Vėžaičių seniūnija aktyviai rūpinasi savo gyventojais, ypač tais, kuriems reikia pagalbos. Seniūnija vykdo įvairias programas, skirtas paremti nepasiturinčius asmenis, teikia maisto paketus, organizuoja renginius ir talkas, taip pat bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, siekdama užtikrinti kuo didesnę paramą.
Maisto Paketų Dalinimas
Viena iš svarbiausių paramos formų yra maisto paketų dalinimas. Pernai prieš Kalėdas buvo išdalinti Europos pagalbos labiausiai nepasiturintiems asmenims fondo maisto produktų paketai. Šį kartą juos gavo 3 874 rajono žmonės. Nuo metų pradžios gavėjų padaugėjo keliais šimtais.
Paskutiniame praėjusių metų davinyje buvo 8 produktai: pakelis sausainių, indelis konservuotų pupelių, pakelis žirnių, tiek pat plikytų ryžių, butelis rapsų aliejaus, kilogramas cukraus, indelis konservuotos mėsos, taip pat indelis saldinto sutirštinto pieno. Be to, davinį papildė muitininkų perduota konfiskuota kava. Po vieną indelį jos gavo kiekviena į maisto paketus pretendavusi šeima.
Pasak Veiviržėnų seniūnijos specialistės Aldonos Dėringienės, maisto paketus čia gavo 278 nepasiturintys gyventojai. Jie džiaugėsi produktais, papildžiusiais šventinį stalą. „Per metus gavėjų skaičius beveik nesikeitė“, - teigė ji.
Vėžaičių seniūnijoje socialinį darbą dirbanti Stasė Grykšienė patikino, kad nuo tūkstančio gavėjų ankstesniais metais sumažėjo iki 360. „Šį kartą maisto produktų paketai nudžiugino žmones“, - sakė ji. Šiemet numatoma dalinti vasario mėnesį. Iki sausio 15 d. reikia seniūnijose pateikti prašymus. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems fondo maisto produktus dalija labdaros organizacija „Maisto bankas“. Vadovas Raimondas Danupas dėkojo seniūnijų socialiniams darbuotojams. Pernai šiai paramai skirta 8 mln. eurų, o šiais metais planuojama 16 mln.
Taip pat skaitykite: "Senjorų dvaras" Vėžaičiuose
Pasak V. Šiaulytienės, žmonės skuba atsiimti maisto davinius, o kiti, sunkiai besiverčiantys, neša naujus prašymus. Beje, parama maistu teikiama asmenims, kai per mėnesį pajamos vienam šeimos nariui neviršija 525 Lt.
Veiviržėnų seniūnijoje maisto paketai pradėti dalinti pirmadienį. Jų gaus 730 žmonių - 80 daugiau nei ankstesnį mėnesį. Išdalinti šiuos maisto produktus - papildomas, sunkus darbas seniūnijų socialiniams darbuotojams. Antai Vėžaičių seniūnijoje, kurioje paramą gauna 1000 gyventojų, tenka paskirstyti apie 6 tonas.
Nuo gegužės mėnesio rajono savivaldybės administracijos Paramos šeimai centre nepasiturintiems Gargždų seniūnijos gyventojams dalijami maisto produktai, kuriuos skiria parduotuvė IKI dėl besibaigiančio jų galiojimo laiko. Tai duonos gaminiai, pyragai, mišrainės, konservai, įvairios daržovės bei kita. Kai kurių socialinių darbuotojų nuomone, šie gauna per daug, o kitiems varguoliams - nieko.
Rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė kalbėjo: "Prašėme kreiptis Gargžduose skurdžiai gyvenančiuosius, turinčiuosius mažiausias pajamas, šeimas, tačiau mažai atsiliepė. Iš pradžių teko eiti į namus ir siūlyti. Ir dabar gali kreiptis į Gargždų seniūnijos socialinę darbuotoją Vilmą Vaitkienę. Visgi šios paramos gavėjų daugėja. Kai bus dar daugiau, skirstysime lanksčiau."
