Šiame straipsnyje apžvelgiami Lietuvos mokslininkų straipsniai, skirti autizmo spektro sutrikimams (ASS). Straipsniuose nagrinėjami įvairūs aspektai, susiję su autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų ugdymu, šeimų išgyvenimais, tėvų požiūriu ir kitais svarbiais klausimais.
Ugdymas ir prieigos
Toma Jokubaitienė ir Algirdas Ališauskas savo straipsnyje "Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymosi sėkmę lemiantys veiksniai" išskiria sėkmingą vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymą lemiančius veiksnius: ugdytojų vertybinės nuostatos ir draugiška mokyklos bendruomenė, vaiko individualumo pažinimas ir vaiko galiomis grįstas individualizuotas ugdymas.
Valdonė Indrašienė ir Eglė Kairelytė Sauliūnienė analizuoja funkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimo galimybes keičiant autizmo spektro sutrikimą turinčio ugdytinio probleminį elgesį. Kitame straipsnyje, Valdonė Indrašienė ir Eglė Kairelytė-Sauliūnienė siekia išsiaiškinti kitų šalių praktiką apie funkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimo galimybes ugdant probleminį elgesį turinčius autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus.
Straipsnyje pristatomi tyrimo dalies rezultatai, kurie padėjo atskleisti Jungtinės Karalystės (JK) patirtį, taikant specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymo formas ir būdus inkliuzinio ugdymo kontekste. Tyrimas parodė, kad inkliuzinis ugdymas JK laikomas švietimo sistemos prioritetu, kuriam būdinga:
- Individualizuotas požiūris į visų mokinių ugdymą, neišskiriant turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių.
- Mokyklų sistemos lankstumas siekiant atsižvelgti į mokinių poreikių įvairovę.
- Visų ugdymo proceso dalyvių problemų sprendimas bendradarbiaujant.
- Socialinis požiūris į SUP tenkinimą, akcentuojant ne vien tik vaiko problemos sprendimą, bet ir mokymosi trukdžių mokykloje mažinimą.
- Diferencijuotas mokinių pasiekimų vertinimas.
Straipsnyje pristatomas žvalgomasis (angl. exploratory) tyrimas, kuris yra platesnio mokslinio tyrimo sudėtinė dalis. Siekiama atskleisti, kokiomis ugdymo prieigomis remiasi pradinių klasių mokytojai, ugdydami mokinius, turinčius autizmo spektro sutrikimą, įtraukiojoje klasėje. Tyrimas atskleidė, kad, ugdant mokinius, ypač turinčius autizmo spektro sutrikimą, dažniau išryškėja ugdymo diferencijavimo ir individualizavimo prieigų nuostatos, tačiau galima atpažinti ir personalizavimo užuomazgų. Organizuojant pamokas ir vertinant mokinių pažangą, vyrauja diferencijuoto ugdymo prieiga, o mokinio, turinčio autizmo spektro sutrikimą, pažinimas ir ugdymas remiasi individualizuotu ugdymu. Ugdymo personalizavimas išryškėja mokytojams pristatant, kaip jie naudoja turimus išteklius, padedančius mokiniams valdyti savo mokymąsi.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Solveiga Zvicevičienė ir Vilmantė Aleksienė analizuoja lietuvių etnochoreografijos elementų taikymo ypatumus ir galimybes ugdant autizmo sindromą turinčius vaikus.
Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas
Jūratė Kazlauskienė ir Aurelija Valaitienė savo straipsnyje "Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas ugdant autizmo spektro sutrikimą, turinčius vaikus" nurodo pedagogų ir tėvų partnerystės esmę ir prasmę, pagrindinių bendradarbiavimo nuostatų visumą, teoriniu ir praktiniu aspektu. Pedagogai nurodo tokius bendradarbiavimo metodus ir priemones, susijusias su autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų tėvais: įvairūs susitikimai, pokalbiai, susirašinėjimas elektroniniais laiškais, ugdymosi pasiekimų vertinimas ir aptarimas.
Vilma Beinorienė straipsnyje "Vaiko, pedagogų ir tėvų dialogo įtaka ugdymosi procesui (atvejo analizė)" pateikia rekomendacijas, kad norint pasiekti gerų ugdymo rezultatų, pirminis etapas yra visapusiškas vaiko pažinimas; ugdymo procese turi dalyvauti tėvai ir visi su vaiku bendraujantys asmenys.
Šeimos išgyvenimai ir tėvų požiūris
Jonas Ruškus, Darius Gerulaitis ir Aušra Vaitkevičienė straipsnyje "Šeimos, auginančios autizmo sindromą turintį vaiką, išgyvenimų struktūra. Atvejo analizė" pateikia šeimos, auginančios autizmo sindromą turintį vaiką, atvejo analizę - tyrimą (case study): kokybiniu interviu aprašyta šeimos gyvenimo istorija, išgyvenimų struktūra ir intensyvumas.
Daiva Bartušienė straipsnyje "Autizmas ir neurotėvystė/motinystė: „kai vien meilės nepakanka“" ne tik pristato esminius neuroauklėjimu grįsto tėvystės / motinystės modelio aspektus, bet ir atskleidžia, kaip šis neurocentriškas modelis leidžia geriau suprasti ir paaiškinti autistiškus, t. y. neurologiškai skirtingus, vaikus auginančių šeimų patirtis.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Elena Mickevičienė, Liuda Šinkariova ir Aidas Perminas straipsnyje "Vaikų, turinčių autizmo sindromą, tėvų ir motinų depresyvumas" pateikia abiejų tėvų, kurie augina vaiką, turintį autizmo sindromą, ir kontrolinės grupės tėvų, auginančių normalios raidos vaiką, depresyvumo ypatumus. Autizmo sindromą turinčio vaiko amžius skirtingai siejasi su abiejų tėvų depresyvumo lygiu: tėvų depresyvumas didesnis, kai autizmo sindromą turintis vaikas yra 8-11 metų, o motinų depresyvumas didesnis šį sutrikimą turinčio vaiko paauglystės laikotarpiu (12-18 m.).
