Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Straipsnyje išsamiai aptariama vaiko globa (rūpyba) Lietuvoje, ypač daug dėmesio skiriant nuolatinei globai (rūpybai) šeimoje, kai vaikas lieka be tėvų globos.
Šios paslaugos tikslas - užtikrinti vaikui tinkamą priežiūrą, auklėjimą, ugdymą ir sudaryti sąlygas jam dvasiškai ir fiziškai augti saugioje aplinkoje. Nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys šią sritį, globos inicijavimo būdai, reikalingi dokumentai, paslaugos teikimo eiga ir parama globėjams (rūpintojams). Taip pat aptariama, kodėl vaiko interesus labiausiai atitinka globa šeimoje ir kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems tapti globėjais.
Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko. Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams, steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas.
Teisės aktai, reglamentuojantys vaiko globą (rūpybą)
Vaiko globos (rūpybos) organizavimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus. Vienas iš svarbiausių dokumentų - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 806 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr.
Nuolatinės globos (rūpybos) šeimoje organizavimas
Nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje - tai paslauga, skirta vaikams, likusiems be tėvų globos.
Taip pat skaitykite: Sutikimas dėl globos ir įvaikinimo
Paslaugos inicijavimo būdas
Norint inicijuoti nuolatinės globos (rūpybos) paslaugą, reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir kitus reikiamus dokumentus Vaiko teisių apsaugos skyriui. Prašymą galima atsiųsti paštu arba el. būdu, pasirašius kvalifikuotu el.
- Nustatytos formos prašymas.
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Santuokos liudijimas (jei asmuo yra susituokęs).
- Dokumentai, patvirtinantys asmens gyvenamąją vietą.
- Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr.
- Kiti dokumentai, kuriuos gali pareikalauti Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Paslaugos vykdytojas
Paslaugos vykdytojas yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas, su kuriuo galima susisiekti telefonu (8 318) 66 134 arba el. paštu.
Paslaugos teikimo eiga
Pateikus fiziniam asmeniui prašymą dėl jo paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju), prašymas yra užregistruojamas dokumentų apskaitoje pagal institucijoje nustatytą dokumentų valdymo tvarką. Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs visus reikiamus dokumentus, paruošia teismui pareiškimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo. Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi arba sprendimu pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą.
Vaiko prigimtinė teisė yra augti ir vystytis šeimoje, todėl vaiko interesus visada labiausiai atitinka globa šeimoje. Globos centras, savivaldybė ir tarnybos teritorinis skyrius turi dėti visas pastangas, kad surastų galinčią globoti šeimą. Vaikui globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Reikalavimai globėjams (rūpintojams)
Asmenys, norintys tapti globėjais (rūpintojais), turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Vertinami ne tik žmonės, ketinantys globoti vaikus, bet ir kartu su jais gyvenantys vyresni nei 16 m. asmenys. Jų prašoma pateikti rašytinį sutikimą dėl vaiko globos bei atitinkamos formos medicininę pažymą (forma Nr.
Taip pat skaitykite: Šventės ir vaiko gerovė
Žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint tapti globėju (rūpintoju)
- Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
- Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.
- Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai:
- Prašymas
- Sveikatos pažyma 046/a formos;
- Vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimo dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju forma
- Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
- Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, Jums gali būti pasiūlyta juos išklausyti artimiausioje savivaldybėje.
- Išvados globai (rūpybai) gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti (rūpinti) vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą* dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai).
- Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, Jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog Jūsų globa (rūpyba) reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau - susitikimai ir sprendimo priėmimas.
Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę.
*Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti (rūpinti) vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
Vaiko globos formos
Yra kelios vaiko globos formos:
- Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (rūpyba) (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai;
- Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja (rūpina) keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) globos centre - tai globos forma, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje;
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.
Globėjo (rūpintojo) statusas
Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.
Budintis globotojas
Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Taip pat skaitykite: Specialūs ugdymosi poreikiai
Nuolatinis globotojas
Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė. Dažniausiai nuolatiniais globėjais tampa 21-65 m. asmenys turintys sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas).
