Socialinės medijos įtaka įmonės įvaizdžiui

Socialinius tinklus daugelis esame pratę matyti kaip vieną iš bendravimo, laisvalaikio praleidimo kanalų, tačiau pastaruoju metu vis dažniau pastebima tendencija naudoti juos ir profesinėje srityje. Tai gali būti puiki platforma kurti ne tik savo, kaip tam tikros srities profesionalo įvaizdį, bet ir reprezentuoti įmonę, asmeniškai prisidėti prie jos sėkmės ir augimo.

Darbuotojų ambasadorystė

Geras ambasadorius kuria naudą ir įmonei! Ryškūs ir matomi, savo auditoriją turintys specialistai kuria ne tik savo, bet ir prisideda prie įmonių, kuriose dirba, įvaizdžio formavimo. Kad aktyvi darbuotojų komunikacija ne tik didina įmonės vardo žinomumą, bet ir kuria patrauklaus darbdavio įvaizdį, įrodo ir atlikti tyrimai.

Apklausus daugiau nei 28 tūkst. respondentų paaiškėjo, kad net 92 proc. žmonių labiausiai pasitiki rekomendacijomis, gautomis iš šeimos, draugų ar savo aplinkos rato, o 88 proc. pasitiki ir kitų, jiems nepažįstamų žmonių atsiliepimais internete. Dėl šios priežasties darbuotojų ambasadorystė tampa reikšminga verslo dalimi, nes žmonės labiau linkę tikėti esamų ir buvusių darbuotojų atsiliepimais, o ne įmonės pateikiama oficialia informacija. Laimingi darbuotojai kalba, todėl yra ypač svarbu kurti teigiamą santykį su jais.

Ambasadorystė - tai ne dalinimasis įmonės naujienomis, bet dalinimasis su auditorija tuo, ką patys darbuotojai išmano geriausiai. Tai tampa puikia motyvacija darbuotojui, kuris jaučiasi vertinamas, o tuo pačiu metu suteikiama didelė nauda auditorijai.

Svarbus ir vadovų įvaizdis

Šiuo metu, kai darbo rinkoje vyksta atkakli kova dėl darbuotojų, pastebima tendenciją, kad darbdaviai vis aktyviau kalba apie įmonės vertybes, vidinę kultūrą, o darbo skelbimuose ir įmonių socialinės medijos kanaluose galima išvysti realius įmonės darbuotojus. Suasmeninimas tampa kaip niekada svarbus, nes prieš darbo pokalbį kandidatai linkę peržiūrėti toje įmonėje dirbančių žmonių socialinių paskyrų profilius, paskaityti jų įrašus, panagrinėti turimas atsakomybes. Taip pat stiprėja ir vadovų įsitraukimo poreikis.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Būtent efektyvi komunikacija gali vadovą paversti lyderiu, kuriuo norisi sekti ir būti jo komandos nariu. Kalbantys vadovai ne tik didina įmonės vardo žinomumą, bet ir motyvuoja esamus darbuotojus: smagu sužinoti naujienas iš pirmų lūpų ir gauti vadovų palaikymą. Šią funkciją puikiausiai gali atlikti komentaras po įrašu ar paprasčiausias „Like“ paspaudimas. Socialinėje erdvėje aktyvus vadovas paskatina ir kitus darbuotojus kalbėti apie savo darbovietę.

Žinoma, ne visi įmonių vadovai nori, yra pasiruošę ir gali tapti socialinių tinklų žvaigždėmis. Turinys geriausiai yra priimamas, kai jis yra organiškas, kuriamas paties žmogaus. Todėl labai svarbu apsidairyti įmonėje - labai dažnai galima rasti žmonių, kurie turi gebėjimą įdomiai komunikuoti.

Taisyklės - būtinos

Tačiau net ir radus kalbančius žmones, juos motyvuojant aktyviai veikti socialiniuose tinkluose, reikėtų nepamiršti taisyklių. Jos svarbios todėl, kad darbuotojų elgsena viešojoje erdvėje daro didelę įtaką darbdavio reputacijai. Vienas neapdairus įrašas gali gerokai pakenkti ne tik įmonės įvaizdžiui, bet net padaryti nemažų finansinių nuostolių. Todėl visi įmonės darbuotojai turėtų žinoti apie ką gali kalbėti, o apie ką - ne. Be to, įmonė dažnai turi tam tikrą toną, rašymo stilių, kartais net ir specifinį žodyną, todėl svarbu, kad tai būtų išlaikoma visoje išorinėje komunikacijoje.

