Agresyvus elgesys yra vienas iš dažniausių žmogaus atsakų į grėsmę ar įtampą keliančias aplinkybes arba atsakas į nepatenkintus poreikius, kliūtis, su kuriomis susiduriama. Agresyviai elgiamasi tuomet, kai nėra saugu, kai negaunama to, ko labai reikia ar norisi, taip pat siekiant pripažinimo ar įvertinimo.
Psichomotorinis sujaudinimas yra vienas dažniausių veiksnių, lydinčių daugelį psichikos sutrikimų, kuris neretai pasireiškia įvairiomis agresijos formomis. Europos Sąjungoje sparčiai plinta naujas požiūris į pacientą, jo poreikius bei pažangios slaugos plėtrą. Tam, kad iš esmės pagerėtų visuomenės sveikatos priežiūra, šalyje būtina pažvelgti į slaugos pokyčius atsakingai.
Rizika slaugytojams ir agresijos paplitimas
Tyrimais įrodyta, kad slaugytojai patenka į didžiausios rizikos patirti agresyvų elgesį grupę, kadangi bendrauja su pacientais, jų šeimos nariais 24 valandas per parą. Slaugytojų veikla sudėtinga, joje vyrauja nuolatinė psichologinė įtampa, fizinis nuovargis bei kontaktai su žmonėmis, kurie ne tik padidina riziką patirti agresyvų elgesį iš savo pacientų, bet dažnai paskatina ir depresiją, irzlumą bei menkina paslaugų kokybę.
Europoje atliktų tyrimų duomenimis, didžiausia smurto rizika yra paslaugų, ypač sveikatos apsaugos, transporto, mažmeninės prekybos, maitinimo, finansų ir švietimo įstaigose. Agresyvus klientų elgesys dažnai pasitaiko įmonėse, kuriose dirbama su didelėmis vertybėmis, pvz. bankuose, vaistinėse. Pastaruoju metu problema didėja, persikeldama į viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas, taigi ir sveikatos priežiūros įstaigas.
Rizikingos darbo sąlygos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiųjų praktikoje nėra naujiena. Didžiojoje Britanijoje jau 1986 m. buvo nustatyta, kad slauga, kaip profesija, yra antra po policijos pagal profesinę grupę patirti agresyvų klientų elgesį.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
„Tyli problema“: nepraneštas smurtas
2001-2002 metais JAV buvo vykdoma tarptautinė smurto sveikatos priežiūros sektoriuje programa. Programos metu buvo atliekamas tyrimas, kurio tikslas - išaiškinti smurto sveikatos priežiūros sektoriuje paplitimą įvairiuose geografiniuose pasaulio regionuose, priežastis, apraiškos būdus, rasti problemos valdymo bei prevencijos būdus. Tyrimas parodė, kad medicinos personalo patiriamas psichologinis smurtas, agresija yra dažnas reiškinys, apie kurį dažniau nutylima nei pranešama.
Tai, kad slaugytojų patiriamas psichologinis smurtas yra „tyli problema“, buvo pastebėta ne vieno tyrimo metu. Įvairių šalių literatūroje apie atliktus tyrimus minima, kad slaugytojos niekam nepraneša apie patirtą fizinį ar psichologinį smurtą dėl įvairių priežasčių, tačiau vyraujanti priežastis - jos mano, kad tai yra beviltiška, ir kad situacija nepasikeis. Visgi pripažįstama, kad smurtas sveikatos priežiūros sektoriuje tampa vis dažnesnis.
Psichiatrijos ligoninių specifika ir darbo sudėtingumas
Psichiatrijos ligoninės skiriasi nuo kitų medicinos įstaigų tuo, kad čia pagrindinis dėmesys skiriamas psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims. Ligoninėse dirba įvairūs specialistai, įskaitant psichiatrus, psichologus, slaugytojus, socialinius darbuotojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus. Darbas psichiatrijos ligoninėse reikalauja ne tik medicininių žinių, bet ir gebėjimo suprasti bei valdyti sudėtingą pacientų elgesį.
