Kinas apjungia visas kitas meno formas ir rūšis, įgalina kitas meno formas ir jos sužydi nuostabioje dermėje. Iš to išeina kažkas labai gražaus, vientiso, bendro, kas labiausiai turbūt džiugina žiūrovus. Kinas apskritai gali būti įvairiausių formų ir turėti įvairiausių tikslų ir pasekmių. Dažnai žmonės gal net nesusimąsto apie tai. Kiną, tikriausiai, paprasčiausia būtų išskirti į dvi populiariausias rūšis - pramoginį kiną ir autorinį kiną.
Kiekvienas filmas turi komunikacijos ir išleidimo strategiją, pradedant komunikacijos kanalais, kurie naudojami norint pasiekti tikslinę auditoriją, baigiant išleidimo datomis ir „langais”. Kai filmo gamybos procesas baigtas (įskaitant postprodukciją), tuomet filmas įgyja autorines teises. Autorinės teisės vėliau leidžia platinti filmą, parduoti teises kitoms filmo platinimo formoms.
Kino industrijos struktūra
Kino platinimas ir rinkodara
Kino platinimas sujungia kino gamybos ir kino rodymo procesus. Tai labiausiai komercializuotas procesas kino industrijoje. Rinkodara - vadybos procesas, kuriuo remiantis ilguoju laikotarpiu siekiama pritraukti vartotojus ir patenkinti jų poreikius tuo pačiu pasiekiant organizacijos iškeltus ekonominius tikslus. Rinkodara atsako už produkto ar paslaugos vietą rinkoje.
Integruotoji rinkodaros komunikacija (IMC) yra strateginis verslo procesas, kuriuo remiantis per atitinkamą laiką planuojama, plėtojama, įvertinama, koordinuojama, išmatuojama prekės ženklo komunikacija. Plakatai, anonsai, socialiniai tinklai - visa tai yra kino rinkodaros dalis.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Kino rodymo būdai
- Kino teatrai
- Internetas
- Užsakomosios vaizdo paslaugos (VOD)
- DVD, Blu ray
- TV
- Kino festivaliai
Kino rinkodaros elementai
Kūrybinė komanda, aktoriai, scenarijus, žanras, klasifikacija pagal amžių ir išleidimo strategija. Kūrybinę komandą sudaro aktoriai, režisieriai, prodiuseriai ir kitas kūrybinis personalas, bet „žvaigždės” (pagrindinis aktorius) dažnai gali būti kaip nuoroda žiūrovams, kai jie renkasi filmą. Pagrindiniai aktoriai yra vienas svarbiausių faktorių, kuris pritraukia auditoriją. Scenarijus ir kino filmo žanras yra tarsi kolektyvinė koncepcija, kuri padeda pozicionuoti filmą ir nustatyti tam tikrą tikslinę auditoriją.
Plakatuose svarbu atpažįstamumas - pagrindinis aktorius yra išryškintas ir perteikia/komunikuoja „žvaigždės” įvaizdį. Taip pat svarbi priežastis ir efektas - vizualinė komunikacija turėtų perteikti paryškintas emocijas ir įtampą, komedijoje - humorą. Viena nuotrauka gali perteikti tam tikrą emociją, pavyzdžiui, šypsena rodo laimę.
Kaip dirbtinis intelektas pakeis kino industrijos ateitį?
Socialinių tinklų įtaka
Socialiniai tinklai yra vienas iš pagrindinių komunikacijos kanalų daugelyje sektorių, įskaitant ir kultūros sritį. Tai natūralus poreikis dalintis. Jeigu tu pamatei gerą filmą, tu imi kaimyną, kolegą ir sakai: „Eik pažiūrėti, eik pažiūrėti“. Tau tai svarbu, tu nori apie tai pakalbėti, pasidžiaugti, o vieni džiaugtis mes sunkiai mokame.
Socialinių tinklų reikšmė kino rinkodarai ir santykių formavimui yra didžiulė. Tai galimybė žmonėms pamatyti tuos filmus išauga. O koks jausmas kyla, kai tu pamatai gerą filmą? Tu nori dalintis. Čia taip pat kaip ir su kelionėmis. Kodėl socialiniai tinklai taip išpopuliarėjo? Nes žmonės turi natūralų poreikį dalintis.
Jei ir bandysi tą daryti, jo nebebus kur žiūrėti, to filmo paprasčiausiai neberodo. Kur jį surasti? Irgi neaišku. Neaišku, kada tu jį vėl galėsi pamatyti, ir, man atrodo, kad tai yra didžiulė kančia.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Kino festivaliai ir jų reikšmė
Aš visą laiką sakiau, kad auditorija yra festivalio savininkai. Taip, aš galiu būti VšĮ dalininku ar savininku, bet niekada nesijaučiau, kad pats festivalis priklausytų man. Aš manau, kad jis priklauso visuomenei ir ateityje labai norėčiau, kad kažkokia forma tai būtų įtvirtinta - ar per fondą, ar per kažkokiu kitus elementus, nes jis jau yra tapęs tam tikru miesto identitetu. Tai norėtųsi, kad miestas, šalis save taip ir matytų identifikuotu.
Dar labai svarbus aspektas, kad kuo daugiau žmonių pamatytų tuos pačius filmus tuo pačiu metu ir tada galėtų apie juos kalbėtis, atsirastų tarpusavio temų, referencijų, nes kitaip, jeigu mes iš visos filmų gausos kiekvienas žiūrėtume labai atskiras nišas, tai niekaip nesusikalbėtume ir nesusitartume. Tai jūs, iš esmės, mobilizuojate tautą, nes tauta tai yra žmonių grupė, žiūrinti tuos pačius filmus.
Festivalių industrijoje vyrauja sveikas konfliktas tarp festivalio vadovo, vadovų ir festivalio meno vadovo ar turinio vadovo. Tai tikriausiai normalu, nes festivalio vadovai siekia atliepti kuo didesnes auditorijas ar tam tikrus interesus.
Komerciniams filmams patekti į kino teatrų repertuarus neužtenka. Dėl kino rinkodaros stokos, anot A. Jau anksčiau minėta lietuvių kino kritikė Ž. Pipinytė straipsnyje „Tradicijų alternatyva? Komercinis kinas?“ pastebėjo, kad trumpųjų filmų festivalis AXX, pradėtas organizuoti 2005-aisiais, paskatino pokyčius Lietuvos kine.
Aišku, kad jie užpildydavo visas auditorijas, bet man vis kildavo klausimas: „Kodėl jūs kankinate savo auditoriją?“. Tai absoliutus kankinimas, nes žmogus filmą pamato ir viskas - nei papasakoji, nei pasidalinsi.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Komercinis kinas Lietuvoje
2011 m. pasirodžius Donato Ulvydo filmui „Tadas Blinda. Pradžia“ iš esmės pradžia atėjo ir į lietuvišką komercinį kiną. Lietuvos žiūrovai nori žiūrėti nepretenzingą vietinį kiną, o tai, ko gero, geriausias įrodymas, kad jis reikalingas. Jei nekomercinį kiną apibrėšime kaip filmus, kurių meninė vertė svarbesnė už komercinę sėkmę, tuomet komercinis kinas bus tas, kuriame finansinis aspektas yra pagrindinis, t. y. filmų tikslas - atnešti pelną, o ne kurti meninę vertę.
Akivaizdu, kad infrastruktūra kino plėtrai labai svarbi, todėl komercinių kino teatrų atsiradimas, nors ir ne iš karto ir netiesiogiai, tačiau padėjo plėtotis komerciniam kinui.
tags: #socialiniu #tinklai #kino #industrijoje