Lietuvos ir Lenkijos ūkininkai susiduria su iššūkiais dėl laukinių gyvūnų daromos žalos. Straipsnyje aptariama kompensavimo už laukinių gyvūnų padarytą žalą tvarka, teisės aktai, metodikos bei praktiniai aspektai abiejose šalyse.
Sparčiai auganti kanopinių žvėrių populiacija šiemet privertė Aplinkos apsaugos ministeriją padidinti medžioklės limitus. Ženklus kanopinių žvėrių gausėjimas neišvengiamai lemia ir didesnę jų daromą žalą ūkininkams.
Teisinis pagrindas ir kompensavimo schema Lietuvoje
Dar praėjusių metų pačioje pabaigoje tuo metu laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius ir laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Simonas Gentvilas patvirtino naująją Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką. Oficialiai savivaldybėse sudarytos komisijos dabar gali pasirinkti vertinimo būdą, kuriuo remsis, nustatydamos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį.
Naujoji metodika geriau atspindi faktinę žalą. Dabar atlyginimą sudaro ne tik einamaisiais, bet ir anksčiau medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, jei jie turi įtakos pažeistų medžių ir medynų prieaugiui, kokybei ir sveikatingumui.
Kada atlyginama žala? Žala pasėliams, pievoms, sodams, miškui, bitynams ar ūkiniams gyvūnams bus atlyginama tik tuo atveju, jeigu jų savininkai ar naudotojai vykdo pasėlių ir gyvūnų apsaugos priemones, nurodytas aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje žalos apskaičiavimo metodikoje.
Taip pat skaitykite: laukinių gyvūnų padaryta žala žemės ūkiui
Metodikos esminės nuostatos
Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kiek procentų pakenktame plote lauktinas derlius sumažės lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Komisija tai gali padaryti ne tik išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, bet ir įvertinimui naudodama naują būdą - 1 kv. m. ploto kvadrato formos apskaitos aikšteles. Minėtasis būdas bus pasirenkamas priklausomai nuo pasėlyje augančių augalų.
Medžioklės įstatymas ir Metodika numato, jog pasėliai turi atitikti agrotechninius reikalavimus. Dėl šios priežasties medžiojamųjų plotų naudotojai neretai ginčija pareigą, atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, motyvuodami bloga pasėlių agrarine būkle. Vis dėlto, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bloga pasėlių agrarinė būklė neatleidžia medžiojamųjų plotų naudotojų nuo pareigos atlyginti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą.
Metodikoje įvirtinti maksimalūs terminai, iki kurių turi būti nuimtas atskirų pasėlių rūšių derlius. Pavyzdžiui, kukurūzų derlius turi būti nuimtas iki lapkričio 1 d. Tuo tarpu, pagal vėlesnes Metodikos redakcijas, derliaus nenuėmimas laiku atleidžia komisijas nuo žalos skaičiavimo, o medžioklės plotų naudotojus nuo žalos atlyginimo.
Privalomos prevencinės priemonės ir ūkininkų pareigos
Metodikoje nurodoma, jog auginant pasėlius iki 3 ha sklype, kuris yra miško apsuptyje, arba iki 0,5 ha sklype, kuris nutolęs ne daugiau nei 200 m nuo pasėlių savininko sodybos, pasėlius būtina saugoti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų ir bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėlių augintojus Metodika įpareigoja imtis papildomų saugumo priemonių. Nurodyti pasėliai, nepaisant sklypo dydžio, turi būti aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.
Medžioklės įstatymas numato griežtą 3 darbo dienų terminą, per kurį ūkininkai turi pranešti atitinkamai seniūnijai apie medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą. Šioje vietoje svarbus Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, jog pareiga pranešti apie pastebėtą žalą ūkininkui kyla tada, kai pasėlių pažeidimai yra akivaizdūs bei kilusi reali žala. Net ir tuo atveju, jeigu tam tikro dydžio žala pasėliams jau buvo padaryta anksčiau, medžioklės plotų naudotojui tenka pareiga įrodyti, jog 3 darbo dienų termino nesilaikymas buvo esminis pažeidimas, lėmęs neteisingą pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos susidūrus su smurtu
- Dokumentų tvarkymas, reikalingų įrodymų surinkimas, savivaldybės komisijų vertinimai visa tai reikalauja laiko ir pastangų.
