Susidūrimas su neteisybe ir smurtu sukelia stiprias emocijas - pyktį, baimę, gėdą, kaltę. Mums reikalingi ir svarbūs visi jausmai, nes kiekvienas jų atlieka tam tikrą funkciją. Blogų jausmų nebūna, tačiau kartais, kai laiku į juos neatkreipiame dėmesio ir ilgą laiką neišreiškiame, jų prisikaupia tiek daug, kad tampa sunku viską „išlaikyti“ viduje.
1. Kaip pasiruošti ir reaguoti iš karto susidūrus su smurtu ar neteisybe
Dažnai Juozo Apučio kūriniuose veikėjai susiduria su neteisybe ir smurtu. Jie ieško sprendimų, išeities bei pažeidžia įgimto teisingumo jausmą, kai yra skriaudžiama silpna, negalinti apsiginti būtybė. Novelėje „Autorius ieško išeities“ parodomas kaime atsiradęs žiaurumas, smurtas ir panieka silpnesniam žmogui.
Jei smurtas vyksta dabar ir yra pavojus sveikatai ar gyvybei, pirmasis žingsnis - užtikrinti saugumą: nutraukti kontaktą su agresoriumi, ieškoti saugios vietos, skambinti pagalbos tarnyboms. Jei žmogus jau yra suplanavęs savižudybę, tuomet reikėtų nepalikti jo vieno, kadangi šioje būsenoje būtina specialistų pagalba.
Jei susiduriate su sunkumais ar pažįstate žmogų, kuriam reikalinga pagalba, kviečiame užsukti į savižudybių intervencijos internetinę svetainę www.tuesi.lt. Ši interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.
2. Emocijų atpažinimas, valdymas ir pagalba nukentėjusiajam
Jausmų atpažinimas ir reiškimas yra svarbus žingsnis. Pirmiausia kiekvienas sau ir kitam turi juos įvardinti. Kartais spręsti konfliktą tik to ir pakanka - pripažinti suklydus ir už tai atsiprašyti, jei įmanoma - pasiūlyti atlyginti žalą.
Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?
Konfliktų metu dažnai kyla stiprios emocijos - pyktis, nusivylimas ar liūdesys. Svarbu pripažinti savo emocijas, tačiau neleisti joms perimti kontrolės. Jei leidžiame emocijoms mus valdyti, dažnai sakome ar darome dalykus, kurių vėliau gailimės.
Emocijų valdymo patarimai: Jei jaučiate, kad emocijos ima viršų, skirkite trumpą pertrauką. Galite pasakyti: „Man reikia keletos minučių nurimti, kad galėtume geriau apie tai pasikalbėti.“ Naudokite „Aš“ teiginius vietoj kaltinimų. Pavyzdžiui, vietoj „Tu niekada manęs neklausai“ sakykite „Aš jaučiuosi neišklausytas, kai mūsų pokalbiai nutrūksta.“
Dauguma žmonių baiminasi tiesiogiai kalbėti apie suicidines mintis, baimindamiesi, kad tik dar labiau jas paskatins. Tačiau yra priešingai - atviras, nuoširdus pokalbis gali sumažinti emocinę įtampą, kuri vis labiau nepakeliama kenčiančiam žmogui. Pokalbio metu, svarbu išsiaiškinti ar žmogus tik galvoja apie savižudybę, ar turi planą, o gal jau ir yra nusprendęs konkrečią datą, metodus kada tai įgyvendins.
3. Aktyvus klausymasis ir palaikymas
Viena iš pagrindinių konfliktų sprendimo taisyklių yra aktyvus klausymasis. Dažnai konfliktai kyla dėl to, kad žmonės nesijaučia išgirsti ar suprasti. Kai konfliktuojate su kitu asmeniu, svarbu atidžiai klausytis jo nuomonės ir bandyti suprasti jo požiūrį. Net jei nesutinkate, pabandykite įsijausti į jo jausmus ir situaciją.
