Pastaruoju metu Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai pensijos pasiekia gavėjus vėliau nei įprastai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime galimas tokio vėlavimo priežastis, aptarsime įvairių rūšių pensijas ir jų gavimo sąlygas, taip pat pateiksime informaciją, ką daryti, jei pensija vėluoja.
Kodėl Vėluoja Pensijos?
Pasak "Sodros" atstovų, pensijų pristatymo atsilikimas galimas dėl kelių priežasčių:
- Neteisingai nurodyti pensijos gavėjų adresai.
- Trūksta informacijos apie durų kodus.
- Pasikeitę pensijų išvežiotojai (nuo 2025 m. daugiau nei 20 savivaldybių paslaugą perėmė kitos bendrovės).
Anksčiau pensijas nešioję darbuotojai tiesiog žinodavo, kur gyvena vienas ar kitas pensininkas, tačiau tai nebuvo užfiksuota mokėjimo dokumentuose. Dėl viešųjų pirkimų įstatymo kas trejus metus turi būti organizuojamas viešasis pirkimas šiai paslaugai įsigyti.
Sutartyje su pensijų išvežiotojais yra numatyti delspinigiai, jeigu būtų vėluojama pristatyti pensijas po 26 dienos, taip pat numatytas ir sutarties svarstymas, jeigu nebūtų laikomasi sutarties įsipareigojimų.
Jei per tris darbo dienas nuo nustatyto termino pensija nebuvo pristatyta, "Sodra" ragina kreiptis į juos ir nurodyti savo kontaktinį telefono numerį. Tai galima padaryti telefonu arba elektroniniu būdu, siunčiant informaciją el. paštu.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Anot jos, pirmosiomis dienomis buvo iš tiesų sunku prisiskambinti į „Sodrą“, tačiau telefonų užimtumas po truputėlį mažėja.
Pagal viešųjų pirkimų įstatymą kas trejus metus turi būti organizuojamas viešasis pirkimas šiai paslaugai įsigyti. Ir taip vykdavo visą laiką nuo tada, kai „Sodra“ pradėjo pristatinėti pensijas. Visą laiką „Lietuvos paštas“ buvo pagrindinis paslaugos teikėjas, šiemet pirmi metai, kai daugiau kaip 20 savivaldybių iš „Lietuvos pašto“ šią paslaugą perėmė kitos bendrovės“, - sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja.
Yra tokia tvarka, kad sudarius naują sutartį pirmuoju terminu yra išmokos pristatomos tuo pačiu grafiku, kokiu buvo pristatoma prieš tai, kad žmogui būtų aišku, ir jis žinotų, kada jam tikėtis. Pirmojo pristatymo metu gali būti viskas aptarta ir grafikas siūlomas pakoreguoti.
Išėjimas į pensiją su pensija – 3 dalykai, kuriuos reikia žinoti!
Senatvės Pensija
Pasak „Sodros“ patarėjos komunikacijai Malgožatos Kozič, senatvės pensiją gali gauti žmogus, kuris:
- Turi minimalų - 15 metų - stažą senatvės pensijai gauti.
- Sulaukė senatvės pensijos amžiaus (šiuo metu moterims t. y. 64 m. ir 8 mėn., vyrams - 64 m. ir 10 mėn. Kasmet jis yra didinamas atitinkamai po 4 ir 2 mėn., kol 2026 m. pasieks 65 m. ribą tiek moterims, tiek vyrams).
Vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia maždaug 720 eurų, mažiausia - iki 350 eurų, o didžiausia - virš 2 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Ji įspėjo, kad senatvės pensija nustojama mokėti, kai:
- Gyventojas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą.
- Kai užsienyje gyvenantis asmuo kasmet (iki gruodžio 31 d.) nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienio valstybėje, yra gyvas ir pan.
- Pats asmuo pateikia prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą.
Specialistė pabrėžė - jei asmuo vėluoja teikti prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo, pensija jam bus išmokama tik už paskutinius 12 mėn. Pvz., jei asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, dėl pensijos kreipsis tik po 2 metų, pinigus jis gaus tik už 1 metus.
Šalpos Pensija
Jei asmuo sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet neįgijo minimalaus (15 metų) stažo, jam gali būti skirta šalpos senatvės pensija nuo 248 iki 372 eurų per mėn.
„Teisę gauti šalpos senatvės pensiją turi senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją. Jeigu asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, šalpos senatvės pensija nemokama“, - dėstė „Sodros“ atstovė.
Ji vardijo, kad šalpos senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutrauktas, jei:
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
- Gyventojas nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Asmuo persikelia gyventi į užsienį.
- Gyventojas įgauna teisę į didesnes arba tokio paties dydžio pensijas / išmokas Lietuvoje ar užsienyje (išskyrus našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas).