- Dėl šios priežasties rekomenduojame ūkininkams dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje, antstolio ar savo turimos įrangos pagalba papildomai fiksuoti komisijos darbą, medžiojamuosius gyvūnus ar jų paliktus pėdsakus pasėliuose, sunaikintus ar pažeistus pasėlių plotus, nepažeistų pasėlių agrarinę būklę ir kt.
Naujovės žalos atlyginimo tvarkoje
Ketvirtadienį Aplinkos ministerijos organizuotas nuotolinis seminaras subūrė apie 300 dalyvių aptarti esminius pokyčius, susijusius su medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu. Svarbūs pokyčiai: Bitynus: žalą, padarytą bičių aviliams ar šeimoms, nuo šiol bus kompensuojama. Smarkiai išplėstas gyvūnų, už kurių padarytą žalą ūkiniams gyvūnams atlyginama, sąrašas. Atlyginimas bus mokamas tik tuomet, jeigu ūkių ar pasėlių savininkai įvykdė privalomas prevencijos priemones, nurodytas Metodikoje. Radikaliai keičiasi žalos registravimo tvarka. Nuo šiol prašymus dėl žalos atlyginimo reikia teikti nebe seniūnijoms, o duomenis pateikti tiesiogiai per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BIS). Anksčiau nebuvo įvertinama gyvūnų žala, padaryta ankstesniais metais, nors ji tiesiogiai įtakoja medynų prieaugiui ir kokybei. Nuo šiol dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis nebe per seniūnijas, o pateikti duomenis per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BĮIS). Kompensuojamųjų žalos kategorijų sąrašas buvo papildytas. Į jį dabar įtraukti sumedėję sodo augalai (sodai) ir bitynai.
Paraiškos priimamos nuo 2026 m. vasario 23 d. 8 val. iki 2026 m. gruodžio 31 d. 16 val., arba tol, kol bus panaudota visa kvietimui įgyvendinti numatyta lėšų suma. Finansavimas skiriamas kompensacijos būdu atlyginti už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. 100 procentų gaišenų sutvarkymo išlaidų, tiek, kiek jų tvarkymas nėra kompensuojamas pagal Valstybės pagalbos teikimo už šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų vartoti žmonėms, šalinimą ir naikinimą taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr.
Kompensacijos išmokamos už vilkų, rudųjų lokių ir lūšių ūkiniams gyvūnams arba rudųjų lokių bitynams padarytą žalą arba už stumbrų ūkio subjektams padarytą žalą neviršijant maksimalios leistinos nereikšmingos (de minimis) pagalbos ribos.
Savivaldybių programos prevencinėms priemonėms
Mažeikių rajono gyventojai, turintys miško, laukų ar kitų žemės plotų, šiemet vėl kviečiami pasinaudoti galimybe gauti kompensacijas už prevencines priemones nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos. Tačiau ši programa ne vien Mažeikių savivaldybės iniciatyva. Panašūs kvietimai paskelbti ir kituose šalies rajonuose, todėl verta atidžiau pažvelgti, kokią pagalbą siūlo valstybė ir kaip ja pasinaudoti.
Šių metų birželio viduryje Mažeikių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms. Paraiškas galima teikti iki liepos 1 d., o finansuojamos įvairios priemonės - nuo repelentų ir apsauginių tinklų iki šėrimo aikštelių ir specialių kirtimų. Tiesa, kompensacijos skiriamos tik tiems žemės savininkams ar naudotojams, kurių plotuose nėra medžioklės draudimo zonų.
Taip pat skaitykite: agresyvus pacientas: rizikos ir teisiniai aspektai slaugytojams
- Ką galima kompensuoti? Savivaldybė nurodo platų priemonių spektrą: tvoros, želdinių apdorojimas repelentais, druskos laižyklos, bebraviečių ardymas, specialūs kirtimai, papildomas elninių žvėrių šėrimas ir net laukinių vaismedžių įveisimas.
