Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi. Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės. Gimus vaikui Lietuvoje, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, skiriamas kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui.
SVARBU: SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinio draudimo fondą.
Motinystės išmoka
Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir vaiko priežiūros išmoką, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Jei laukiatės ir planuojate išeiti motinystės atostogų, kreipkitės į gydytoją dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, kurį galima gauti nuo 30 nėštumo savaitės. Taip pat turite informuoti savo darbdavį.
Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio.
Jeigu moteris reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėn. laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi motinystės išmoka vis tiek priklausys.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Minimali motinystės išmoka negali būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Tačiau maksimalios ribos nėra nustatomos ir konkretus išmokos dydis priklauso nuo buvusių darbo pajamų.
Jeigu šių sąlygų mama neatitinka ir motinystės išmokos gauti negali, likus 70 d. iki numatomos gimdymo dienos jai yra mokama 353,65 euro išmoka.
SVARBU: Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe.
Vaiko priežiūros išmoka
Vaiko priežiūros išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės.
- Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, gausite 60% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką.
- Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 24 mėnesiai, išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 iki 24 mėnesių - 30%.
Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78%.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėn. (išmokos dydis sieks 60 proc. darbo užmokesčio) ar 24 mėn. (pirmus metus išmokos dydis sieks 45 proc., antrus - 30 proc. darbo užmokesčio).
Iš jų 2 neperleidžiamus atostogų mėnesius vaiką gali prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (bendrai - 4 mėn.: 2 - mama, 2 - tėtis), gaudami 78 proc. darbo užmokesčio išmoką. O likusiu laiku vaiką gali prižiūrėti tiek tėvai, tiek seneliai. Nors pastarieji negali pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais, prižiūrėdami anūką jie gali gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitiks nustatytas sąlygas. T. y., kaip minėta anksčiau, bus apdrausti motinystės socialiniu draudimu, nes mokėjo įmokas ir sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėn. stažą.
Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėn. trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį.
O įvaikinus bet kurio amžiaus vaiką (iki 18 m.), išmoka yra mokama 18 ar 24 m. pasirinktinai. Tuomet vaiko priežiūros atostogos suteikiamos per 3 mėn. nuo tada, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl įvaikinimo.
Kada vaiko priežiūros išmoka yra mažinama?
SADM priduria, kad į darbą tėvai gali grįžti bet kada ir papildomos pajamos išmokos nesumažina, jei jas sudėjus bendra suma neviršija viso buvusio vidutinio atlyginimo. Tie, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir papildomas pajamas, išmokos jiems nėra mažinamos, jeigu bendra suma neviršija minimalios mėnesinės algos (MMA). O tiems, kurie gauną maksimalią išmoką ir papildomas pajamas, išmoka nesumažėja, jei bendra išmokos ir pajamų suma neviršija jų buvusio vidutinio atlyginimo ir 5 VDU.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų bankroto rizika
Vis tik neperleidžiamais mėnesiais taisyklė yra kitokia - jų metu dirbant, išmoka yra iškart mažinama gautų pajamų suma. Tačiau jei vaiką augina tik vienas iš tėvų, net ir dirbdamas jis gauna viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką. Ji nėra mažinama ir tiems, kurie jos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.
2024 m. Šiaulių apskrities viesulai – vieninteliai tokie istorijoje
Neperleidžiami mėnesiai
Visų pirma, tai yra tie patys VPA mėnesiai, tiesiog kiekvienas iš tėvų gauna po du mėnesius, kurių negali niekam perleisti: nei vienas kitam, nei seneliams, o jei pats nenaudoja - vadinasi, ir išmokos kitam perleisti taip pat negali.
Na, o įsigaliojus naujai tvarkai , situacija yra kiek kitokia, nes jos tikslas - įtraukti ir tėčius. Taigi, galime numanyti, kad dėl to šie mėnesiai ir yra vadinami „neperleidžiami mėnesiai“ , nes jų nenaudojant - jų negalima perleisti kitam, bet dėl šios priežasties, kaip paskata, mokama didesnė išmoka, kuri siekia 78 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (bet su apribojimais, nes taikomos išmokų „lubos“, šiuo metu jos taikomos gaunant 4194,60 Eur darbo užmokestį „ant popieriaus“ ir daugiau).
Taigi, kalbant žmonių kalba, neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, iš kurių 2 mėnesiai priklauso tik mamai ir 2 mėnesiai priklauso tik tėčiui bei negali būti perleidžiama nei vaiko seneliams, nei gali būti apsikeičiama tarp vaiko tėvų.
Visus kitus VPA išmokų gavimo mėnesius galima perleisti vienas kitam ir/ar vaiko seneliams, bet jų metu jau mokama mažesnė mėnesinė išmoka, kurios tarifas priklauso nuo to, koks bendras vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpis yra pasirenkamas - gauti išmoką, iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių ar iki kol sukaks 24 mėnesiai.