- Asmuo pradeda gauti pajamas, dirbdamas Lietuvoje ar užsienyje pagal darbo sutartį ar savarankiškai.
- Asmeniui paskiriama kardomoji priemonė - suėmimas.
- Gyventojas atlieka laisvės atėmimo bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose.
- Asmeniui paskiriamas priverstinis stebėjimas ar auklėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Negalios Pensija
Netekus 45 proc. ar daugiau dalyvumo, kai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogų pripažįsta nedarbingu ar iš dalies darbingu, įgaunama teisė į negalios pensiją.
Vis tik asmuo turi turėti minimalų stažą negalios pensijai gauti, kuris priklauso nuo jo amžiaus: 21 m. žmogui minimalus stažas negalios pensijai gauti yra 2 mėn., 50-mečiui - 10 metų ir t. t.
Vidutinė negalios pensija siekia 378,32 euro, mažiausia - 248 eurus, o didžiausia - 558 eurus.
Anot M. Kozič, negalios pensija nebemokama, kai:
- Asmuo pripažįstamas darbingu.
- Pasibaigia išmokos skyrimo terminas.
- Asmuo pradeda gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją su negalia.
- Gyventojas nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą arba kasmet nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienyje.
- Pats asmuo pateikia prašymą sustabdyti negalios pensijos mokėjimą.
Našlių Pensija
Teisę į našlių pensiją sutuoktiniai įgauna, jei jų žmona / vyras prieš mirtį buvo įgijęs teisę gauti (arba gavo) senatvės ar negalios (netekto darbingumo / invalidumo) pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai.
Norėdami gauti našlių pensiją (42,29 euro per mėn.) našliai turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
- Yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus.
- Tapo nedarbingi ar iš dalies darbingi dar iki sutuoktinio mirties arba 5 metus po jos, arba slaugydami jo vaikus, kuriems buvo nustatytas neįgalumas.
Tie, kurie su velioniu sutuoktiniu neturėjo vaikų, našlių pensiją gali gauti, tik jei santuoka truko ne trumpiau kaip metus. Našlių pensija neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.
Našlaičių Pensija
Teisę į našlaičių pensiją velionio vaikai turi, jei prieš mirtį jų mama / tėtis buvo įgijęs teisę gauti (arba gavo) senatvės ar negalios (netekto darbingumo / invalidumo) pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai.
Našlaičių pensija mokama vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, studijuojantiems - iki 24 metų, o netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo - iki 24 ar 26 metų. Našlaičiams yra mokama 50 arba 100 proc. mirusiojo negalios ar senatvės pensijos.
Mokėjimas nutraukiamas, jeigu:
- Mokinys pakeičia ugdymo programą iš dieninės į neakivaizdinę, nutraukia ar baigia mokslus.
- Pensija buvo mokama tik dėl netekto dalyvumo, o našlaitis pripažįstamas darbingu.
- Išmokos gavėjas pripažįstamas kaltu dėl tėvo / motinos, už kurį ir gauna išmoką, nužudymo.
- Asmuo pradeda gauti našlių pensiją.
- Išmokos gavėjas įvaikinamas (ne anksčiau kaip 2018 m.).
- Asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą arba kasmet nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienyje.
Valstybinės Pensijos
Daliai gyventojų prie senatvės pensijos dar papildomai mokama ir valstybinė pensija iš valstybės biudžeto. Valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes: jas gauna buvę pareigūnai, kariai, teisėjai, mokslininkai, nusipelnę ar nukentėję asmenys, prezidentų sutuoktiniai ir pan.
Priklausomai nuo valstybinės pensijos rūšies, skiriasi jų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, baziniai dydžiai, mokėjimo principai ir t. t.
Daugelio valstybinių pensijų galima netekti dėl aukščiau minėtų priežasčių ir taip pat:
- Netekus ar atsisakius Lietuvos pilietybės.
- Asmenį pripažinus kaltu už tyčinį nusikaltimą.
- Pradėjus gauti kitą valstybinę pensiją.
- Padidėjus asmens dalyvumui, jei pensija buvo skiriama būtent dėl to.
- Nebeslaugant neįgalaus vaiko, jei pensija buvo skirta būtent dėl to.
„Sodros“ atstovė pabrėžė, kad nė viena pensija - ar tai būtų senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių, ar valstybinė - nėra skiriama automatiškai. Dėl visų pensijų asmuo pats turi kreiptis į „Sodrą“ teikdamas prašymą ir, jei reikia, kitus dokumentus, pvz., įrodančius jo stažą, neįgalumą, sutuoktinio mirtį ar kt. reikalingą informaciją konkrečiai pensijai gauti.
Pensijų ir socialinių išmokų didėjimas 2025 m.