Parama globėjams (rūpintojams)
Tapus globėju (rūpintoju), visą globos (rūpybos) laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose.
Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.
Situacija dėl karo Ukrainoje
Dalis į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių yra tėvų globos netekę vaikai. Tikėtina, kad toliau siaučiant karo baisumams, į mūsų šalį atvyks daugiau vaikų, kuriems bus reikalinga globa.
„Karas Ukrainoje - tragedija šios šalies žmonėms. Turime ištiesti pagalbos ranką savo broliams ukrainiečiams, o ypač labiausiai pažeidžiamiems - vaikams, likusiems be tėvų globos. Tikėtina, kad ateinančiomis dienomis ir savaitėmis vis daugiau vaikų pasieks Lietuvą ir iškils globos poreikis neturintiems ar karo metu tėvų netekusiems vaikams iš Ukrainos. Labai svarbu jiems suteikti saugią namų aplinką. „Ir toliau išlikime vieningi, savo šeimose apsvarstykime galimybę į savo namus priimti be tėvų likusius ir į Lietuvą atkeliavusius Ukrainos vaikus laikinai globai. Jei galite suteikti šiltus ir emociškai saugius laikinus namus nuo karo nukentėjusiems vaikams, susisiekite ir vaiko teisių gynėjai suteiks visą reikiamą informaciją, kaip tapti globėju. Kartu su savivaldybių globos centrais esame visapusiškai pasiruošę padėti būsimiesiems globėjams“, - kviečia I.
„Tam, kad Lietuvoje gyvenantis vaikas ar jaunuolis galėtų naudotis mūsų valstybės siūlomomis paslaugomis, tokiomis kaip gydymas, švietimas, socialinės paslaugos, nepilnamečiui reikalingas globėjas.
Sutikimas dėl įvaikinimo
Jei Seimas pritartų, įvaikinant vaiką, kaip ir globos (rūpybos) atveju, reikėtų gauti vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų rašytinį sutikimą įvaikinti. Pasak V. „Labai svarbu, kad kartu gyvenantys asmenys, įskaitant nepilnamečius vaikus, būtų pasirengę priimti vaiką į šeimą ir tam neprieštarautų“, - sako V. Šiuo metu CK nustatyta, kad jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Poįstatyminiuose teisės aktuose, V. Gailiaus vertinimu, reguliavimas dėl naujo nario priėmimo į šeimą nėra nuoseklus.
Visgi, kai kuriais atvejais yra renkami duomenys apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, nepilnamečius vaikus ir kartu gyvenančius suaugusius, išklausoma jų nuomonė dėl įvaikinimo. Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, įvaikinimas tai yra teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėviams. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.
„Siūlomu reguliavimu būtų ribojama teisė įvaikinti, atsižvelgiama vien tik į kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų nepilnamečių vaikų interesus ir apsunkinama vaikų, likusių be tėvų globos, galimybė būti įvaikintiems. (....) Abejotina, ar (...) projektu išties būtų atliepiami geriausi be tėvų globos likusio vaiko interesai, o siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą“, - savo išvadoje pažymi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojo liberalo Vitalijus Gailiaus iniciatyvą.
Seimo teisininkai siūlo tikslinti jo įregistruotą CK pataisų projektą, derinant tiek įvaikinamo vaiko, tiek įvaikinti siekiančių asmenų ir kitų šeimos narių teises ir interesus. Jie siūlo suteikti galimybę atsakingoms institucijoms, pvz. Vaiko teisių apsaugos tarnybai, teismams, kiekvienu konkrečiu atveju vertinti visų šeimos narių pasiruošimą įvaikinti, atsisakant privalomo tam tikros amžiaus grupės nepilnamečių vaikų sutikimo.
