Šiame tekste aptariami socialines paslaugas reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, pagrindinės sąvokos, principai, institucijų funkcijos ir socialinių paslaugų organizavimo bei teikimo tvarka, remiantis pateikto juodraščio tekstu.
Įstatymo rengimo ir įsigaliojimo nuostatos
Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. Įsigalioja 1996-10-30 (Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis įsigalioja papildžius Apskrities valdymo įstatymą). Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis įsigalioja nuo 1997-07-01, parengus ir patvirtinus Socialinių paslaugų katalogą. Įstatymo 10 straipsnio 5 dalis įsigalioja nuo 1997-07-01, patvirtinus apmokėjimo už socialines paslaugas principus bei tvarką.
Pagrindinės sąvokos
- Socialinis darbuotojas - asmuo, dirbantis socialinį darbą.
- Socialinių paslaugų įstaiga - socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
- Grupinio gyvenimo namai - socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę socialinę globą ne daugiau kaip dešimčiai suaugusių asmenų su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenų.
- Supervizija - darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą. Supervizija gali būti vykdoma individualiai arba grupėse.
- Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras - socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, kuris teikia metodinę pagalbą organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai, gerinant jų kokybę, dalijasi gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi.
- Socialinė priežiūra - asmeniui (šeimai) teikiama specialistų pagalba, apimanti socialinės įtraukties didinimą, asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savimi (šeima) ugdymą.
Pagrindiniai principai
Socialinių paslaugų teikimą reglamentuoja daug principų, tarp kurių išskiriami: bendradarbiavimo, dalyvavimo, kompleksiškumo, prieinamumo, socialinio teisingumo, tinkamumo, veiksmingumo, visapusiškumo, įgalinimo, subsidiarumo, asmens garbės ir orumo apsaugos bei partnerystės principai.
Asmens duomenų tvarkymas
Asmens duomenys socialinių paslaugų valdymo, skyrimo, teikimo, informavimo apie savivaldybės teritorijoje teikiamas socialines paslaugas ir jų teikėjus, budinčio globotojo ar nuolatinio globotojo vykdomos likusių be tėvų globos vaikų, socialinę riziką patiriančių vaikų priežiūros, socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliacijos vykdymo, ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimo, socialinių paslaugų apskaitos ir (ar) atskaitomybės tikslais tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Reglamentu (ES) 2016/679, jų saugojimo terminai nustatomi šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Socialinių paslaugų įstaigos ir socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais tvarko asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, susijusius su asmens sveikatos būkle (diagnozuotos ligos, gydymas, medikamentai, neįgalumo ar dalyvumo lygis), vadovaudamiesi Reglamentu (ES) 2016/679, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Lietuvoje: įstatyminė bazė
Socialinių paslaugų rūšys ir skirstymas
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis.
Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo, vaikų dienos socialinės priežiūros, socialinės priežiūros šeimoms, laikino apnakvindinimo, socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje, socialinių dirbtuvių, psichologinės ir socialinės reabilitacijos vaikams bendruomenėje ir kitos paslaugos, numatytos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge.
Socialinė globa pagal trukmę skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę.
Socialinių paslaugų tikslinės grupės ir tikslai
- Socialinės paslaugos socialinę riziką patiriančiam vaikui, likusiam be tėvų globos vaikui teikiamos kuriant saugią ir sveiką vaiko ugdymosi ir vystymosi aplinką, formuojant savarankiško gyvenimo įgūdžius, atkuriant, palaikant ir stiprinant socialinius ryšius su šeima, artimaisiais, visuomene ir organizuojant su švietimu ir ugdymu, asmens sveikatos priežiūra suderintą pagalbą ir išnaudojant visas galimybes, kad vaikas gyventų šeimoje.
- Socialinės paslaugos vaikui su negalia teikiamos sudarant jam sąlygas gyventi savo šeimoje, augti sveikoje, saugioje aplinkoje ir organizuojant jam su švietimu ir ugdymu, asmens sveikatos priežiūra ir kitomis priemonėmis, padedančiomis patenkinti individualiuosius pagalbos poreikius, suderintą pagalbą.