Kaip bebūtų, šie mėnesiai nėra ir negali būti laikomi kaip prievolė . Niekas neverčia jais naudotis ir baudų už nepasinaudojimą išduoti niekas neplanuoja. Tačiau turima omenyje, kad jeigu mama ar tėtis šiais neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudos, išmokos dalis kitam iš tėvų negalės pereiti, tokiu atveju, tiesiog pats bendras vaiko priežiūros išmokų laikotarpis sutrumpės tais 2 mėnesiais (jeigu vienas iš tėvų nepasinaudos) arba 4 mėnesiais (jeigu abu iš tėvų nepasinaudos).
Tiesa, kad nepasinaudojus jais - tiesiog nėra gaunama išmoka. Ir dar iš visos išdėstytos informacijos galime daryti išvadą, kad šiais neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti TIK vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu.
Tėvystės išmoka
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai.
Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Ji mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam tėčiui (įtėviui), kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėn. motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėn.
Taigi gimus vaikui tėčiui suteikiamos 30 d. tėvystės atostogos, kurias galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis. O pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka 1 metai.
Jeigu vyras reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėn. laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, tėvystės išmoka vis tiek priklausys.
Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių.
Minimali tėvystės išmoka taip pat negali būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Tačiau maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU), galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Papildoma informacija apie vaiko priežiūros atostogas ir darbą
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams. Vienas esminių dalykų, kas tėvams gali būti aktualu - ar galima dirbti ir uždirbti vaiko priežiūros atostogų (VPA) metu? Nors dirbti esant naujai tvarkai nėra oficialiai draudžiama, tačiau turite įsidėmėti keletą svarbių dalykų, nes situacija yra kitokia, nei buvo galiojant senai tvarkai.
Darbo užmokestis, autorinis atlygis, darbo užmokestis dirbant valstybės tarnyboje
Pagal naują tvarką galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jei paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) ir (ar) išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygi.
Pavyzdys: Asmuo uždirba 2000 EUR „ant popieriaus“. Tad nuo jo apskaičiuoto VDU 2000 EUR, VPA išmokos sumai perleidžiamais mėnesiais (kai pasirenkame gauti iki vaikui sukanka 18 mėn.) taikomas 60 % išmokos tarifas, ir tai yra apie = 1200 EUR.
- Darbo užmokestis nėštumo ir gimdymo atostogų metu - NGA išmoka iš karto mažinama.
- Darbo užmokestis tėvystės atostogų metu - TA išmoka iš karto mažinama.
Kada išmoka NEBUS mažinama?
Darbo užmokestis VPA metu - VPA išmoka nemažinama, gaunant DU perleidžiamų mėnesių metu, jeigu paskirta VPA išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio bendra suma neviršija buvusio apskaičiuoto asmens vidutinio darbo užmokesčio. Trumpai tariant - galima užsidirbti skirtumą, ko negauname su išmokomis. Jei mokama viso dydžio išmoka, 78 % ar 77,58 % - tuomet išmoka yra iš karto mažinama gavus papildomų pajamų.
Individuali veikla, verslo liudijimas
Dirbant savarankiškai, situacija yra labai teigiama ir paprasta - papildomas pajamas iš savarankiškos veiklos galite gauti visų šių išmokų laikotarpiu:
- Nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
- Vaiko priežiūros atostogų metu (tiek perleidžiamais, tiek neperleidžiamais mėnesiais).
- Tėvystės atostogų metu.
Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi, kai galima papildomai užsidirbti tik tiek, kad bendra išmokų suma ir gauto darbo užmokesčio suma neviršytų prieš tai buvusio VDU. Tad galite savęs neriboti ir generuoti pajamas iš savarankiškos veiklos, jeigu tik pavyksta viską suderinti vaikučių auginimo metu. Tiesa, verslo liudijimas, nors ir gali būti puiki veiklos forma, tačiau akcentuosiu, kad tik iš VL gaunamos pajamos nėra apmokestinamos pilnu VSD draudimu, dėl to nėra kaupiamos tokios pat socialinės garantijos kaip dirbant su IDV.
Individuali veikla ir motinystės išmokos
Darbas su individualios veiklos pažyma užtikrina tas pačias garantijas (išskyrus darbo netekimo) kaip ir darbuotojams pagal darbo sutartį. Žinoma, tokiu atveju išmokų (ligos, motinystės, pensijos..) dydis priklauso nuo to - kokio dydžio įmokos bus padarytos.
Kam priklauso motinystės išmoka?
- Gydytojas išdavė elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą.
- Iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turite ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.