Darbo sudėtingumas psichiatrijos ligoninėse apima kelis pagrindinius aspektus: Pacientų būklės sunkumas: Daugelis pacientų, gydomų psichiatrijos ligoninėse, kenčia nuo sunkių psichikos sutrikimų, tokių kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas, depresija ir nerimo sutrikimai. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant kliedesius, haliucinacijas, nuotaikos svyravimus ir elgesio sutrikimus. Nuolatinė priežiūra: Psichiatrijos ligoninėse pacientams reikalinga nuolatinė priežiūra ir stebėjimas. Tai apima vaistų skyrimą, terapijos seansus, krizinių situacijų valdymą ir kasdienę pagalbą. Komunikacijos iššūkiai: Daugelis psichikos sutrikimų turinčių pacientų patiria sunkumų bendraujant ir išreiškiant savo poreikius. Darbuotojai turi būti apmokyti efektyviai bendrauti su pacientais, suprasti jų neverbalinius signalus ir sukurti pasitikėjimo santykius. Etiniai klausimai: Darbas psichiatrijos ligoninėse dažnai susijęs su etiniais klausimais, tokiais kaip paciento autonomija, konfidencialumas ir prievartinio gydymo galimybė. Darbuotojai turi būti gerai susipažinę su etikos principais ir teisės aktais, reglamentuojančiais psichikos sveikatos priežiūrą.
Stresas, perdegimas ir jų priežastys
Tyrimai rodo, kad darbas psichiatrijos ligoninėse yra susijęs su dideliu stresu ir perdegimu. Darbuotojai dažnai patiria emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir sumažėjusį pasitenkinimą darbu. Šie veiksniai gali neigiamai paveikti darbuotojų sveikatą, produktyvumą ir pacientų priežiūros kokybę.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Streso ir perdegimo priežastys Didelis darbo krūvis: Psichiatrijos ligoninėse dažnai trūksta personalo, todėl darbuotojai turi dirbti ilgas valandas ir prižiūrėti didelį skaičių pacientų. Emocinis krūvis: Darbas su psichikos sutrikimų turinčiais pacientais gali būti emociškai sunkus. Darbuotojai turi būti empatiški, kantrūs ir gebėti valdyti savo emocijas. Pavojus saugumui: Psichiatrijos ligoninėse kartais pasitaiko smurto ir agresijos atvejų. Darbuotojai turi būti apmokyti valdyti agresyvų elgesį ir užtikrinti savo bei kitų pacientų saugumą. Riboti ištekliai: Psichiatrijos ligoninės dažnai susiduria su finansavimo trūkumu ir ribotais ištekliais. Tai gali apriboti galimybes teikti kokybišką priežiūrą ir gerinti darbuotojų darbo sąlygas.
Agresijos poveikis organizacijai ir paslaugų kokybei
Analizuojant psichologinio smurto įtaką darbovietei, reikėtų paminėti, jog darbas psichologiškai nesveikoje aplinkoje negali būti našus. Neigiama smurto įtaka pasireiškia padidėjusiu darbuotojų nebuvimo darbe atvejų skaičiumi, sumažėjusia darbuotojų motyvacija, blogėjančiais darbo efektyvumo rodikliais, galiausiai - darbuotojų trūkumu dėl atsirandančių darbuotojų samdos problemų.
Empiriniai duomenys apie smurtą prieš slaugytojus
Klaipėdos universitete buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti slaugytojų, slaugančių sergančius priklausomybės ligomis, patiriamą smurtą. Tyrime dalyvavo 98 psichikos sveikatos slaugytojos. Tyrimas parodė, kad net 46 proc. 20-25 m. slaugytojų patyrė emocinį smurtą per pirmuosius savo darbo metus. Remiantis šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad žodinę agresiją patyrė 80 proc. slaugytojų, beveik 48 proc. slaugytojų patyrė įžeidinėjimus, 45 proc. - žeminimus, 28 - tyčiojimąsi, 19 proc. - priekabiavimą, 2 proc. - izoliaciją.
Tuo tarpu kitas tyrimas parodė panašias tendencijas. Tyrimo metu nustatyta, kad net 36 proc. slaugytų rizikuoja patirti fizinį ir net 97 proc. rizikuoją patirti emocinį smurtą iš savo pacientų.