- Ne tik Mažeikiuose: pavyzdžiui, Trakų rajone paraiškas buvo galima teikti iki birželio 30 d., Skuodo rajone iki birželio 13 d., Panevėžio rajone iki liepos 1 d., Rietave net iki liepos pabaigos.
- Šios programos pagrindas Aplinkos ministerijos nustatytas tvarkos aprašas, kurį savivaldybės pritaiko vietos sąlygoms.
Nors galimybė gauti kompensaciją atrodo patraukli, ne viskas taip paprasta. Dokumentų tvarkymas, reikalingų įrodymų surinkimas, savivaldybės komisijų vertinimai visa tai reikalauja laiko ir pastangų. Tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, prevencinės priemonės yra kur kas efektyvesnis būdas nei nuolatinis nuostolių skaičiavimas ir ginčai dėl žalos atlyginimo.
Praktinė nauda
Be to, tinkamai įgyvendintos priemonės gali turėti ir ekologinį poveikį druskos laižyklos padeda paskirstyti žvėrių judėjimą, natūralūs vaismedžiai mažina jaunuolynų spaudimą, o aptverti pasėliai ar sodai išvengia netikėtų „lankytojų“.
Žalos registravimas, terminai ir įrodymai
Medžioklės įstatymas numato griežtą 3 darbo dienų terminą, per kurį ūkininkai turi pranešti atitinkamai seniūnijai apie medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą. Kadangi terminas skaičiuojamas nuo žalos pastebėjimo momento, neretai šio momento atsiradimo klausimas tampa pagrindine medžioklės plotų naudotojų ir ūkininkų konfrontacijos priežastimi. Medžioklės plotų naudotojai kaltina ūkininkus žalą pasėliams pastebint anksčiau, tačiau delsiant apie ją pranešti.
Analizuojant administracinių teismų praktiką, taip pat tenka pastebėti, kad komisijų klaidos gali lemti netinkamą pasėlių apžiūrą bei žalos nustatymą. Dėl šios priežasties rekomenduojame ūkininkams dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje, antstolio ar savo turimos įrangos pagalba papildomai fiksuoti komisijos darbą, medžiojamuosius gyvūnus ar jų paliktus pėdsakus pasėliuose, sunaikintus ar pažeistus pasėlių plotus, nepažeistų pasėlių agrarinę būklę ir kt.
Greita atmintinė ūkininkams
- Laiku imtis pasėlių ir gyvūnų apsaugos priemonių.
- Laikytis agrotechninių reikalavimų.
- Nuimti derlių laiku.
- Per 3 darbo dienas pranešti apie žalą seniūnijai.
- Dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje ir fiksuoti komisijos darbą.
Diskusija dėl 5 proc. ribos ir sektoriaus balanso
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nepritaria ŽŪM pateiktai pozicijai dėl Projekto. ŽŪM argumentai nėra pagrįsti nei teisine logika, nei faktine teisėkūros proceso medžiaga, nei laukinės gyvūnijos apsaugos principais. ŽŪM teiginys, kad 5 proc. pažeidimo riba pažeistų žemės savininkų teisėtus lūkesčius, yra nepagrįstas. Ši nuostata nėra esminis sistemos pakeitimas, o proporcingumo kriterijus, padedantis atskirti ekonomiškai reikšmingą žalą nuo nereikšmingos.
Pirminiame Medžioklės įstatymo projekte Nr. XIVP-4195 5 proc. pažeidimo riba buvo aiškiai įtvirtinta nuo pat projekto pateikimo momento. Pažymėtina, kad tokio masto žala ir pagal Projektą būtų kompensuojama, nes viršytų 5 proc. ribą. Papildomai pažymime, kad laukinių gyvūnų daroma žala yra neišvengiama gamtinio proceso dalis.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Medžioklės įstatymą medžiojamųjų gyvūnų miškui padaryta žala atlyginama tik tais atvejais, kai apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 proc., o vyresnio amžiaus medynuose - kai stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 proc. Todėl 5 proc. žalos riba žemės ūkio pasėliams yra proporcinga ir sistemiškai suderinta su analogiškais kriterijais, taikomais miškų ūkyje.