- Socialinės paslaugos suaugusiam asmeniui su negalia teikiamos sudarant jam sąlygas gyventi savo namuose, šeimoje ir organizuojant jam su švietimu ir ugdymu, užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir kitomis priemonėmis, padedančiomis patenkinti individualiuosius pagalbos poreikius, suderintą pagalbą.
- Socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmeniui teikiamos sudarant jam sąlygas kuo ilgiau gyventi savo namuose, šeimoje, savarankiškai tvarkyti savo buitį ir organizuojant jam su užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir kitomis priemonėmis, padedančiomis patenkinti individualiuosius pagalbos poreikius, suderintą pagalbą.
- Socialinės paslaugos asmeniui su sunkia negalia teikiamos užtikrinant jam saugią ir sveiką aplinką, orią, su asmens sveikatos priežiūra ir kitomis priemonėmis, padedančiomis patenkinti individualiuosius pagalbos poreikius, švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą.
- Socialinės paslaugos socialinę riziką patiriančiam suaugusiam asmeniui teikiamos padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant su švietimo ir ugdymo, užimtumo, asmens sveikatos priežiūros priemonėmis suderintą pagalbą.
- Socialinės paslaugos šeimai teikiamos padedant šeimos nariams spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti ateityje, ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius, stiprinti jų motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, užtikrinti visapusį šioje šeimoje augančių vaikų vystymąsi, ugdymąsi ir organizuoti su asmens sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu bei ugdymu suderintą koordinuotą pagalbą.
Socialinių paslaugų planavimas ir atsakomybė
Savivaldybės institucijos atsako už socialinių paslaugų teikimo savivaldybės gyventojams užtikrinimą planuodamos socialines paslaugas, organizuodamos jų teikimą, vertindamos prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugos kokybę.
Socialinių paslaugų teikimo mastui ir rūšims pagal gyventojų poreikius nustatyti kiekvienais metais sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą. Organizuoja savivaldybės socialinių paslaugų priemonių, numatytų savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (arba) strateginiame veiklos plane, rengimą ir įgyvendinimą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, pranešimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas pats to padaryti negali. Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigų, policijos ir kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, turintys duomenų, kad asmeniui (šeimai) reikalingos socialinės paslaugos, privalo apie tai nedelsdami informuoti asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.
Socialinių paslaugų skyrimas, nutraukimas ir finansavimas
Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, prevencines socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) skyrimo, jų teikimo sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo ir (ar) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, atitinkančio šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, teikimu savivaldybės mero nustatyta tvarka.
Savivaldybės tarybos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, šeimynos, budintys globotojai ar nuolatiniai globotojai arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, šeimynai, budintiems globotojams ar nuolatiniams globotojams per globos centrą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka - pagalbos pinigai.
Socialinių paslaugų teikėjai ir įstaigų organizaciniai reikalavimai
Prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis - socialinių paslaugų teikimas. Socialinę priežiūrą ir laikino atokvėpio paslaugą teikia socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis - socialinių paslaugų teikimas, ir socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, kurie atitinka socialinių paslaugų srities darbuotojams šiame įstatyme nustatytus išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus.
Socialinių paslaugų teikėjų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti socialinei priežiūrai ir laikino atokvėpio paslaugai keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge. Socialinių paslaugų teikėjams suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir (ar) akredituotą laikino atokvėpio paslaugą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinių paslaugų įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka gali būti pertvarkomos į viešąsias įstaigas.
Socialinių paslaugų įstaigos savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie teikiamas socialines paslaugas (socialinių paslaugų aprašymai, dokumentai, reikalingi socialinėms paslaugoms gauti), jų kainas ir numatytą (planinį) vietų skaičių, taip pat informaciją apie suteiktą ar panaikintą teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą (suteikimo ir (ar) panaikinimo datos), akredituotą laikino atokvėpio paslaugą (suteikimo ir (ar) panaikinimo datos).