Tačiau ji akcentavo, kad kol kas šių produktų gaus tik gargždiškiai, nes jų galiojimo laikas - viena diena, todėl reikia suskubti atsiimti per porą valandų. „Mes neturime šaldytuvų, kad galėtume juos laikyti, ir neturime galimybės nuvežti į kitas seniūnijas“, - teigė D. Ji pasidžiaugė, kad Paramos šeimai centro socialinio darbuotojo padėjėja Audronė Zameckaitė dalija sklandžiai. Jai net tenka įsiūlyti kai kuriuos maisto produktus, ypač užsienines daržoves, nes gavėjai nežino, kaip jas naudoti. Taigi A. Visose seniūnijos daugėja nemokamo maisto paketų gavėjų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir pasiekimai dirbant socialiniu darbuotoju Vežaičiuose
Gegužės mėnesį sulaukta antros maisto produktų, pirktų už europines lėšas, siuntos sunkiai besiverčiantiems rajono gyventojams. Šį kartą maisto produktų gaus 8346 vargstantieji - daugiausia bedarbiai ir tėvai, auginantys vaikus. Šį kartą paramos gavėjų padaugėjo 1052 asmenimis.
Šią savaitę Priekulės seniūnijos socialiniai darbuotojai baigs dalinti nemokamus maisto paketus 1770 gyventojų.
Tačiau Veiviržėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Aldona Dėringienė teigė, jog ankstesniais metais buvę daugiau gavėjų. Išdalinti šiuos maisto produktus - papildomas, sunkus darbas seniūnijų socialiniams darbuotojams. Antai Vėžaičių seniūnijoje, kurioje paramą gauna 1000 gyventojų, tenka paskirstyti apie 6 tonas. Tačiau už šį darbą papildomai nemokama.
Nuo gegužės mėnesio rajono Savivaldybės administracijos Paramos šeimai centre nepasiturintiems Gargždų seniūnijos gyventojams dalijami maisto produktai, kuriuos skiria parduotuvė IKI dėl besibaigiančio jų galiojimo laiko. Tai duonos gaminiai, pyragai, mišrainės, konservai, įvairios daržovės bei kita.
Kai kurių socialinių darbuotojų nuomone, šie gauna per daug, o kitiems varguoliams - nieko. Rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė kalbėjo: „Prašėme kreiptis Gargžduose skurdžiai gyvenančiuosius, turinčiuosius mažiausias pajamas, šeimas, tačiau mažai atsiliepė. „Iš pradžių teko eiti į namus ir siūlyti. Ir dabar gali kreiptis į Gargždų seniūnijos socialinę darbuotoją Vilmą Vaitkienę. Visgi šios paramos gavėjų daugėja. Kai bus dar daugiau, skirstysime lanksčiau. Gal vieną savaitę vienai grupei, o kitą - antrai.“
Taip pat skaitykite: Socialinė pagalba seniūnijose: esminiai aspektai
Tačiau ji akcentavo, kad kol kas šių produktų gaus tik gargždiškiai, nes jų galiojimo laikas - viena diena, todėl reikia suskubti atsiimti per porą valandų. „Mes neturime šaldytuvų, kad galėtume juos laikyti, ir neturime galimybės nuvežti į kitas seniūnijas“, - teigė D. Ji pasidžiaugė, kad Paramos šeimai centro socialinio darbuotojo padėjėja Audronė Zameckaitė dalija sklandžiai. Jai net tenka įsiūlyti kai kuriuos maisto produktus, ypač užsienines daržoves, nes gavėjai nežino, kaip jas naudoti. Taigi A. Visose seniūnijos daugėja nemokamo maisto paketų gavėjų.
Valstybės Vėliavų Dovanos
Artėjant Liepos 6-ajai - Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Alšauskas, Vėžaičių seniūnijos seniūno pavaduotojas Alvydas Mockus šią savaitę aplankė Gargžduose, Vėžaičiuose, Brožiuose, Jonušuose, Lapiuose, Gerduvėnuose, Baukštininkuose įsikūrusius naujakurius, pavyzdingai savo sodybas tvarkančius gyventojus, nepasiturinčius piliečius ir dovanojo jiems po valstybės vėliavą.
„Tradiciškai kiekvieną raginu valstybės šventes pasitikti vieningiems, švęsti iškėlus vėliavas ne tik prie namų, bet ir širdyse, didžiuojantis savo šalimi, nes Lietuva - tai mes ir mūsų poelgiai“, - ragino Administracijos direktorius S.
Viešosios tvarkos skyrius primena, kad vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas, vėliavos neiškėlimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų, o valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo dešimt iki šešiolikos eurų.
Viešosios tvarkos skyriaus specialistas R. Alšauskas priminė, kad valstybės vėliava 18 kartų per metus iškeliama nuo 7 val. iki 22 val. prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat valstybės paskelbtomis gedulo dienomis. O prie gyventojų namų vėliavas privalu iškelti Valstybės švenčių dienomis - Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją.