Violeta Gevorgianienė ir Irina Raščepkina straipsnyje "Motinų, auginančių autizmo sutrikimą turinčius vaikus, kompetencijos" aprašomas tyrimas, kuriuo siekta išanalizuoti motinų, auginančių autizmo sindromą turinčius vaikus, žinias, gebėjimus ir vertybines nuostatas, įgalinančias sėkmingai spręsti šių vaikų ugdymo šeimoje klausimus. Šiam tikslui pasiekti taikyti kokybiniai tyrimo metodai.
Diana Saveikienė straipsnyje "Tėvų, auginančių autizmą turinčius vaikus, požiūrio į vaiko ateitį naratyvas" siekia atskleisti tėvų, auginančių autizmą turinčius vaikus, požiūrį į vaikų ateitį naratyvo pasakojimuose. Teorinėje straipsnio dalyje nagrinėjami autizmo teoriniai aspektai, diagnostikos ypatumai. Empirinėje dalyje, atlikus kokybinį naratyvo tyrimą, nustatyti tėvų, auginančių autizmą turinčius vaikus, požiūrio į vaikų ateitį ypatumai.
Laimutė Samsonienė, Michail Bencion Malkin, Jonas Kairys ir Algirdas Juozulynas straipsnyje "Šeimų, auginančių vaikus su autizmo spektro sutrikimu, gyvenimo gerovė" siekia atskleisti tėvų, auginančių ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaiką su autizmo spektro sutrikimu, šeimos gyvenimo gerovės probleminius veiksnius. Tyrime dalyvavo 100 tėvų, auginančių ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaiką su autizmo spektro sutrikimu. Naudota nuoseklaus tyrimo strategija taikant anketinę apklausą su uždaro ir atviro tipo klausimais.
Rasa Ulevičiūtė ir Marija Gaigalienė tyrime siekia išsiaiškinti šeimos psichologinės būklės įtaką ugdymo procesui (tėvų požiūrį į vaiką, vaiko autisto priėmimą į šeimą, šeimos krizės įtaką), taip pat pagrindinius sunkumus taikant struktūrinio mokymo metodą ankstyvojo amžiaus vaikams.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Kiti aspektai
Dalia Vėlavičienė, Virginija Adomaitienė ir Elena Bulanovaitė straipsnyje "Autizmo spektro sutrikimai: elgesio bei emocijų išraiškos ypatumai paauglystės laikotarpiu" į tyrimą įtraukti 35 protinio atsilikimo neturintys paaugliai, kuriems diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas, bei 70 fizinių ar psichikos sutrikimų neturinčių paauglių.
Justina Tamošiūnienė, Laima Mikulėnaitė, Jovita Petrulytė, Juozas Raistenskis ir Alvydas Juocevičius siekia įvertinti vaikų sergančių autizmo spektro sutrikimais savarankiškumo įgūdžių raidos ypatumus.
Veneta Bugytė ir Aurelija Valaitienė straipsnyje "Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, socialinė integracija ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: pedagogų požiūriu" išnagrinėti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, socialinės integracijos galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Vaiva Juškienė ir Viktorija Voidogaitė straipsnyje "Pedagogo ir ASD turinčio vaiko susitikimas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje" nagrinėjamas pedagogo pirmojo susitikimo su autizmo spektro sutrikimą turinčiu (toliau - ASD) vaiku fenomenas. Straipsnyje aprašoma situacija, kurioje susitinka ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistas ir ASD turintis vaikas.
Laura Valionienė, Regina Ivoškuvienė ir Audronė Urbutytė straipsnyje "Autistiško vaiko pažinimas šeimoje" teigia, kad vaiko gimimas šeimoje yra svarbus įvykis, kuris keičia įprastą gyvenimo ritmą, šeimos narių vaidmenis, struktūrą, psichologinį klimatą ir kt.
Rolandas Paulauskas straipsnio tikslas - apžvelgti kintamus ASS diagnostinius kriterijus, identifikuoti autistiškų paauglių seksualinio elgesio iššūkius ir pateikti JAV taikomų intervencijų gaires. Tikslui pasiekti buvo pasirinkti teorinės analizės ir pedagoginės patirties apibendrinimo metodai.
Rita Vaičekauskaitė, Elvyra Acienė ir Brigita Kreivinienė pristato mokslinį tyrimą, kuriuo siekiama parodyti čigong masazo efektyvumas vaikui ir šeimai dirbant su šeimomis, auginančiomis autistiškus vaikusiki 6 metų amžiaus.
Jurate Baltrene tyrimo tikslas - apžvelgti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią mitybos ir įvairių mikroelementų įtaką autizmo spektro sutrikimų atsiradimui ir gydymui.
Apibendrinant, Lietuvos mokslininkų straipsniai apima platų spektrą temų, susijusių su autizmu, ir suteikia vertingos informacijos specialistams, tėvams ir visiems, besidomintiems šia tema.
Ankstyvas autizmo spektro sutrikimo nustatymas. Kodėl tai svarbu ir kaip paremti šeimas.
Statistika
Statistiniai duomenys apie autizmo spektro sutrikimų paplitimą:
| Metai | Sergamumo dažnis |
|---|---|
| 2000 | 1 iš 150 |
| 2020 | 1 iš 54 |
Šaltinis: [Įveskite šaltinį, jei turite]
tags: #autizmas #algirdas #alisauskas