Nedarbingumo Pažymėjimas Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti

Laikinasis nedarbingumas - situacija, kai darbuotojas ar draudžiamasis asmuo dėl ligos, traumos ar kitos sveikatos būklės negali vykdyti savo pareigų ir yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas (iki šiol dar vadinamas „biuleteniu“) - yra reglamentuotas Lietuvos teisės aktais ir socialinio draudimo tvarka.

Šis pažymėjimas yra pagrindas gyvenamosios veiklos sustabdymui, ligos (laikinos netekto darbingumo) išmokoms ir kitoms socialinio draudimo garantijoms.

Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas

Kam Gali Būti Išduodamas Nedarbingumo Pažymėjimas?

Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas apdraustiesiems asmenims - tai yra dirbantiems pagal darbo ar tarnybos sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą.

Ligos išmoką pagal išduotą nedarbingumo pažymėjimą gali gauti vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis.

Svarbu, kad asmuo būtų draustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu, turėtų reikiamą draudimo stažą - ne trumpesnį kaip 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesius per paskutinius 24 mėnesius.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai slaugytojams

Jei vaikas susirgo, visais atvejais, kaip ir anksčiau, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys diagnozę, paskirs gydymą ir išduos nedarbingumo pažymėjimą vaiką slaugančiam asmeniui.

Infekcijų plitimą ribojančio režimo atveju, „Sodra“ nedarbingumo pažymėjimus išduos ne tik dirbantiems asmenims, bet ir bedarbio statusą turintiems asmenims.

Nedarbingumo Pažymėjimo Trukmė

Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas iki 122 kalendorinių dienų, jeigu netekto darbingumo laikotarpis yra nepertraukiamas.

Jei netekto darbingumo laikotarpis per paskutinius 12 mėnesių yra su pertraukomis, bendra trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų.

Tai reiškia: jeigu darbuotojas nepertraukiamai yra nedarbingu nuo ligos pradžios, gydytojas gali išrašyti pažymėjimą iki 122 dienų.

Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinis darbas

Slaugant vaiką ar kitą šeimos narį - pažymėjimai gali būti išduoti iki 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui; esant ypač sunkioms ligoms - iki 364 kalendorinių dienų.

Nedarbingumas dėl tuberkuliozės - gali būti kiti terminai.

Ką Daryti Pasibaigus Nedarbingumo Termiui?

Gydytojas ar gydymo įstaiga siunčia asmenį į Gydytojų konsultacinė komisija (GKK), kuri įvertina, ar yra pagrindas pratęsti nedarbingumo pažymėjimą.

Jeigu GKK sprendžia, kad asmens darbingumo lygis turi būti nustatytas (pvz., dėl lėtinės ligos ar sutrikusios sveikatos būklės), asmuo gali būti siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Jeigu asmuo jau parengtas nustatyti darbingumo lygį, gali būti nustatomas nebe tik laikinasis nedarbingumas, bet ir darbuotojo darbingumo lygis - dalinis/negaliojantiesiems atitinkamai.

Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: praktikos apžvalga

Tokiu atveju ligos išmoka gali būti nutraukta arba pakeista kita socialinė išmoka.

Apmokėjimas Už Nedarbingumo Dienas

Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kai jos sutampa su darbuotojo darbo grafiku, išmoką moka darbdavys.

Nuo trečiosios dienos ją moka „Sodra“ - kompensuojamoji išmoka sudaro tam tikrą procentą darbuotojo vidutinio uždarbio (pavyzdžiui, ~62,06 %).

Nedarbingumo laikotarpis Mokėtojas Išmokos dydis
1-2 kalendorinės dienos Darbdavys Priklauso nuo įmonės tvarkos (ne mažiau nei 62,06% nuo VDU)
Nuo 3 dienos Sodra ~62,06% darbuotojo vidutinio uždarbio

Svarbu Žinoti

  • Darbo santykių nutraukimas vien dėl nedarbingumo nėra leistinas: vienas nedarbingumas, net jei dažnas, negali būti pagrindu.
  • Darbuotojas dirba nedarbingumo metu - tai gali būti laikoma neteisėtu ir būti pagrindu išmokų sustabdymui.
  • Pagal teisę nedarbingumo pažymėjimas reiškia laikiną darbingumo netekimą, todėl neturėtumėte vykdyti darbo funkcijų.

Ką Daryti Susirgus?

Jei susirgote arba laukiate nedarbingumo pažymėjimo, verta imtis šių žingsnių:

  • Informuokite darbdavį.
  • Išsiaiškinkite savo draudimo stažą.
  • Stebėkite laikinojo nedarbingumo dienų skaičių per metus.
  • Domėkitės GKK reikalavimais.
  • Laikykitės gydytojo rekomendacijų.

tags: #praktika #galima #nedarbinguma