Seniūnaičių Veikla ir Bendruomeniškumas
Tikroji savivalda turi prasidėti „nuo apačios“, t. y. nuo žemiausio jos lygmens - seniūnijų, − būtent jose aptarti aktualūs klausimai, idėjos ir išgryninti pasiūlymai turėtų atkeliauti iki Savivaldybės vadovų ir Savivaldybės tarybos, kuri priima sprendimus.
Lankydamasi seniūnijose, − mokyklose, socialinės paramos įstaigose, susitikimuose su verslininkais ir kitomis progomis, matau gerų bendradarbiavimo pavyzdžių, − tarp seniūnijoje veikiančių įstaigų, įmonių, organizacijų, gyventojų bendruomenių, − kai priimami iš tiesų naudingi daugumai sprendimai dėl viešųjų erdvių tvarkymo, prisidėjimo prie infrastruktūros projektų įgyvendinimo, dėl bendrų renginių ir kitų įvairiausių veiklų, tačiau kai kur to bendradarbiavimo pritrūksta.
Norėtųsi, kad seniūnai būtų tikri šeimininkai savo teritorijose, kad gebėtų reikalui esant gyventojus sukviesti problemai spręsti, kad daugiau prisidėtų prie bendrų švietimo ir kultūros įstaigų renginių derinimo ir pan. Juolab kad seniūnai dabar turi visuomeninius padėjėjus - seniūnaičius.
Agluonėnų seniūnijoje puikiai dirba Agluonėnų kaimo seniūnaitė Reda Norkevičienė ir Vanagų - Dalija Mockienė. Jos kasmet padeda organizuoti talkas, pačios dalyvauja, suburia žmones į kalėdinę akciją ,,Spindintis kalėdinis sodas“, padeda sukviesti gyventojus į susirinkimus, renginius, perduoda jiems būtiną informaciją.
Dauparų−Kvietinių seniūnijoje šiuo metu vyksta seniūnaičių rinkimai. Seniūnaičiais pretenduoja tapti jau buvę jais, kurie vėl nori bendradarbiauti ir dalyvauti seniūnijos visuomeninėje veikloje. Tai labai teigiama tendencija.
Judrėnų seniūnijoje Judrėnų seniūnaitijos seniūnaitė Irena Ubartienė yra aktyvi seniūnijoje organizuojamų renginių pagalbininkė.
Endriejavo seniūnijoje yra net penkios veiklios seniūnaitės: Rudgalvių seniūnaitijos seniūnaitė Ona Purtokienė, Endriejavo seniūnaitijos seniūnaitė Aldona Paulauskienė, Paežerio seniūnaitijos seniūnaitė Andželika Mižutavičienė, Ližių seniūnaitijos seniūnaitė Ingida Lygnugarienė ir Žadeikių seniūnaitijos seniūnaitė Irena Kudrevičienė. Jos visos yra nuolatinės seniūnijos pagalbininkės, seniūnės patarėjos aktualiais klausimais, aktyvios visuomeninių talkų ir kultūros renginių dalyvės ir rėmėjos. Jos daug talkino organizuojant Joninių šventę „Saulės ratu“ ir prie Kapstato ežero vykusį renginį „Senovinė ugnies naktis“. Šiemet jau trečius metus su seniūnaičių pagalba organizuojama ir Moliūgų žibintų šventė.
Kretingalės seniūnijoje taip pat aktyvūs yra visi keturi seniūnaičiai - galbūt dėl to, kad jie vadovauja ir gyventojų bendruomenėms arba yra jų nariai, rengiantys ir įgyvendinantys įvairius projektus, taip pat ir tarptautinius.
Karklės seniūnaitė Rasa Bučienė organizuoja talkas, šventes (ir pastarąją Menkinės šventę), rūpinasi viešosiomis erdvėmis ir telkia jas priežiūrėti gyventojus, daug dėjo pastangų, kad sklandžiai vyktų kelio Klaipėda−Dargužiai rekonstrukcija.
Kretingalės seniūnaitė Regina Baranauskienė, be minėtų veiklų, rūpinosi Kretingalės pagrindinės gatvės tvarkymu. Girkalių seniūnaitis Kazys Rimkus taip pat rūpinasi viešosiomis erdvėmis, gėlynais, daug prisidėjo rūpindamasis Girkalių kultūros namų rekonstrukcija.
