Socialiniai įgūdžiai reikalingi kasdien, norint bendrauti ir būti su kitais žmonėmis. Paprastai tai yra (ne)verbalinė komunikacija, taip pat ir kalba, mimikos, kūno kalba bei gestai. Puikiai išlavinti socialiniai įgūdžiai padeda lengviau prisitaikyti, susipažinti su naujais asmenimis, produktyviai leisti laiką su aplinkiniais.
Šie įgūdžiai reikalingi draugiškiems santykiams kurti ir palaikyti. Visa tai būtina mokėti panaudoti tiek susirandant naujų bičiulių, tiek sprendžiant konfliktus.
Socialinių įgūdžių svarba
Žurnale „Savaitė“ (Nr. 13, 2025 m. kovo 27 d.) publikuotas straipsnis „Globojamų vaikų atskirtį sumažintų geresni socialiniai įgūdžiai“. Publikacijoje buvo dalijamasi MRU mokslininkų įgyvendinamo projekto tyrimo atradimais. „Vaikai, kurie patiria socialinę atskirtį, dažnai neturi išsiugdę būtinų socialinių įgūdžių - jie sunkiau užmezga ryšius, vengia spręsti problemas, negeba spręsti konfliktų, aiškiai išreikšti savo minčių. Tai didžiulis iššūkis, kurį pastebime ir tyrimų metu“, - straipsnyje dalinasi MRU prof. V. Gudžinskienė.
Profesorė pastebi, kad „nepakankami socialiniai įgūdžiai labai dažnai lemia globojamų vaikų nesėkmes ir konfliktus švietimo įstaigose. Kuo didesnė konkurencija dėl vienos darbo vietos, tuo dažniau darbdavys tuo pačiu metu gaus kelių labai gerų kandidatų gyvenimo aprašymus. Ieškant darbo, pasirengimas ir sugebėjimas susidoroti su netikėtomis situacijomis gali jus išskirti iš kitų kandidatų.
Pagrindiniai socialiniai įgūdžiai
Štai keletas esminių socialinių įgūdžių, kuriuos verta ugdyti:
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
- Komunikacija: Gebėjimas aiškiai ir efektyviai reikšti mintis žodžiu ir raštu.
- Empatija: Supratimas ir atjauta kitų žmonių jausmams.
- Bendradarbiavimas: Gebėjimas dirbti kartu su kitais siekiant bendro tikslo.
- Konfliktų sprendimas: Gebėjimas konstruktyviai spręsti nesutarimus.
- Laiko valdymas: Gebėjimas efektyviai planuoti ir organizuoti savo laiką.
- Lankstumas: Gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
- Atsakomybė: Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Socialinių įgūdžių lavinimo būdai
Yra daug būdų, kaip lavinti socialinius įgūdžius. Štai keletas patarimų:
- Išmokyti vaiką koncentruoti dėmesį. Pirmas žingsnis - išmokyti vaiką koncentruoti dėmesį. Būtina lavinti komunikacinius įgūdžius.
- Būtina lavinti komunikacinius įgūdžius. Mokyti atžalą išnaudoti visas gimtosios kalbos galimybes, išsakant savo idėjas, mintis, norus. Taisyklingą kalbą derėtų formuoti nuo mažens.
- Skatinti tobulinti ir kitus komunikacinius įgūdžius, tiesiogiai nesusijusius su šneka. Gebėti save kontroliuoti ir elgtis atitinkamai pagal situaciją itin svarbu visiems. Šiuos įgūdžius privalu lavinti nuo mažens.
- Lavinti vaiko empatiją. Pasakoti, kaip jaučiasi kiti žmonės patekę į įvairias situacijas. Skatinti reikšti emocijas. Paaiškinti, ką jos reiškia.
- Kuo dažniau žaisti kartu. Eiti su atžala į vaikų žaidimų aikšteles, kuriose nieko nepažįsta. Žaisti stalo žaidimus. Vaikas mokosi išlaukti savo eilės, bendradarbiauti su kitais žaidimo dalyviais, laimėti ir pralaimėti.
- Būtina šnekėtis su atžala ir paaiškinti, kur baigiasi jos ribos ir kur prasideda kito žmogaus. Nereikėtų šio įgūdžio paversti akla dresūra.
Socialinių įgūdžių trūkumas
Stebint atžalą galima suprasti, kaip ugdosi jos socialiniai įgūdžiai. Mažyliui gali būti sunku palaikyti pokalbį, jeigu bendrauja tik su šeimos nariais ir draugais. Arba nesupranta, kas yra asmeninė erdvė, pavyzdžiui, bendraudamas pernelyg priartėja prie pašnekovo. Arba atvirkščiai - atsitraukia per toli.
Kita gana dažna problema - elementarių mandagaus bendravimo arba kreipinių formų nežinojimas. Tokius žodžius, kaip „labas“, „ačiū“, „prašau“, mažylis turi įprasti vartoti nuo tada, kai pradeda juos sąmoningai tarti. Tokiais atvejais būtina skirti itin daug dėmesio vaiko socialiniams įgūdžiams ugdyti. Jų stoka gali neigiamai atsiliepti įvairiose gyvenimo situacijose.
Mažyliui gali būti sunku koncentruoti dėmesį ir suvokti iš aplinkos gaunamą informaciją. Taip pat žodines arba rašytines užduotis, kurios būna skirtos namų darbams atlikti. Stokojančiam šių įgūdžių vaikui sunku tinkamai išnaudoti šnekamąją kalbą (neaiškus tarimas, negebėjimas naudoti skirtingas bendravimo formas, įtraukiant mimiką, gestus ir pan.).
Puikiai išlavinti socialiniai įgūdžiai padeda susirasti bičiulių, lengvai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, suvokti socialines problemas, įveikti nesėkmes, suprasti, kai kiti juokauja, atskirti sarkazmą bei ironiją nuo įprastos kalbos ir pan.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Apibendrinant, socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs kiekvienam žmogui. Juos lavinti reikia nuo mažens, kad vaikas galėtų sėkmingai bendrauti, prisitaikyti visuomenėje ir siekti savo tikslų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #igudziai #sarasas