Aktyvaus klausymo patarimai: Nebandykite kalbėti ar pertraukinėti, kai kitas žmogus kalba. Parodykite, kad suprantate, kartais perfrazuodami ar pakartodami, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, „Aš girdžiu, kad tu jautiesi nusivylęs dėl…“ Nevertinkite kito žmogaus jausmų ar nuomonės - stenkitės tiesiog suprasti.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą
Svarbu būti aktyviu klausytoju - išklausyti, nesmerkti ir nemoralizuoti, parodyti, kad suprantate, kaip žmogui šiuo metu sunku.
4. Konflikto sprendimo žingsniai ir konstruktyvios strategijos
Konfliktai - natūrali santykių dalis. Konfliktai kyla, todėl kad visi žmonės turi savo poreikių ir pyksta, kai jie yra pažeidžiami, pavyzdžiui: jaustis svarbiu, gerbiamu, jaustis saugiai ir pan. Išskiriami šie pagrindiniai poreikiai: išgyvenimas, priklausymas grupei, galia, laisvė, saugumas ir pramogos.
Konflikto metu reikia spręsti problemą. Tai bendradarbiavimo strategija, kuomet žmogus aktyviai dalyvauja konflikto sprendime, gina savo interesus, atsižvelgia į kito žmogaus nuomonę ir gali rasti visiškai abi puses tenkinantį sprendimą. Ši strategija naudojama, kai asmuo tiki, jog nesutarimą galima išspręsti nepaaukojant nė vienos pusės interesų, pvz.: „aš noriu laimėti ir noriu, kad tu laimėtum“.
- Konflikto įsisąmoninimas.
- Jausmų atpažinimas ir reiškimas. Pirmiausia kiekvienas sau ir kitam turi juos įvardyti.
- Tikrųjų poreikių, norų, interesų nustatymas. Kad konfliktas būtų išspręstas efektyviai, reikia suprasti, ko noriu aš ir išsiaiškinti, ko nori kitas.
- Problemos sprendimo paieška.
- Sprendimo priėmimas ir susitarimas.
Bandant neigti savo klaidas, bus tik dar sunkiau. Kartais sprendžiant konfliktą tik to ir pakanka - pripažinti suklydus ir už tai atsiprašyti, jei įmanoma - pasiūlyti atlyginti žalą. Kartu su kitu konflikto dalyviu galima aptarti, kaip būtų galima pagerinti situaciją.
5. Kompromiso paieška ir derinimas
Dažnai konfliktai kyla dėl skirtingų požiūrių ar interesų. Kai abi pusės nusiteikusios ieškoti kompromiso, konfliktas gali virsti galimybe pasiekti geresnį sprendimą nei bet kuris iš jų tikėjosi.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Kaip ieškoti kompromiso: Atvirai išdėstykite savo poreikius ir paklauskite kito asmens, kokie jo poreikiai. Pabandykite surasti bendrą tašką. Būkite pasirengę nusileisti tam tikrose srityse, jei matote, kad kitas žmogus taip pat stengiasi. Ieškokite sprendimų, kurie būtų naudingi abiem pusėms, ir būkite kūrybingi - kartais kompromisai būna netikėti ir originalūs.
6. Tinkama aplinka ir laikas diskusijoms
Konfliktų metu svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir vietą diskusijoms. Labai dažnai žmonės vengia problemas spręsti atvirai. Kodėl vengia? Todėl, kad nemoka kalbėtis. Bijo, nedrįsta. Pratrūksta, o tada jau vietos kalbėtis, būti atviru, kalbėtis apie tai, kaip jautiesi, kuom tiki, kokie yra nepatenkinti poreikiai, - vietos nelieka. Tylėti yra skaudu.
Kai priimate sprendimą, būkite visiškai atviri. „Taip aš su savo dukra išvengiu konfliktų. Taip atvirumas mus artina. Taip aš duodu jai suprasti, kas vyksta manyje, ir aš duodu suprasti jai, kad aš gerbiu jos temperamentą, jos norus, jos poreikius. Kad aš ją girdžiu ją, kad ji yra išklausyta.“ - dalijasi saviugdos specialistė Nomeda Sabeckienė.