Nuolat gyventojų skaičiumi didėjančioje Sendvario seniūnijoje problemų netrūksta, tad ir seniūnaičiai veiklūs ir aktyvūs, tačiau labiausiai: Gindulių seniūnaitijos seniūnaitė Nijolė Abrutienė, kurios dėka įrengta krepšinio aikštelė Ginduliuose, vaikų žaidimo aikštelė, scena, suolai.
Aukštkiemių seniūnaitijos seniūnaitis Romas Daugnoras aktyviai siekia, kad seniūnaitijoje atsirastų stipri bendruomenė, organizuoja talkas, dviračių turą po seniūniją, jis įrengė Gvildžių k. atminimo akmenį, nuolat prisideda prie švenčių organizavimo, padeda sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
Jakų seniūnaitis Rolandas Adomauskas negaili laiko ir asmeninių resursų siekiant padėti bendruomenei išlaikyti Jakų parko grožį, savo turima technika įrengė takelius, geni medžius, tvarko aplinką, aktyviai prisideda prie Jakų bendruomenės centro veiklos.
Slengių seniūnaitė Irma Černuševičienė aktyviai siekia švaresnės saugesnės aplinkos, teikia pasiūlymus bei pastabas dėl probleminių vietų, aktyviai bendradarbiauja su policijos atstovais, gyventojais, Kelių tarnyba, rūpinasi sunkiai besiverčiančiomis šeimomis. Mazūriškių seniūnaitis Giedrius Bičkauskas aktyvus seniūnijos pagalbininkas organizuojant šventes, teikia naudingų siūlymų dėl gyventojų saugumo įrengiant šaligatvius, apšvietimą ir pan.
Ne veltui 2017 m. Veiviržėnų seniūnijoje aktyvios yra Skomantų seniūnaitė Inga Margevičienė ir Pėžaičių - Danutė Uselienė. Jos abi − „Gerumo angelo“ apdovanojimų laureatės. Inga - nuolatinė cepelinų šventės ir visuomeninių talkų organizatorė, savanoriškai išvežioja maisto produktus nepasiturintiesiems, kitaip jiems padeda. Danutė Uselienė nuoširdžiai reaguoja į kiekvieno gyventojo prašymą ar nusiskundimą, siekia, kad reikalas iki galo būtų išspręstas.
Priekulės seniūnijoje jau tradicija tapo seniūnės iniciatyva vykti su seniūnaičiais ir bendruomenių atstovais į apžvalginę kelionę po seniūnijos teritoriją įvertinti vietinės reikšmės kelių būklės ir išvykos metu priimti sprendimus dėl kelių priežiūros darbų einamiesiems metams. Šiais metais ypač aktyvūs buvo Derceklių seniūnaitis Tadas Vaitkus, kuris padėjo kelių remonto darbais Derceklių k., taip pat padėjo susitvarkyti aplinką po gaisro nukentėjusiai gyventojai.
Dovilų seniūnijoje aktyvūs seniūnaičiai - Dovilų - Antanas Skiotys, − sportinių renginių dalyvis, atstovaujantis Dovilams respublikoje. Kartu su verslininku Aidu Beržansku Liepos 6-ąją padovanojo šventei fejerverkus. Medsėdžių seniūnaitė Laima Vainienė - puiki organizatorė, atstovavusi Medsėdžių kaimui Gargžduose Obuolių šventėje.
Gargždų seniūnija specifinė tuo, kad čia viskas viename mieste - taigi ir problemos glaudesnės, jos sprendžiamos susirinkus visiems seniūnaičiams kartu.
Ar seniūnaičiai išrinkti visose rajono seniūnijose? Kiek ir kaip jų darbas atlyginamas? Deja, kai kuriose seniūnijose yra seniūnaitijų, kur seniūnaičiai neišrenkami ir nuolat kartojamuose rinkimuose.
Savivaldybės Iniciatyvos ir Ateities Planai
Šiemet Savivaldybė kviečia spalio 10-ąją nuo 12 iki 15 valandos visus gyventojus, ypač mokinius, užsukti į Savivaldybės aikštėje, kur tiesiog lauke vaišindamiesi arbata kalbėsime, diskutuosime, bus galimybė dalyvauti loterijoje, pristatysime projektus.