Duomenų suvestinė
| Rodiklis | Dažnis (%) |
|---|---|
| Emocinis smurtas per 1-us darbo metus (20-25 m.) | 46 |
| Žodinė agresija | 80 |
| Įžeidinėjimai | 48 |
| Žeminimai | 45 |
| Tyčiojimasis | 28 |
| Priekabiavimas | 19 |
| Izoliacija | 2 |
| Rizika patirti fizinį smurtą | 36 |
| Rizika patirti emocinį smurtą | 97 |
Slaugytojų veiksmai susidūrus su agresyviu pacientu
Situacijos įvertinimas ir saugumo užtikrinimas
Pavojus saugumui: Psichiatrijos ligoninėse kartais pasitaiko smurto ir agresijos atvejų. Darbuotojai turi būti apmokyti valdyti agresyvų elgesį ir užtikrinti savo bei kitų pacientų saugumą. Psichomotorinis sujaudinimas yra vienas dažniausių veiksnių, lydinčių daugelį psichikos sutrikimų, kuris neretai pasireiškia įvairiomis agresijos formomis. Slaugytojų veikla sudėtinga, joje vyrauja nuolatinė psichologinė įtampa, fizinis nuovargis bei kontaktai su žmonėmis, kurie ne tik padidina riziką patirti agresyvų elgesį iš savo pacientų, bet dažnai paskatina ir depresiją, irzlumą bei menkina paslaugų kokybę.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Komunikacija ir deeskalacija
Darbuotojai turi būti apmokyti efektyviai bendrauti su pacientais, suprasti jų neverbalinius signalus ir sukurti pasitikėjimo santykius. Darbuotojai turi būti empatiški, kantrūs ir gebėti valdyti savo emocijas. Spaudoje pasirodo straipsniai apie agresiją ligoninėse bei kaip šį elgesį valdyti. Medicinos personalas yra mokomas valdyti situacijas, kurios gali būti pavojingos.
Krizinių situacijų valdymas ir gydomosios priemonės
Pacientų priežiūra psichiatrijos ligoninėse yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius gydymo metodus ir intervencijas. Gydymo metodai Vaistų terapija: Antipsichoziniai vaistai, antidepresantai ir kiti vaistai yra dažnai naudojami psichikos sutrikimų simptomams valdyti. Svarbu atidžiai stebėti vaistų poveikį ir šalutinius reiškinius. Psichoterapija: Individuali ir grupinė terapija gali padėti pacientams suprasti savo problemas, įgyti įveikos įgūdžių ir pagerinti tarpasmeninius santykius. Reabilitacija: Reabilitacijos programos padeda pacientams atgauti socialinius ir profesinius įgūdžius, kad jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę. Krizinių situacijų valdymas: Darbuotojai turi būti apmokyti valdyti krizines situacijas, tokias kaip savižudybės bandymai, agresyvus elgesys ir psichozės epizodai.
Slaugos vaidmuo tarpdisciplininėje komandoje
Slaugytojai atlieka svarbų vaidmenį psichiatrijos ligoninėse. Jie atsakingi už pacientų priežiūrą, vaistų skyrimą, terapijos seansų vedimą, krizinių situacijų valdymą ir bendravimą su pacientų šeimomis. Slaugytojai turi būti empatiški, kantrūs ir gebėti valdyti savo emocijas. Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą pacientams ir jų šeimoms, sprendžiant socialines ir ekonomines problemas. Jie padeda pacientams gauti socialinę paramą, susirasti būstą, įsidarbinti ir integruotis į visuomenę.
Teisinis pagrindas priverstinėms priemonėms
12 straipsnis. 1. Psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais).
2. Jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, gydytojo psichiatro arba gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro siuntimu ar greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristato greitosios medicinos pagalbos brigada, prireikus dalyvaujant policijai.
3. Motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Kai sprendžiama dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio nepilnamečio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, priimant sprendimą turi dalyvauti bent vienas gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Tas pats asmuo dėl to paties paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) gydymo gali spręsti ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.
4. Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.