Lenkijos situacijos palyginimas ir Vokietijos precedentas
Lenkijos ūkininkai vis dažniau skundžiasi laukinių gyvūnų, o ypač paukščių, daroma žala. Klimato ir aplinkos ministerija teigia negalinti mokėti kompensacijų už paukščių padarytą žalą pasėliams, nes kaltininkai išskrenda ir negali būti nustatyti. Daugelio lenkų ūkininkų nuomone, ypač rimta problema yra laukinių paukščių - ypač gervių, gulbių ir žąsų - daroma žala. Tačiau čia ministerija aiškiai pasako: kompensavimo sistemos nėra, nes neįmanoma tiksliai įvertinti žalos.
Taip pat valdžia atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais kompensacijų už laukinių gyvūnų padarytą žalą sumos drastiškai nepadidėjo ir net mažėjo. Pavyzdžiui, 2022/23 metų medžioklės sezoną buvo sumokėta apie 112 mln. Ministerija taip pat aiškina, kad kiekvienam gyvūnui galioja skirtingi reglamentai. Šernai, elniai ir žąsys yra medžiojamieji gyvūnai - už padarytą žalą esą atsako medžioklės rajono vadovai. Vilkai, stumbrai ir lūšys yra saugomos rūšys - čia taikomos skirtingos procedūros.
Kaimynai atkreipia dėmesį į vokiečių pavyzdį, kai vienas ūkininkas laimėjo ieškinį dėl laukinių žąsų padarytos žalos atlyginimo, tačiau, pasirodo, Lenkijoje „kaltininkai negali būti nustatyti“, nes jie išskrenda... Vokiečių ūkininkas Hero Schulte iš Weener vietovės Rytų Fryzijoje pasiekė reikšmingą pergalę teisme prieš Žemutinės Saksonijos žemę: už žąsų padarytą žalą jis gaus 75 000 eurų kompensaciją, skelbia agrarheute.de. H. Schulte taip pat pateikė sąskaitas už vėlesnius metus, ir jos vis didėja. „Išlaidos mano ūkyje auga, nes pastaraisiais metais viskas pabrango: dyzelinas, žolės sėklos, trąšos.
Dažniausi ginčai ir teismų praktika dėl žalos
Iki 2018-10-19 galiojusi Metodika derliaus nenuėmimą laiku laikė tik aplinkybe, leidžiančia proporcingai mažinti derlingumą žalos vertinimo metu. Šioje vietoje labai svarbu nepasimesti tarp skirtingų Metodikos redakcijų ir jas aiškinančios teismų praktikos.
Medžioklės plotų naudotojai kaltina ūkininkus žalą pasėliams pastebint anksčiau, tačiau delsiant apie ją pranešti. Šioje vietoje svarbus Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, jog pareiga pranešti apie pastebėtą žalą ūkininkui kyla tada, kai pasėlių pažeidimai yra akivaizdūs bei kilusi reali žala. Net ir tuo atveju, jeigu tam tikro dydžio žala pasėliams jau buvo padaryta anksčiau, medžioklės plotų naudotojui tenka pareiga įrodyti, jog 3 darbo dienų termino nesilaikymas buvo esminis pažeidimas, lėmęs neteisingą pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą.
Praktiniai žingsniai sprendžiant ginčus
- Dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje, fiksuoti kiekvieną apžiūros etapą.
- Užtikrinti, kad pasėliai atitinka agrotechninius reikalavimus ir privalomas prevencijas.
- Naudoti 1 kv. m. apskaitos aikšteles, kai tai tinkama kultūrai, kartu su viso ploto įvertinimu.
Kvazi-klausimai ir atsakymai
Ar galima gauti kompensaciją už laukinių paukščių padarytą žalą pasėliams? Tačiau nauja metodika kol kas veikia tik popieriuje, nes ūkininkai dėl laukinių paukščių suniokotų pasėlių jokių kompensacijų negauna. Maža to, juos riboja ir laukinių paukščių apsaugos taisyklės.
Kokie objektai kompensuojami? Kompensuojamųjų žalos kategorijų sąrašas buvo papildytas. Į jį dabar įtraukti sumedėję sodo augalai (sodai) ir bitynai.