7. Teisiniai veiksmai: ką daryti, jei smurtas ar neteisybė nėra tik žodžiai
Jei neteisybė ar smurtas turi kriminalinį pobūdį arba kelia grėsmę sveikatai, būtina žinoti savo teises ir galimas teisinias priemones. Dokumentuokite įvykius: užfiksuokite sužeidimus, įrašykite, ką pasakė ir padarė agresorius, surinkite liudytojų kontaktus. Tai svarbu tiek policijos, tiek teismo procese.
Jei įtariate smurtą šeimoje, kreipkitės į policiją, socialines tarnybas ar specializuotas pagalbos linijas. Būtina žinoti, kad yra teisinių priemonių, skirtų nukentėjusiajam apsaugoti - laikinosios apsaugos priemonės, laikinieji draudimai artintis, civilinės ar baudžiamosios bylos iniciavimas. Jei reikia, kreipkitės į teisinę pagalbą - advokatą ar nemokamą teisinės pagalbos tarnybą.
8. Kai neteisybė paveikia vaikus ir paauglius
Dėmesingai išklausykite vaiką/paauglį. Kai viena pusė ima gintis ar pulti atgal, prasideda intensyvi kova ir sprendimą surasti kur kas sunkiau. Labai svarbu susilaikyti nuo gynybiškos reakcijos. Klysti yra normalu, kaip ir atsiprašyti, kai taip atsitinka.
Svarbu nepamiršti, kad yra tam tikros pagarbos taisyklės, todėl nereikėtų leisti kitam elgtis agresyviai ar kelti balso. Jei taip atsitinka, svarbu pasakyti, kad tai netinkama. Galima pasiūlyti keletą būdų nusiraminti: pasivaikščioti, kelioms minutėms atsitraukti, giliai pakvėpuoti.
9. Ilgalaikė pagalba ir atkūrimas po patirto smurto ar neteisybės
Konfliktai yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau tai nereiškia, kad juos reikia spręsti pykstantis ar ginčijantis. Gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus ne tik padeda išlaikyti ramybę, bet ir stiprina santykius. Kartais iškylančios nesutarimų situacijos gali suteikti galimybę giliau pažinti save ir kitus, jei sugebame jas spręsti pagarbiai ir be pykčio.
Jeigu patyrėte smurtą, svarbu ieškoti pagalbos: psichologinės konsultacijos, paramos grupės, socialinės tarnybos. Jei žmogus turi suicidinių minčių, naudinga jį kalbinti kreiptis psichologinės pagalbos, o jei reikia - padėti ją surasti. Jei žmogus jau yra suplanavęs savižudybę, tuomet reikėtų nepalikti jo vieno, kadangi šioje būsenoje būtina specialistų pagalba.
Maža lentelė: svarbiausi žingsniai susidūrus su smurtu ar neteisybe
| Situacija | Pirmas veiksmas | Vėlesni žingsniai |
|---|---|---|
| Fizinė grėsmė ar sužalojimas | Skambinti policijai / gydytojui | Dokumentuoti įrodymus, kreiptis į teisinę pagalbą |
| Emocinė prievarta ar psichologinis spaudimas | Palaikyti nukentėjusįjį, išklausyti | Psichologinė pagalba, socialinės tarnybos, dokumentavimas |
| Suicidinės mintys | Tiesiogiai paklausti apie mintis, nepalikti vieno | Kreiptis į specialistus, rasti pagalbą svetainėse kaip tuesi.lt |
10. Ką gero gali atnešti teisingas problemos sprendimas
Kartais sprendžiant konfliktą tik to ir pakanka - pripažinti suklydus ir už tai atsiprašyti. Kompromisai rodo pagarbą abiem pusėms ir padeda išlaikyti harmoniją santykiuose net po sunkių konfliktų. Taip pat pripažįsta kitų teisę turėti kitokį požiūrį ar nuomonę, mano, jog konfliktas yra natūralus dalykas, kuris gali būti išspręstas kūrybiškai.
Remiantis praktika ir literatūros pavyzdžiais, žmonės, susidūrę su neteisybe ar smurtu, ieškodami pagalbos ir teisiškai veikdami, gali atkurti saugumą ir orumą. Jei sprendžiama konstruktyviai, kartais galima rasti sprendimus, kurie tenkina abi puses ir padeda užkirsti kelią pakartotiniam smurtui.