5. Pasibaigus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo terminui, nurodytam šio straipsnio 4 dalyje, motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo būtinumo priima šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą reikia pratęsti, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo termino, nurodyto šio straipsnio 4 dalyje, pabaigos privalo kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo. Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, priima sprendimą nepratęsti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo arba jį (juos) pratęsti, bet kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
6. Išnykus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybėms ir gydytojui psichiatrui arba gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui rekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą.
Visuomenės dėmesys ir mokymai
Šiandien daug ir garsiai kalbama apie smurtą, kurį patiria vaikai, moterys, etninės mažumos, vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų patiriamam smurtui, kurio viena iš priežasčių yra darbe patiriamas agresyvus pacientų elgesys. Smurto problema jau daugiau kaip du dešimtmečius minima ir slaugytojams skirtoje literatūroje. Daugiausia kalbama apie smurtą psichiatrijos skyriuose ar specializuotose psichiatrijos ligoninėse.
Mokymai ir kvalifikacijos kėlimas: Darbuotojai turi būti apmokyti efektyviai bendrauti su pacientais, valdyti agresyvų elgesį, spręsti etinius klausimus ir taikyti naujausius gydymo metodus. Parama darbuotojams: Svarbu teikti paramą darbuotojams, kad jie galėtų susidoroti su stresu ir perdegimu. Tai gali apimti supervizijas, konsultacijas, grupinę paramą ir kitas priemones. Saugumo užtikrinimas: Būtina užtikrinti darbuotojų ir pacientų saugumą.
Slaugytojų veiksmų santrauka praktikoje
- Rizikos atpažinimas: Psichomotorinis sujaudinimas yra vienas dažniausių veiksnių, lydinčių daugelį psichikos sutrikimų, kuris neretai pasireiškia įvairiomis agresijos formomis.
- Aplinkos kontrolė ir saugumas: Pavojus saugumui: Psichiatrijos ligoninėse kartais pasitaiko smurto ir agresijos atvejų. Darbuotojai turi būti apmokyti valdyti agresyvų elgesį ir užtikrinti savo bei kitų pacientų saugumą.
- Deeskalacija ir komunikacija: Darbuotojai turi būti apmokyti efektyviai bendrauti su pacientais, suprasti jų neverbalinius signalus ir sukurti pasitikėjimo santykius.
- Krizinių situacijų valdymas ir gydymas: Krizinių situacijų valdymas: Darbuotojai turi būti apmokyti valdyti krizines situacijas, tokias kaip savižudybės bandymai, agresyvus elgesys ir psichozės epizodai.
- Dokumentavimas ir pranešimas: Tai, kad slaugytojų patiriamas psichologinis smurtas yra „tyli problema“, buvo pastebėta ne vieno tyrimo metu.
- Teisinės priemonės: Jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą pristato greitosios medicinos pagalbos brigada, prireikus dalyvaujant policijai.
Galimybės gerinti praktiką
Iššūkiai ir galimybės Darbas psichiatrijos ligoninėse susijęs su įvairiais iššūkiais, tačiau taip pat suteikia daug galimybių padėti žmonėms, kenčiantiems nuo psichikos sutrikimų. Finansavimo trūkumas: Psichiatrijos ligoninės dažnai susiduria su finansavimo trūkumu, kuris apriboja galimybes teikti kokybišką priežiūrą ir gerinti darbuotojų darbo sąlygas. Personalo trūkumas: Psichiatrijos ligoninėse dažnai trūksta personalo, ypač slaugytojų ir psichiatrų. Tai gali padidinti darbo krūvį ir sukelti stresą. Agresija ir smurtas: Psichiatrijos ligoninėse kartais pasitaiko smurto ir agresijos atvejų.
Spaudoje pasirodo straipsniai apie agresiją ligoninėse bei kaip šį elgesį valdyti. Medicinos personalas yra mokomas valdyti situacijas, kurios gali būti pavojingos. Tam, kad iš esmės pagerėtų visuomenės sveikatos priežiūra, šalyje būtina pažvelgti į slaugos pokyčius atsakingai.
tags: #slaugytoju #pagrindiniai #5 #veiksmai #susidurus #su