Kaip pastebi Teisės departamentas, įvaikinimu yra sukuriamos teisės ir pareigos ne tik tarp įtėvių ir įvaikinamų vaikų, tačiau ir tarp kitų šeimos narių - brolių, seserų, senelių, įskaitant ir abipusio tarpusavio išlaikymo pareigą. Tačiau iš projekto, anot jų, nėra aišku, kodėl sutikimo įvaikinti yra reikalaujama tik iš kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų nepilnamečių vaikų, kai tuo tarpu teisines įvaikinimo pasekmes patirtų ir kiti šeimos nariai, pavyzdžiui, kartu gyvenantys (ar negyvenantys) pilnamečiai vaikai, slaugomi įvaikinti pageidaujančių asmenų tėvai.
„Kyla abejonių, ar vienos siauros subjektų grupės išskyrimas yra pagrįstas, nes tarp 16-17 metų nepilnamečių vaikų ir kitų asmenų - pavyzdžiui, nepilnamečių nuo 14 metų, (...) 18 metų sulaukusių ir kartu gyvenančių abiturientų ar studentų nėra tokios apimties skirtumų, kurie pagrįstų tokio išskyrimo poreikį. (....) Ar projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos taip, kad sutikimo būtų reikalaujama iš visų asmenų, kuriems įvaikinimas sukelia teisines pasekmes, kartu sistemiškai įvertinant sutikimus duodančių subjektų rato išplėtimo galimą itin neigiamą poveikį įvaikinimo instituto paskirčiai, jo patrauklumui, efektyvumui ir proceso trukmei“, - sako teisininkai.
Jie kritiškai vertina V. Gailiaus iniciatyvą, kuriai pritarus būtų suderintos įvaikinimą ir vaiko globą reguliuojančios CK nuostatos.
„Suvienodinant dviem savo esme skirtingiems teisiniams institutams - globai ir įvaikinimui - taikomus reikalavimus, yra sukuriama situacija, kai civilinį veiksnumą turinčių asmenų (tėvų), prisiimančių visas su šiuo sprendimu susijusias teises ir pareigas ir įsipareigojančių auginti ir auklėti vaiką, teisė įvaikinti tiesiogiai priklauso nuo jų nepilnamečių vaikų, pagal savo amžių ir brandos lygį turinčių ribotą civilinį veiksnumą, valios“, - pastebi Teisės departamentas.
Projektu gali būti sukuriamos situacijos, anot Seimo teisininkų, kai vieno vaiko subjektyvi nuomonė (pavyzdžiui, nenoras dalintis gyvenamuoju plotu ar buities, laisvalaikio reikmenimis su potencialiu broliu/seserimi) užkirstų kelią įvaikinamo vaiko galimybei augti šeimoje, nes minėtam „sutikimui“ nėra keliamas joks pagrįstumo ir objektyvumo reikalavimas.
Akcentuodami konstitucinį vaiko interesų pirmumo imperatyvą, teisininkai pažymi, kad jis suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į jo interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas liberalas Vitalijus Gailius įregistravo CK pataisas, kurias priėmus, įvaikinant vaiką, kaip ir globos (rūpybos) atveju, reikėtų gauti vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų rašytinį sutikimą įvaikinti. Taip pat būtų išklausoma kartu gyvenančių jaunesnių vaikų nuomonė dėl įvaikinimo.
V. Gailiaus teigimu, labai svarbu, kad kartu gyvenantys asmenys, įskaitant nepilnamečius vaikus, būtų pasirengę priimti vaiką į šeimą ir tam neprieštarautų.
Šiuo metu CK nustatyta, kad jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Beje, norintys tapti vaiko globėju (rūpintoju), valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai turi pateikti kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinį sutikimą.
Poįstatyminiuose teisės aktuose, V. Gailiaus vertinimu, reguliavimas dėl naujo nario priėmimo į šeimą nėra nuoseklus. Visgi, kai kuriais atvejais yra renkami duomenys apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, nepilnamečius vaikus ir kartu gyvenančius suaugusius, išklausoma jų nuomonė dėl įvaikinimo.