Socialinių paslaugų įstaigoje dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai, socialinės įtraukties koordinatoriai, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai. Jų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat švietimo, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai.
Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiai socialinės globos įstaigai, siekiančiai Lietuvos Respublikoje teikti socialinę globą, reikalavimas turėti licenciją Lietuvos Respublikoje netaikomas, jeigu ji turi licenciją (leidimą) pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus.
Vadovų ir įstaigų valdymas
Valstybės ir savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė (toliau šiame straipsnyje - viešoji socialinių paslaugų įstaiga), vadovai į pareigas priimami konkurso būdu penkerių metų kadencijai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai socialinių paslaugų įstaigos vadovas be konkurso skiriamas antrajai kadencijai.
Valstybės ir savivaldybės biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos vadovas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos s… (tekstas apie savininko teises ir pareigas jungiamas prie įstatymo nuostatų).
Vertinimas ir asmens savarankiškumas
Asmens savarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, individualiuosius pagalbos poreikius, socialinių paslaugų poreikiui įtakos turinčias problemas (priežastis), asmens veiklas ir gebėjimą dalyvauti įvairiose veiklose, socialinę riziką ir su šiais veiksniais susijusius gebėjimus bei motyvaciją spręsti savo socialines problemas, šeimos galimybes rūpintis asmeniu, kitus veiksnius, turinčius įtakos asmens gebėjimui rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime.
Institucinė priežiūra ir koordinacija
Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Socialinių paslaugų priežiūros departamentas) dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą, kuriame nustatomi strateginiai socialinių paslaugų politikos tikslai ir (ar) uždaviniai.
Įstatyme nurodytų papildomų nuostatų pavyzdžiai
- Socialinių paslaugų įstaigoje gali dirbti sielovados darbuotojas, turintis tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos leidimą arba siuntimą religinės bendruomenės ar bendrijos pavedimu teikti religinius patarnavimus ir vykdyti sielovadą. Sielovados darbuotojas netenka teisės dirbti sielovados darbą, jeigu tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija atšaukia leidimą arba siuntimą.
- Socialinių paslaugų įstaigos savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie teikiamas socialines paslaugas, jų kainas ir planinį vietų skaičių bei informaciją apie akreditacijos suteikimą ar panaikinimą.
Įstatymo vykdymą palaikantys teisės aktai ir administraciniai veiksmai
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymas Nr., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymas Nr., Lietuvos Respublybės Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimas Nr., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. yra paminimi kaip įstatymo įgyvendinimą palaikantys teisės aktai bei administraciniai veiksmai.
Informacija apie teikiamas paslaugas ir duomenų teikimas
Savivaldybės institucijos teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas, sustabdytas, nutrauktas ar neskirtas socialines paslaugas, nurodytas socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos apraše.
Lentelė: Pagrindinės socialinių paslaugų rūšys (pagal įstatymą)
| Rūšis | Paskirtis / aprašymas |
|---|---|
| Prevencinės paslaugos | Prevencinių socialinių rizikų mažinimas, pagalba šeimai |
| Bendrosios socialinės paslaugos | Kompetencijų ugdymas, savarankiškumo palaikymas |
| Socialinė priežiūra | Pagalbos į namus ir bendruomeninės paslaugos |
| Laikinas atokvėpis | Trumpalaikė priežiūra ir pagalba šeimai |
| Socialinė globa | Dienos, trumpalaikė ir ilgalaikė globa |
Ši apžvalga remiasi pateiktu juodraščiu ir pateikia išryškintas įstatymo nuostatas, sąvokas, principus bei socialinių paslaugų organizavimo tvarką, reikalingą tiek teikėjams, tiek paslaugų gavėjams bei administraciniams subjektams.
tags: #socialines #paslaugos #lt #seimas