Socialinės paslaugos Lietuvoje įgyja vis didesnę svarbą. Socialinės paslaugos yra viena iš sudėtinių socialinės paramos sistemos dalių. Pagrindinis socialinis paslaugų teikimo tikslas - grąžinti asmeniui gebėjimą pasirūpinti savimi.
Socialinis paslaugų organizavimo bei teikimo tema tapo aktuali po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išliko svarbi iki šių dienų. Pasikeitus socialinėms aplinkybėms, pasikeitė ir daugelio žmonių gyvenimas.
Lietuvos mokslininkai yra atlikę nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti Lietuvos savivaldybių patirtį administruojant socialines paslaugas teikimo ir organizavimo procesą. Socialinis paslaugų poreikis Vilniaus rajone didėja, todėl būtina ieškoti efektyvių būdų tobulinti socialinių paslaugų administravimą savivaldybėje.
Šiomis struktūromis nepaisant akivaizdžios pažangos, socialinės paslaugos Lietuvos savivaldybėse nepakankamai išplėtotos nei kiekybės, nei kokybės požiūriu. Socialinis paslaugų planavimui neskiriama pakankamai dėmesio, socialinės paslaugos teikiamos gerai nežinant bendruomenės poreikių, neišskiriamos socialinis paslaugų prioritetinės sritys.
Šiuo darbu bus siekiama išryškinti Vilniaus rajono savivaldybės socialinių paslaugų teikimo plėtros prioritetus ir tolesnes socialinių paslaugų kryptis, kurios atitiks šios dienos poreikius ir tendencijas. Lietuvoje socialinių paslaugų problematiką tyrinėjo tokie mokslininkai, kaip L. Žalimienė, A. Guogis, M. Išoraitė, A. Vareikytė, L. Šikštė ir kiti. Socialinis paslaugų sampratai, jų organizavimo ir teikimo ypatumams daugiausia dėmesio skyrė L. Žalimienė. A. Guogis savo darbuose analizavo socialinės politikos klausimus, modelius, naujosios viešosios vadybos taikymo metodus. M. Išoraitė nagrinėjo socialinis paslaugų administravimo ypatumus viešojo administravimo kontekste.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Aktualiais socialinės politikos klausimais nemažai publikacijų yra išleidęs Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Tyrimo tikslas - apžvelgus socialinio administravimo teorinius aspektus, įvertinti socialinis paslaugų administravimo efektyvumą Vilniaus rajono savivaldybėje.
Socialinis paslaugų administravimas Vilniaus rajono savivaldybėje nėra pakankamai efektyvus. Duomenų analizė atlikta Microsoft Excel programa. Darbe pateikti: 19 paveikslai, 3 lentelės.
Socialinis paslaugų samprata formavosi per socialinės paramos teikimą socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, ieškant efektyvesnių paramos organizavimo būdų. Socialinės paslaugos buvo administruojamos bendroje socialinės paramos sistemoje ir kaip savarankiška sritis atsirado XX amžiuje, prasidėjus socialinės paramos sistemos diferencijavimui įstatyminiu ir administraciniu aspektu.
1991-1998 m. laikotarpis Lietuvoje laikytinas kiekybiniu socialinis paslaugų sistemos plėtros etapu, kuriuo metu atsirado įvairaus pavaldumo, įvairioms klientų grupėms skirtos įvairaus tipo socialinis paslaugų įstaigos, išsiplėtė paslaugų asortimentas, socialinis paslaugų sistemoje ėmė dominuoti savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos teikiamos paslaugos. 1998 m. prasidėjo antrasis socialinis paslaugų plėtojimo etapas, kuriame socialinis paslaugų sistemos vystymo akcentai perkeliami iš kiekybinių rodiklių į kokybinius.
Lietuvoje socialinės paslaugos įteisintos 1994 m., patvirtinus Socialinės paramos koncepciją. Susiformavo samprata, kad socialinė parama gali būti teikiama trimis būdais: pinigais, daiktais ir socialinėmis paslaugomis. 1996 m. priimtame Socialinis paslaugų įstatyme socialinės paslaugos apibrėžiamos kaip pagalba nepinigine forma, kai nepakanka kitų socialinės apsaugos sistemos garantijų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pagal 2006 m. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnį socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios socialinės paslaugos - tai paslaugos, kurios teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Jos teikiamos asmenims, siekiant padėti jiems gyventi savarankiškai savo namuose, išvengiant specialisės socialinis paslaugų teikimo.