- Reikalaujamo stažo neįgijote dėl to, kad prieš tai turėjote vaiko priežiūros atostogas, t. y. darbdavys buvo suteikęs prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogas. Tokiu atveju, motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.
- Teisę į motinystės išmoką įgijote nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nesate draudžiama motinystės socialiniu draudimu, tačiau turite reikalaujamą motinystės socialinio draudimo stažą, o neapdrausta motinystės socialiniu draudimu tapote per 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos
Kaip individualios veiklos pajamos įtraukiamos į motinystės išmokas?
Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas - būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas Sodrai ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį.
Tai aktualu tiek tais atvejais, kai individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, tiek kai ji vykdoma kaip papildoma veikla kartu su darbo santykiais.
Jeigu žmogus dalyvauja kaupimo sistemoje, papildomai skaičiuojamos 3 proc. įmokos pensijų kaupimo bendrovei nuo tos pačios bazės kaip ir įprastinės įmokos Sodrai.
Motinystės išmokos skaičiuojamos pagal vidutines asmens draudžiamąsias pajamas, kurios apskaičiuojamos pagal sumokėtas VSD įmokas per 12 mėnesių iki mėnesio, kuris eina prieš išmokos gavimo mėnesį.
Taigi, jei asmuo moka įmokas kas mėnesį ir laiku pateikia SAV pranešimus - jo pajamos yra įskaičiuojamos į išmokų apskaičiavimą bei užtikrina didesnę paramą vaiko priežiūros metu.
Savarankiškai dirbančių asmenų apdraustumas
Dirbančios pagal individualios veiklos pažymą, vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, šeimynų dalyvės, individualių įmonių savininkės, mažųjų ar ūkinių bendrijų tikrosios narės laikomos apdraustosiomis, jeigu yra sumokėjusios motinystės socialinio draudimo įmokas už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į motinystės išmoką arba už einamąjį mėnesį, jei praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingos arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ar vaiko priežiūros išmokas ar teisė į motinytės išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios mėnesį.
Kaip ir kada mokėti įmokas?
- VSD įmokos turi būti mokamos avansu - pavyzdžiui, jei norima, kad gegužės mėnesio pajamos būtų įtrauktos į išmokas - įmokos už gegužę turi būti sumokėtos iki gegužės 31 d.
- SAV pranešimas turi būti pateiktas iki kito mėnesio 15 d., pavyzdžiui už gegužės mėnesį SAV pranešimas turi būti pateiktas iki birželio 15 d.
- Įmokos negali būti mokamos atbuline tvarka už praėjusius metus, nes jos nebus įskaitytos kaip pajamos iš veiklos.
Kaip pateikti SAV pranešimą?
SAV pranešimą galima pateikti keliais būdais:
- Elektroniniu būdu - prisijungus prie Sodros asmeninės paskyros draudėjui.
- Fiziškai - atvykus į teritorinį Sodros skyrių.
- Paštu - siunčiant popierinį pranešimą.
Ar galima dirbti pagal individualią veiklą vaiko priežiūros atostogų metu?
Taip, vaiko priežiūros išmokos gavėjai gali dirbti pagal individualią veiklą ir tai neturės įtakos išmokos dydžiui. Tai reiškia, kad asmuo gali gauti tiek individualios veiklos pajamas, tiek valstybės išmoką už vaiką.
Mokesčiai dirbant pagal individualią veiklą
Norint, kad individualios veiklos pajamos būtų įtrauktos į Sodros išmokas - būtina kas mėnesį sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir pateikti SAV pranešimą. Šios įmokos priklauso nuo deklaruotų pajamų ir minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.
VSD įmokos
- Tarifas - 12,52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus). Jei dalyvaujate papildomame pensijų kaupime - tarifas padidėja iki 15,52%.
PSD įmokos
- Tarifas - 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). PSD įmokos mokamos kas mėnesį nuo MMA.
Atkreipkite dėmesį, kad įmokų tarifai ir MMA dydis gali keistis kasmet, todėl svarbu sekti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose, pvz., „Sodros“ svetainėje.
Išmokų suma
Vaiko priežiūros išmoka priklauso nuo pasirinkto atostogų laikotarpio ir jūsų deklaruotų pajamų vidurkio per 12 mėnesių iki išmokos gavimo mėnesio.
Jei nusprendžiama prižiūrėti vaiką iki 18 mėnesių, išmoka sudaro 60 % nuo apskaičiuoto kompensuojamojo uždarbio.
Jei pasirenkama vaiko priežiūra iki 24 mėnesių, tuomet pirmaisiais metais skiriama 45 % kompensuojamojo uždarbio, o antraisiais - 30 %.
Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai
Moteris, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 450,10 eurų išmoka.
Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius.