutampa su partnerio), turite teisę į laisvalaikį ir pomėgius (net jei jie nesutampa su smurtautojo), taip pat turite teisę pasakyti antrajai pusei „ne“, jei nenorite kažko daryti.
- Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja.
- Nepraraskite savitvardos.
- Jei emocinis smurtas nėra labai stiprus, galima smurtautojui tvirtai ir aiškiai pasakyti „Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka“.
- Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus.
- Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.
- Jei apsispręsite nutraukti santykius, kuriuose patiriate emocinį smurtą, pasirūpinkite, kad jūs (ir jūsų vaikai, jei jų turite) turėtumėte saugią vietą, į kurią galėtumėte išeiti.
- Neleiskite smurtautojui sugriauti jūsų gyvenimo - ieškokite savyje jėgų įveikti smurtą, neužsisklęskite, neatsiribokite nuo draugų, užsiimkite mėgstama veikla.
Kaip Nebebūti Auka?
Jei pavyko identifikuoti psichologinio smurto apraiškas santykyje su konkrečiu asmeniu, gali kilti noras nebebūti auka. Norint nebebūti auka, gali tekti atsitraukti nuo smurtaujančio piliečio tiek, kad jo emociniai kumščiai jūsų nebepasiektų.
Dar praverstų kruopšti savo įsitikinimų, apie save ir kitus šalia savęs, inventorizacija. O tai gali reikšti, kad teks iš pamatų viską perkurti iš naujo: nuostatas, vertybes, elgesio modelius.
Dešimt Brandžaus Žmogaus Teisių
Amerikiečių psichologų (pagal Shostrom E.L) sukurtas dešimties brandaus žmogaus teisių sąrašą, papildytą įsitikinimų antonimais - psichologiniam smurtui palankiais įsitikinimais.
| Brandžaus žmogaus teisė | Emociniam smurtui ir manipuliacijoms palankus įsitikinimas (ESPĮ) |
|---|---|
| Aš turiu teisę savarankiškai apmąstyti ir pats pasirinkti, esu aš atsakingas už kitų žmonių problemų sprendimą ar nesu atsakingas. | Nepriklausomai nuo kitų nuomonės ir nepaisydamas kitų vertinimo aš negaliu vertinti nei savęs, nei savo elgesio. |
| Aš turiu teisę rūpintis savimi. | Aš turiu daugiau įsipareigojimų kai kurioms įstaigoms ir kai kuriems žmonėms, nei pats sau. Ir manau, kad taip yra teisinga. Gražu pritapti ir bei atitikti kitų lūkesčius, tai pat gražu aukoti savo asmeninius interesus dėl kitų. |
| Aš turiu teisę keisti savo nuomonę. | Jei jau aš išsakiau kokią tai nuomonę, negaliu jos keisti. |
| Aš turiu teisę klysti. | Aš negaliu klysti, o jei jau suklydau, aš privalau jaustis kaltu. |
| Aš turiu teisę vadovautis savo jausmais. | Pageidautina, kad aš vadovaučiausi logika, protu, racionalumu ir kad mano sprendimai būtų pagrįsti. |
| Aš turiu teisę nepastebėti kitų poreikių. | Aš turiu būti jautrus ir dėmesingas aplinkinių poreikiams, aš privalau skaityti jų mintis. |
| Aš turiu teisę būti abejingas pasaulio įvykiams. | Aš turiu stengtis dėmesingai ir emocionaliai reaguoti į viską, kas vyksta pasaulyje. Gali būti, kad man tas nepavyksta, bet aš privalau dar labiau pasistengti. Kitu atveju, aš būsiu pasmerktas kaip abejingas ir egoistiškas padaras. |
Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu. Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Globos įstaigos Lietuvoje
Ten kur yra smurtas (fizinis, psichologinis, emocinis) ten nėra nei meilės, nei pagarbos. Pirmas psichologinio smurto buvimo požymis - išorinis: stebėdami dviejų žmonių bendravimą, nesunkiai galime pamatyti, kad santykyje nėra dviejų suaugusiųjų, vienodai vertų pagarbos žmonių.
Antras psichologinio smurto buvimo požymis - vidinis: žmogui, būnant konkrečiame santykyje, pastoviai kyla negatyvūs jausmai. Jei būdami santykyje vienas ar abu žmonės jaučia vieną iš šitų ar net ir visus tris jausmus (kaltė, gėda, baimė) galima įtarti, kad šiame santykyje yra smurtaujama.