Kai bendrosios socialinės paslaugos neveiksmingos, teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Specialiosios socialinės paslaugos - tai tokios paslaugos, kurios teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrosioms socialinėms paslaugoms nepakanka. Šios paslaugos teikiamos asmenims globos tikslais stacionariose globos ir slaugos įstaigose, reabilitacijos įstaigose, dienos globos įstaigose, laikino gyvenimo įstaigose, kitose socialinės globos įstaigose.
Remiantis L. Žalimiene, socialinės paslaugos pagal savo pobūdį yra gana skirtingos, todėl jas galima klasifikuoti ir pagal tris pagrindinius požymius: pagal tai, kokiai klientų grupei paslaugos skirtos; pagal teikiamų paslaugų pobūdį; pagal tai, kas yra socialinis paslaugų teikėjas.
Socialinės paslaugos pagal klientų grupes: probleminės šeimos ir vaikai iš probleminių šeimų. Šiai grupei priklauso šeimos, kuriose tėvai neprižiūri vaikų, gyvena asocialų gyvenimą; šeimos, kuriose tėvai turi problemų dėl netinkamo, delinkventinio vaikų elgesio, bei šeimos, kuriose moterys ir vaikai patiria smurtą; rizikos grupės; kitos klientų grupės.
Socialinės paslaugos pagal teikiamų paslaugų pobūdį. Ši klasifikacija nurodo, kaip ir kur teikiamos socialinės paslaugos: bendrosios ir specialiosios paslaugos, rezidentinės ir bendruomeninės paslaugos, stacionarios ir nestacionarios paslaugos. Rezidentinės (stacionarios globos) paslaugos tai laikino apgyvendinimo paslaugos. Lietuvoje šias paslaugas gauna nuolatiniai šios įstaigos gyventojai. Kitos gyvenamosios vietos šie asmenys dažniausiai neturi. Bendruomeninės paslaugos apima pagalbą namuose, dienos globą, prevencines paslaugas vaikams ir šeimoms, gestų kalbos vertėjo paslaugas ir kt. Lietuvoje šios paslaugos teikiamos asmenims, kurie turi savo namus ir nuolat juose gyvena. Jau šios paslaugos pavadinimas rodo, kad bendruomenė aktyviai dalyvauja teikiant asmeniui pagalbą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Svarbi tuo, kad sudaro asmenims galimybę gauti socialinę pagalbą neapsigyvenant socialinės globos įstaigoje.
Pagal socialinis paslaugų steigėją. Socialinis paslaugų įstaigos steigėjas gali būti valstybė, savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos ar religinės bendruomenės. Jų steigiamos socialinis paslaugų įstaigos gali turėti biudžetinės arba viešosios įstaigos statusą.
Kiekviena iš šių valdymo institucijų socialinis paslaugų srityje turi savo funkcijas, kurias nustato atitinkami įstatymai. Savivaldybės esmė - užtikrinti racionalaus paslaugų tinklo sukūrimą ir paslaugų efektyvumą bei garantuoti klientų poreikių tenkinimą pagal nustatytus standartus. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija ir viena pagrindinių institucijų, kuri atlieka socialinis paslaugų teikimo ir administravimo funkcijas.
Vykdydama atsakingą uždavinį, ministerija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais. Organizuojant paslaugų teikimą apskritys orientuojasi į tuos socialinis paslaugų klausimus, kuriems spręsti neužtenka savivaldybės teritorijos ar pajėgumo. Dažniausiai apskritys rūpinasi specifinių, t.y. rets, brangių paslaugų organizavimu. Pagrindinė atsakomybė už socialinis paslaugų teikimą tenka savivaldybėms.