Nuo 2025 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Senatvės, negalios ir kitos socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jų gavėjai didesnių pensijų sulauks jau sausį. Už praėjusį mėnesį mokamos išankstinės pensijos, taip pat šalpos, valstybinės pensijos. Šias pensijas gaunantys žmonės padidintas pensijas gaus vasario mėnesį.
Bazinė pensija 2025 m. didėja 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru - nuo 640 iki 721 euro. Tačiau kiekvienam pensijos gavėjui šis padidėjimas bus individualus.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2025 m. sausio indeksuojamos 1,75 proc.
Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos. Kartu su padidėjusia sausio mėnesio pensija mažų pensijų priemokų gavėjai gaus 2024 m. gruodžio mėnesį priklausiusią priemoką.
Nuo 2025 m. pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo iki 248 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, didėja nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 metų žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo).
Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Nuo šių metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasiekė 221 eurą. Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudaro 70 eurų.
Šios padidintos išmokos palies apie 64 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų.
Šalpos Negalios Pensija 2026 metais
Šalpos negalios pensija - svarbi finansinė pagalba asmenims, netekusiems dalies ar viso darbingumo dėl ligos ar traumos. 2026 metais numatyti pokyčiai šalpos negalios pensijų dydžiuose siekia geriau atspindėti žmonių poreikius, prisitaikyti prie augančio pragyvenimo lygio bei stiprinti socialinę apsaugą.
Atsižvelgiant į tai, šie pokyčiai taip pat apima naujas nuostatas, pagrįstas atitinkamų institucijų rekomendacijomis ir siekiant užtikrinti, kad socialinės politikos korekcijos būtų aktualios ir naudingos tikslinėms grupėms.
Ši tema ypač aktuali tiems, kurie dėl sveikatos apribojimų negali pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje, tačiau siekia išlaikyti orų gyvenimo lygį.
Šalpos negalios pensijos dydis priklauso nuo asmens dalyvumo procento.
Kadangi 2026 m. šalpos pensijų dydžiai dar nėra galutinai patvirtinti, numatoma, kad dydžiai bus panašūs į 2025 m. sausio 1 d. nustatytus, ir bus prilyginti tam tikram ŠPB kiekiui, atsižvelgiant į neįgalumo lygį.
Kam priklauso neeko darbingumo šalpos išmoka?
Šalpos negalios pensija gali būti skiriama ir mokama tiems asmenims, kurių darbingumo lygis sumažėjęs nuo 45 % iki 100 % ir kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą.
Ši pensija gali būti mokama šių kategorijų asmenims:
- Lietuvos Respublikos piliečiams.
- Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės / EFTA valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, jei jie turi teisę gyventi Lietuvoje patvirtinančius dokumentus.
- Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
- Asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje.
- Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams bei jų šeimos nariams, jei jie turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
- Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams, turintiems dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos teritorijoje.
Išsamią informaciją apie visus šalpos negalios pensijų dydžius galite rasti oficialioje „Sodros“ svetainėje.
Kas yra šalpos negalios pensija?
Šalpos negalios pensija - valstybės skiriama finansinė parama asmenims, kurie dėl ligos, traumos ar įgimto sutrikimo prarado darbingumą ir dėl to negali pilnavertiškai dirbti. Šios išmokos skirtos padėti kompensuoti prarastas pajamas, užtikrinti bazinį gyvenimo lygį ir suteikti bent minimalią finansinę apsaugą, kad žmonės galėtų oriai gyventi.
Kuo skiriasi šalpos pensijos nuo netekto darbingumo pensijų?
Netekto darbingumo (neįgalumo) pensija - tai „Sodros“ mokama išmoka asmenims, kurie buvo apdrausti socialiniu draudimu ir prarado darbingumą. Jos dydis priklauso nuo darbo stažo ir buvusių pajamų (t. y. įmokų).
Šalpos neįgalumo pensija - tai valstybės biudžeto lėšomis mokama išmoka tiems, kurie neturi reikiamo stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba įgyjo negalią vaikystėje ar dar iki įgydami stažą. Jos dydis fiksuotas, nepriklauso nuo anksčiau turėto darbo stažo ar pajamų.
Kitaip tariant: jei dirbai ir mokėjai įmokas - tau priklausys netekto darbingumo pensija iš „Sodros“. Jei neturėjai stažo - gali gauti šalpos pensiją, nors jos dydis yra fiksuotas ir nepriklauso nuo ankstesnių pajamų.
Kada skiriamos šios išmokos?
Šios išmokos skiriamos, kai žmogui nustatomas neįgalumo lygis arba netektas darbingumas. Jos turi būti patvirtinamos NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos) išvadose. Taip pat reikia pateikti prašymą „Sodrai“ (dėl netekto darbingumo pensijos) arba savivaldybei/SADM (dėl šalpos pensijos). Po to, kai nustatomas neįgalumo lygis - pradedamas išmokų skyrimo procesas.