Kalėdų laikotarpis - tai metas, kai dauguma žmonių tikisi ramybės, džiaugsmo ir šeimos susibūrimų. Tačiau, pasak teisininkės ir mediatorės Kristinos Cipkuvienės, „Tai, kas turėjo būti džiaugsminga šeimos šventė, kartais virsta širdgėla ir teisiniu košmaru“.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbius aspektus, susijusius su vaiko globa, ypač jei planuojate ar susiduriate su situacija, kai vaikas išvežamas į užsienį.
Vaiko išvykimas į užsienį: ką svarbu žinoti?
Nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, vertėtų iš anksto pasirūpinti tinkamomis gyvenimo sąlygomis, žinoti, kokią ugdymo įstaigą vaikas lankys, kaip bus užtikrinta jo sveikatos priežiūra bei daugelį kitų dalykų. Tačiau dar prieš kelionę tėvai turėtų sutarti dėl vaiko išvykimo ir sutvarkyti reikiamus dokumentus.
Vaiko teisių gynėja, teisininkė Ugnė Klingerė, primena, kad skyrium gyvenančiam tėčiui ar mamai nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į kitą šalį, reikėtų gauti ir buvusio partnerio rašytinį sutikimą dėl šių pokyčių vaiko gyvenime, juk tai keis ir jų su vaiku santykius, bendravimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į šias sąlygas:
Taip pat skaitykite: Kalėdos globos namuose: pasiruošimo darbai
- „Vaikas išvykti gyventi į kitą šalį gali su tuo iš tėvų, su kuriuo - teismo sprendimu - yra nustatyta jo gyvenamoji vieta.
- Kita būtina sąlyga - rašytinis nevykstančio tėvo sutikimas.
- Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, neatleidžia nuo prievolės šį svarbų sprendimą priimti pasitarus su antruoju“, - sako vaiko teisių gynėja.
Ką daryti, jei tėvai nesutaria?
Svarbu paminėti, kad jeigu tėvams sutarti nepavyko - ginčas sprendžiamas teisme.
„Tokiu atveju, išvykti ketinantis tėvas turėtų kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą išsivežti vaiką į užsienio šalį be antrojo iš tėvų sutikimo. Tik gavus teismo leidimą arba turint atskirai gyvenančio tėčio ar mamos sutikimą, vaiko išvykimas laikomas teisėtu“, - pažymi teisininkė.
Jeigu nuolat gyventi į kitą šalį su vaiku išvykstama be sutikimo ar teismo leidimo, toks vaiko išvežimas laikomas neteisėtu, o antrasis iš tėvų įgyja teisę prašyti, kad jo vaikas būtų sugrąžintas į Lietuvą. Vaiko teisių gynėjai padeda mūsų šalyje likusiam tėvui, teikia pagalbą kelyje į vaiko susigrąžinimą į gimtinę.
„Priimdami bet kokius su vaiku bei jo gyvenamąja vieta susijusius sprendimus, pasitarkime tiek su pačiu vaiku, tiek su partneriu. Juk vaikui labai svarbu turėti abu tėvus, nevaržomai bendrauti ir būti apsuptam meile ir rūpesčiu. Atminkime, kad ir skyrium gyvenantis tėtis ar mama turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime“, - sako U. Klingerė.
Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu vienu iš tėvų bei vaiko giminaičiais.
Taip pat skaitykite: Prekybos centrų darbo grafikas per Kalėdas
Statistika
Vaiko teisių gynėjai šiais metais sulaukė 13 skyrium gyvenančių tėvų prašymų padėti sugrąžinti į Lietuvą 20 galimai neteisėtai išvežtų vaikų. Praėjusiais metais registruoti 29 tokie prašymai dėl 38 vaikų, o 2020 m. - 20 prašymų dėl 26 vaikų sugrąžinimo į Lietuvą.
Tarptautinis vaiko pagrobimas: ką daryti?
Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, tai problema, kuri ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai padidėja šeimos konfliktų rizika.
Nors tikslios statistikos apie tarptautinius vaiko pagrobimus per Kalėdas nėra, bendri duomenys rodo, kad kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama tūkstančiai atvejų, kai vaikai išvežami į kitas šalis be vieno iš tėvų sutikimo.
Vaikui tai - ne tik kelionė į kitą šalį. Tai - nauja, svetima aplinka, kurioje gali kilti nesaugumo jausmas, nesugebėjimas susitikti su artimaisiais ar net sunkumai mokykloje dėl kalbos barjero.
Pasak teisininkės ir mediatorės Kristinos Cipkuvienės, sužinojus apie vaiko išsivežimo gyventi į užsienį faktą, svarbu veikti nedelsiant ir ginti tiek vaiko, tiek savo kaip vieno iš tėvų interesus.
Taip pat skaitykite: Kur rasti Kalėdų Senelį
Teisiniai aspektai
Tarptautinis vaiko pagrobimas - tai neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises. Bet kuriuo atveju, įstatymas nurodo, kad vienas iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Beje, būtinybė gauti sutikimą išlieka ir tada, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija
Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija. 1980 m. Šiuo metu Hagos konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas.
Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą.
Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija.
Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas.
Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos.
Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį.
Rekomendacijos tėvams
- Tėvai, planuojantys laikinai ar neribotam laikui persikraustyti į užsienį kartu su vaikais, turėtų iš anksto apsvarstyti galimas teisines pasekmes ateityje.
- Siekiant išvengti galimų ginčų ir teisinių nemalonumų, rekomenduojama pasikonsultuoti su tarptautinės šeimos teisės advokatu.
- Jau gyvenantiems užsienyje tėvams ir norintiems užsitikrinti didesnę tikimybę galėti grįžti į gimtąją šalį kartu su vaikais skyrybu atveju, svarbu išlaikyti socialinius ir ekonominius ryšius su savo gimtąja šalimi.
- Strategiškai veikti svarbu ir tiems, kurie jau gyvena užsienyje, planuoja skirtis ir nori išsivežti vaikus gyventi į kitą šalį.
- Tėvai, siekiantiems susigrąžinti neteisėtai išvežtą vaiką, svarbu išsiaiškinti teisinius šalių skirtumus ir tikslų Centrinės institucijos vaidmenį.
- Tėvai, kurių vaikai neteisėtai perkelti į Jungtines Valstijas, turi žinoti, kad teismo procesą inicijuoti turi patys - nepakanka pateikti prašymą JAV Centrinei institucijai.
- Taip pat verta apsvarstyti ir esant galimybei pasitelkti tarptautinę mediaciją, kuri gali būti naudinga ne tik kaip alternatyva teismui, bet ir kaip integruota teisminio proceso dalis.
Net jei situacija atrodo beviltiška, atminkite: greiti ir apgalvoti veiksmai gali padėti jums ir jūsų vaikui sugrįžti į ramų gyvenimą.