Savivaldybės socialinės paramos skyriai formuoja socialinis paslaugų teikimo strategiją, rengia ir įgyvendina socialinis paslaugų teikimo planus bei programas ir teikia socialines paslaugas savo teritorijoje gyvenantiems asmenims. Socialinės paslaugos teikiamos įvertinus atskirų asmenų, socialinis žmonių grupės, bendruomenės socialinius poreikius ir kuriant socialinis paslaugų tinklą bendruomenėje.
Pagrindiniai socialinis paslaugų organizavimo ir teikimo principai: Decentralizacijos, Planavimo, Deinstitucionalizacijos, Bendradarbiavimo, Atvirumo bendruomenei. Šios įstaigos turi būti atviros bendruomenės gyventojams, Prieinamumo. Socialinės paslaugos turi būti prieinamos tiems žmonėms, kuriems jų reikia, Adekvatumo. Turi būti teikiamos tokios socialinis paslaugų rūšys, kokios labiausiai atitinka socialinis paslaugų gavėjo poreikius, Skatinimo. Teikiamos paslaugos turi skatinti žmogaus norą rūpintis savimi, aktyvinti savipagalbą.
Kiekvienoje šalyje yra reglamentuojama, kas turi teisę gauti socialines paslaugas. Išanalizavus konkretų atvejį, išsiaiškinami socialinis paslaugų poreikiai ir teikiamos tokios paslaugos, kurių labiausiai reikia. Išvardyti paslaugų teikimo atvejai leidžia įsivaizduoti socialinis paslaugų gavėjų grupes. Remiantis 2003-2004 m. Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atlikto tyrimo išvadomis, Lietuvos savivaldybės, organizuodamos ir teikdamos socialines paslaugas pirmenybę teikia pagyvenusiems ir seniems žmonėms.
Šiuolaikinėje valstybėje socialinis paslaugų, kaip ir kitų socialinės apsaugos garantijų formų organizavimas ir teikimas yra reglamentuojamas įvairaus tipo dokumentais. Tai gali būti įstatymai ar poįstatyminiai aktai, normos ar standartai, veiklos nuostatai, taisyklės ar principai, tarptautinės sutartys, konvencijos, koncepcijos. Socialinis paslaugų reglamentavimas pasižymi tuo, kad valstybės mastu reglamentuojami tik pagrindiniai, principiniai dalykai. Savivaldybėms ir institucijoms suteikta laisvė savarankiškai parengti savo veiklos reglamentavimą laikantis valstybės numatytų principų ir reikalavimų.
Socialinis paslaugų teikimo nuostatos yra įtvirtintos svarbiausiame šalies įstatyme - 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. LR Konstitucijos 38 straipsnis teigia, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.
Pirmasis teisės aktas, įtvirtinęs Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje socialinis paslaugų terminą, buvo 1994 metais patvirtinta Lietuvos socialinės paramos koncepcija. Ir tik 1996 m. buvo priimtas Socialinis paslaugų įstatymas, įteisinantis socialinis paslaugų sampratą, jų rūšis, paslaugų teikėjus ir gavėjus, santykius bei atsakomybę, apibrėžiantis finansavimo principus, reglamentuojantis atskirų institucijų atsakomybę organizuojant socialinis paslaugų teikimą. Jį galima apibūdinti kaip rėminį įstatymą, įtvirtinantį svarbiausius socialinis paslaugų organizavimo ir teikimo dalykus.
Šia apibūdinamos kaip pagalbos asmenims suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais, siekiant atkurti asmens, bendruomenės ir visuomenės santykius, kai pats asmuo nepajėgia to padaryti. Tai buvo pirmas žingsnis, kuriant socialinis paslaugų teisinę bazę. Socialinis paslaugų plėtrai ir atsiradus didelei socialinis paslaugų įvairovei, tapo svarbu apibrėžti ir susisteminti atskiras paslaugų rūšis ir įstaigos tipus. Tuo tikslu, 2000 m. buvo parengtas Socialinis paslaugų katalogas. Kataloge apibrėžiamas pagrindinis socialinis paslaugų tikslas, detalizuojami socialinis paslaugų teikimo atvejai ir principai, socialinis paslaugų gavėjai bei teikėjai, naujos socialinis paslaugų organizavimo formos bei metodai, paslaugų gavimo tvarka.
Kataloge pateikiama bendrosios ir specialiosios paslaugos klasifikacija.