Kur teikti prašymus? Nuo šiol dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis nebe per seniūnijas, o pateikti duomenis per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BĮIS).
Trumpa savivaldybių kvietimų apžvalga
| Savivaldybė | Paraiškų terminas | Priemonės |
|---|---|---|
| Mažeikiai | iki liepos 1 d. | repelentai, tinklai, šėrimo aikštelės, kirtimai |
| Trakai | iki birželio 30 d. | fizinės apsaugos priemonės |
| Skuodas | iki birželio 13 d. | repelentai, tvoros |
| Panevėžys r. | iki liepos 1 d. | tvoros, laižyklos |
| Rietavas | iki liepos pabaigos | įvairios prevencijos priemonės |
Vienas iš svarbiausių kriterijų - prevencinės priemonės turi būti pagrįstos, realiai įgyvendinamos ir efektyvios.
Specialūs atvejai: saugomos rūšys ir de minimis riba
Kompensacijos išmokamos už vilkų, rudųjų lokių ir lūšių ūkiniams gyvūnams arba rudųjų lokių bitynams padarytą žalą arba už stumbrų ūkio subjektams padarytą žalą neviršijant maksimalios leistinos nereikšmingos (de minimis) pagalbos ribos. Ministerija atsako, kad yra galimybė bendradarbiauti su regioninėmis aplinkosaugos tarnybos direkcijomis ar nacionalinio parko direktoriumi (nacionalinio parko teritorijoje) - sudaryti civilines sutartis ir gauti valstybės paramą pasėlių ir ūkinių gyvūnų apsaugai nuo saugomų plėšrūnų (pvz., tvoros statyba ir kt.).
Savininko pareiga yra rūpintis savo turtu ir dėti pastangas jį apsaugoti. Tai reiškia, kad kompensacijos mechanizmas glaudžiai siejamas su realiai įgyvendintomis prevencijos priemonėmis.
Kaip pateikti paraišką ir ką pridėti
Mažeikių savivaldybės atveju paraiškas reikia pateikti raštu, kartu su detaliu veiklų aprašymu, žemės nuosavybės dokumentais, planu ir sąmata. Kiekviena paraiška svarstoma individualiai, o sprendimą priima savivaldybės komisija. Jei gyvenate kitame rajone - verta pasitikrinti, ar jūsų savivaldybėje nėra paskelbto panašaus kvietimo.
Medžiotojams ši informacija taip pat svarbi. Nors jie patys negali teikti paraiškų, bendradarbiavimas su žemės savininkais gali būti svarbus - ypač tose vietovėse, kur žvėrių gausa pradeda kelti rūpesčių.
Reikšmingos pastabos apie laukinius paukščius
Tačiau nauja metodika kol kas veikia tik popieriuje, nes ūkininkai dėl laukinių paukščių suniokotų pasėlių jokių kompensacijų negauna. Maža to, juos riboja ir laukinių paukščių apsaugos taisyklės. „Ūkininko patarėjas“ jau prieš du metus akcentavo laukinių paukščių daromos žalos pasėliams kompensacijų būtinybę.
Daugelio lenkų ūkininkų nuomone, ypač rimta problema yra laukinių paukščių - ypač gervių, gulbių ir žąsų - daroma žala. Tačiau čia ministerija aiškiai pasako: kompensavimo sistemos nėra, nes neįmanoma tiksliai įvertinti žalos.
Apibendrintos gairės ūkininkams
- Laiku teikite pranešimus ir dokumentuokite žalą su nuotraukomis, GPS žymomis ir liudytojų paaiškinimais.
- Užtikrinkite privalomų prevencinių priemonių įgyvendinimą pagal Metodiką.
- Naudokitės savivaldybių kvietimais prevencijai finansuoti, derinkite tvoras, repelentus ir kitas priemones.
- Prašymus dėl žalos atlyginimo teikite per BĮIS, stebėkite paraiškos eigą ir laiku reaguokite į komisijos paklausimus.
Pirmadieniais-ketvirtadieniais: 08:00-12:00 val. penktadieniais: 08:00-12:00 val.