Tądien savo veiklą vienaip ar kitaip pristatys visos Savivaldybės įstaigos, pavyzdžiui, Priešgaisrinė tarnyba nuo 9 iki 18 val. pakvies moksleivius ir kitus norinčius apsilankyti Agluonėnų, Endriejavo, Girkalių, Priekulės, Plikių ir Veiviržėnų ugniagesių komandose. Svečiai bus supažindinti su ugniagesio gelbėtojo profesija, jų darbo sąlygomis, pamatys šiuolaikiškas galingas gaisrines mašinas bei turimą įrangą.
Vėžaičių bendruomenės konferencijų salėje pirmadienį įvyko Klaipėdos regiono savivaldybių seniūnų sueiga. Čia buvo diskutuojama apie vietos savivaldos vizijas ir perspektyvas, pristatyta nauja socialinių pašalpų mokėjimo tvarka.
Sveikindama susirinkusius, vicemerė R. Cirtautaitė pasidžiaugė, kad šalia vieno iš didžiausių Lietuvos miestų esančiame Klaipėdos rajone gyventojų skaičius optimistiškai auga, steigiamos verslo įmonės, neturinčių darbo žmonių yra mažiau negu kitose rajoninėse savivaldybėse, taip pat į biudžetą surenkama daugiau mokesčių.
Sveikinimo žodžius tarė ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė. Pristatydama Klaipėdos rajoną, ji išsamiai papasakojo apie reikšmingus darbus, įgyvendintus projektus, apžvelgė prabėgusius metus.
„Gargždų miesto jubiliejiniais 760-aisiais metais turėjome galimybę ne kartą pasidžiaugti sėkme, kurią kuria ne tik Savivaldybės administracijos darbuotojai, bet ir gyventojų bendruomenės, įvairios organizacijos, visų 11 seniūnijų atstovai. Pagal „Veido“ žurnale paskelbtą informaciją tapome pirmieji Lietuvoje tarp rajonų. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą savivaldybių indeksą mūsų rajono savivaldybė yra 6-oje vietoje. Kaip ir pernai, šiemet daugėjo gyventojų, o tuo pasigirti gali tik Kauno ir Vilniaus rajonai. Vykdomi infrastruktūros gerinimo projektai, kurių bendra vertė viršija 25 mln. 700 tūkst. Lt“, − kalbėjo L.
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė supažindino su pagrindinėmis koreguojamų įstatymų nuostatomis, esminiais siūlymais. Ji informavo, kad ruošiamas įstatymo projektas dėl seniūnaičių patiriamų išlaidų kompensavimo tvarkos, nes dabar jie dirba visuomeniniais pagrindais ir negauna jokių kompensacijų.
Ministerijos atstovė užsiminė, kad taip pat siūloma įstatymo pataisa dėl gyvenamosios vietos deklaravimo prie Savivaldybės: „Pasitaiko daug atvejų, kai žmonės manipuliuoja įstatymu ir deklaruoja gyvenamąją vietą prie Savivaldybės. Taip neturėtų būti. Visi kažkur gyvena, o tikrųjų benamių yra nedaug. Taigi, pagal naują įstatymo redakciją žmonės privalėtų nurodyti faktinę gyvenamąją vietą“.
Kyla problemų ir dėl gyventojų skaičiaus nustatymo, nes skiriasi Statistikos departamento ir Gyventojų registro tarnybos duomenys.
Sueigoje pasisakė ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška, kuris taip pat yra Tauragės rajono savivaldybės administracijos Mažonų seniūnijos seniūnas. Jis atkreipė dėmesį, kad seniūnu turėtų dirbti tik tos vietovės gyventojas, lyderis, pažįstantis vietinius žmones.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė pristatė naująją socialinių pašalpų mokėjimo tvarką, kuri įsigalios nuo naujųjų metų. Mat nuo sausio 1 d. Savivaldybėms perduodama savarankiškoji funkcija − socialinių pašalpų mokėjimas.
Socialinė pašalpa mokama asmenims, gyvenantiems žemiau skurdo ribos, kurių pajamos nesiekia 350 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį. Socialinė pašalpa yra tik viena iš daugybės socialinės piniginės paramos rūšių, tačiau didžiausia pinigine reikšme išmoka - jai išleidžiami milijonai litų: „Tikimasi, kad socialinės pašalpos bus mokamos tik tiems, kam labiausiai reikia, kad bus daugiau socialinio teisingumo.
tags: #vezaiciu #seniunijoje #nepasiturintys #zmones