Pagal Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnį:
- Prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis - socialinių paslaugų teikimas.
- Socialinę priežiūrą ir laikino atokvėpio paslaugą teikia socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis - socialinių paslaugų teikimas, ir socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, kurie atitinka socialinių paslaugų srities darbuotojams šiame įstatyme nustatytus išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus.
- Socialinių paslaugų teikėjams suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir (ar) akredituotą laikino atokvėpio paslaugą.
- Socialinių paslaugų įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka gali būti pertvarkomos į viešąsias įstaigas.
- Socialinių paslaugų įstaigos savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie teikiamas socialines paslaugas, jų kainas ir numatytą (planinį) vietų skaičių, taip pat informaciją apie suteiktą ar panaikintą teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą, akredituotą laikino atokvėpio paslaugą.
- Socialinių paslaugų įstaigoje dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai, socialinės įtraukties koordinatoriai, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai.
- Socialinių paslaugų įstaigoje gali dirbti sielovados darbuotojas, turintis tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos leidimą arba siuntimą religinės bendruomenės ar bendrijos pavedimu teikti religinius patarnavimus ir vykdyti sielovadą. Sielovados darbuotojas netenka teisės dirbti sielovados darbą, jeigu tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija atšaukia leidimą arba siuntimą.
- Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiai socialinės globos įstaigai, siekiančiai Lietuvos Respublikoje teikti socialinę globą, reikalavimas turėti licenciją Lietuvos Respublikoje netaikomas, jeigu ji turi licenciją (leidimą) pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus.
Socialinių paslaugų klasifikacija pagal klientų grupes, paslaugų pobūdį ir teikėjus:
| Klasifikavimo požymis | Kategorijos | Apibūdinimas |
|---|---|---|
| Klientų grupės | Probleminės šeimos ir vaikai iš probleminių šeimų | Šeimos, kuriose tėvai neprižiūri vaikų, gyvena asocialų gyvenimą, šeimos, kuriose tėvai turi problemų dėl netinkamo vaikų elgesio, šeimos, kuriose patiriamas smurtas. |
| Rizikos grupės | Asmenys, esantys socialinės rizikos situacijoje. | |
| Kitos klientų grupės | Įvairios asmenų grupės, kurioms reikalingos socialinės paslaugos. | |
| Paslaugų pobūdis | Bendrosios paslaugos | Paslaugos, kurios padeda asmenims ir šeimoms ugdyti ar kompensuoti gebėjimus savarankiškai rūpintis savo gyvenimu. |
| Specialiosios paslaugos | Paslaugos, kurios teikiamos, kai bendrųjų paslaugų nepakanka ir reikalinga intensyvesnė pagalba. | |
| Rezidentinės (stacionarios) paslaugos | Laikino apgyvendinimo paslaugos socialinės globos įstaigose. | |
| Bendruomeninės paslaugos | Pagalba namuose, dienos globa, prevencinės paslaugos, gestų kalbos vertėjai ir kt. | |
| Stacionarios paslaugos | Paslaugos, teikiamos socialinės globos įstaigose. | |
| Nestacionarios paslaugos | Paslaugos, teikiamos asmenims, gyvenantiems savo namuose. | |
| Teikėjai | Valstybė | Valstybinės socialinių paslaugų įstaigos. |
| Savivaldybė | Savivaldybių socialinių paslaugų įstaigos. | |
| Nevyriausybinės organizacijos | NVO, teikiančios socialines paslaugas. | |
| Religinės bendruomenės | Religinių bendruomenių įsteigtos socialinių paslaugų įstaigos. |
Ši lentelė apibendrina socialinių paslaugų klasifikaciją pagal įvairius kriterijus, leidžiančius geriau suprasti socialinių paslaugų struktūrą ir organizavimą Lietuvoje.
Ši diagrama iliustruoja socialinės paramos teikimo struktūrą Vilniaus mieste, atspindėdama socialinių paslaugų svarbą vietos bendruomenėje.
Daugiau apie socialines paslaugas ir jų įstatyminį reglamentavimą galite sužinoti žiūrėdami šį vaizdo įrašą:
tags: #socialines #paslaugos #lietuvos #respublikos #seimas