Kaip pavyzdį O. Kairienė pateikia pasaulinio kavinių tinklo ,,Starbucks” darbuotojų komunikacijos taisykles, kuriose minimos štai tokios rekomendacijos:

• pagalvokite kas gali matyti jūsų įrašus;
• nesidalinkite vidine įmonės informacija;
• kalbėkite apie savo aistrą, tačiau neleiskite, kad socialiniai tinklai trukdytų jūsų darbui.

Taip pat ,,Starbucks” prašo įrašuose dėti grotažymę #tobeapartner.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Socialiniuose tinkluose - talentų medžioklė

Ryškūs, matomi, turintys ką pasakyti darbuotojai neabejotinai prisideda prie papildomos vertės kūrimo įmonei, tačiau „Ambasadorių akademijos“ bendraįkūrėja atkreipia dėmesį ir į neigiamą tokios asmeninės komunikacijos pusę.

Ne paslaptis, kad šiuo metu rinkoje vyksta atkakli kova dėl talentų, todėl vadinamieji „galvų medžiotojai“ neaplenkia ir socialinių tinklų. Akivaizdu, kad įmonių ambasadoriai tampa lengvai pastebimais, matomais, todėl ir labiau trokštamais „taikiniais“.

Nors, pasak O. Kairienės, rizika, kad darbuotojas bus perviliotas išlieka, tačiau tai vis tik neturėtų atgrasyti įmonių nuo ambasadorystės idėjos. Priežastis labai paprasta - ilgalaikėje perspektyvoje nauda vis tiek dažnai būna didesnė už patirtą nuostolį netekus darbuotojo. Kita vertus, jeigu ambasadorystės pagalba sukuriamas geras ryšys, darbuotojas jaučiasi vertinamas ir motyvuojamas, konkurentų vilionės gali ir nesuveikti.

„Ambasadorių akademijos“ atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad net 87 procentai respondentų teigiamai vertina vadovų bei kolegų palaikymą socialinėje erdvėje. Nemokami užkandžiai ar kava darbe yra gerai, tačiau darbuotojai labiau už visus kitus dalykus vertina palaikantį darbdavį. Įmonės atstovų įsitraukimas į „online“ pasaulį iš tiesų gali padėti išlaikyti esamus darbuotojus“, - teigia O. Kairienė.

Grįžtamojo ryšio svarba

Ji išskiria grįžtamojo ryšio svarbą. Įvairiuose šaltiniuose kartojama mintis, jog organizacijos turi naudotis socialinėmis medijomis. Tačiau dar mažai diskutuojama apie įmonės lyderio komunikaciją su vartotojais. Kyla klausimas, kiek svarbu įmonės lyderiui būti matomam virtualiame pasaulyje?

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Korporatyvinės reputacijos klausimus sprendžianti agentūra „Weber Shandwick“ ir socialinių bei skaitmeninių medijų konsultavimo bendrovė „BRANDfog“ 2014 metais atliko tyrimą, kuriame aiškinosi, kokią įtaką įmonės įvaizdžiui daro organizacijos lyderio veikla. Šioje apklausoje („The Global Social CEO Survey 2014“) dalyvavo 1000 darbuotojų iš skirtingų kompanijų.

Reziumuojant jos rezultatus pastebėta, jog per pastaruosius dvejus metus labai ženkliai išaugo suvokimas, kad socialinės medijos daro teigiamą įtaką organizacijos lyderystei. Kaip įrodė šis tyrimas, internete pastebimas įmonės vadovas gali būti puiki priemonė kurti didesnį pasitikėjimą prekės ženklu ir kompanija.

Tyrimo autoriai pastebi, jog žmonės sugretina turimus jausmus ir viltis apie prekės ženklą su gera lyderyste, inovacijomis ir įmonės skaidrumu. Tyrėjai taip pat domėjosi ar lyderio įsitraukimas į virtualią erdvę padeda komunikuoti organizacijos vertybes ir formuoti prekės ženklo reputaciją. Respondentai į šį klausimą atsakė panašiai kaip ir į anksčiau minėtus.

Taip pat dauguma Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės respondentų, atitinkamai 83 proc. ir 73 proc. apklaustųjų, mano, jog socialinės medijos gali sukurti geresnius ryšius tiek su vartotojais, tiek su darbuotojais ir investuotojais.

Taigi, reziumuojant atlikto tyrimo „The Global Social CEO Survey 2014“ rezultatus galima teigti, jog žmonės pozityviai vertina virtualioje erdvėje komunikuojančius įmonių vadovus ir mano, jog ši priemonė gali padėti sukurti geresnę korporatyvinę reputaciją.

tags: #socialines #medijos #raiska #formuojant #imones #ivaizdi