Bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuria visame pasaulyje serga apie 300 mln. žmonių. Lietuvoje bronchine astma serga apie 5 proc. žmonių. Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų.
Kaip jau žinote, bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jai būdinga bronchų obstrukcija, kuri išnyksta savaime arba gydant, ir padidėjęs bronchų jautrumas įvairiems dirgikliams. Astmai būdingi skirtingi dominuojantys simptomai, išsivystymo mechanizmai ir atsakas į gydymą.
BŪTINA ŽINOTI Astmos gairės slaugytojų specialistams 2025 m. (GINA)
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Nėra visiškai aišku, kodėl susergama šia liga. Dažniausiai ši liga atsiranda dėl alergijos įkvepiamiems alergenams (alerginė astma), tokiems kaip žiedadulkės, naminiai gyvūnai, dulkių erkės, pelėsis ir kt. Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas.
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl kai kurie vaikai suserga astma. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinis polinkis. Tačiau net jam ir esant, vaikui augant tinkamoje aplinkoje, liga gali nepasireikšti. Bronchine astma sergantiems vaikams dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Manoma, kad vaiko riziką susirgti astma žymiai padidina ir mažas gimusio kūdikio svoris.
- Paveldima astma dažniausiai pasireiškia kartu su egzema ir alergija.
- Nutukimas taip pat gali didinti astmos riziką.
- Ankstyvos alergijos ir sunkios infekcijos laikomos svarbiais rizikos veiksniais, sukeliančiais progresiją iki astmos.
Simptomai ir Požymiai
Ši liga atpažįstama iš tam tikrų jai būdingų simptomų. Pirmieji bronchinės astmos požymiai prasideda čiauduliu, išskyromis iš nosies, o baigiasi dusuliu, kurio metu sunku kvėpuoti, net iškvėpimui reikia didelių pastangų. Ši liga vystosi ciklais: po ryškių paūmėjimų kuriam laikui atlėgsta. Astmos sukeliami negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo sezoniškumo arba gali trukti ištisus metus.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Priepuolio metu susitraukia bronchų raumenys ir pabrinksta gleivinė, todėl susiaurėja jų spindis ir žmogus pradeda dusti. Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas. Dažniausiai astmos priepuolis prasideda naktį. Jo metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, atsiranda dusulys, kvėpuojant girdisi švokščiantis garsas. Priepuoliui pasibaigus, kai išnyksta bronchų spazmai, išsiskiria gleivių.
Remiantis statistikos duomenimis, sunkūs astmos priepuoliai kasmet pasiglemžia kelių tūkstančių žmonių gyvybes. Todėl esant ilgai trunkančiam kosuliui, dusuliui, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kitas žingsnis - padėti surasti kvėpavimą lengvinančių vaistų ir paraginti jų įsipurkšti. Vaistų efektas turėtų pasireikšti po 5 min.
Diagnostika
Nustatyti astmą padeda detalus paciento ištyrimas ir kvėpavimo funkcijos tyrimas - spirometrija. Naudojant šį metodą, išmatuojamas didžiausias iškvėpimo greitis. Astmą kūdikiams diagnozuoti itin sunku.
Vienas svarbiausių tyrimų diagnozės patvirtinimui yra spirometrija. Šis tyrimas skirtas įvertinti kvėpavimo funkciją matuojant iškvepiamo ir įkvepiamo oro kiekį, tačiau reikalingi ir laboratoriniai tyrimai. Juos atlikus, galima atmesti kitas, į astmą panašias ligas, išsiaiškinti, kam žmogus alergiškas, ir taip sumažinti priepuolių riziką (vengiant alergeno).
Gydymas
Bronchinės astmos gydymas priepuolio metu ir tarp priepuolių skiriasi. Taip pat jis priklauso nuo ligos simptomų sunkumo ir dažnio. Esant lengviems ir retai besikartojantiems astmos priepuoliams, dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių ar trumpo veikimo bronchidilatatorių kartu su įkvepiamaisiais priešuždegiminiais vaistais.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Šiuolaikinis astmos gydymas padeda gerokai sumažinti priepuolių pasikartojimą. Tinkamai nesigydant astmos priepuoliai vis dažnėja, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla.
Pagrindinis bronchinės astmos gydymas yra medikamentinis, pvz., inhaliuojamų kortikosteroidų naudojimas, padedantis kontroliuoti bronchinės astmos eigą ir jos pasireiškimą. Reikėtų nepamišti ir veiksnių, susijusių su astmos atsiradimu ir paūmėjimu, įskaitant alergenus, oro teršalus, virusines infekcijas, maistą, nutukimą ar emocinį stresą.
Vitamino D Įtaka Bronchinės Astmos Eigai
Staigus dusulys, kosulys, veržimo jausmas krūtinėje - tai astmos simptomai, užklumpantys net 6 proc. Europos gyventojų. Tačiau yra vilties, kad tūkstančiams šios sunkiai nuspėjamos būklės valdymas bus lengvesnis. Nustatyta, kad pakankamas vitamino D kiekis kraujyje sumažina astmos priepuolių pasikartojimą. Tokie duomenys paskelbti 2021 m., tarptautiniame klinikiniame žurnale „Nutrition Research“.
Vis daugėja mokslinių straipsnių, patvirtinančių vitamino D papildų naudingumą valdant bronchinę astmą. Kadangi vitamino D trūkumas gali būti susijęs su didesniu jautrumu virusinėms infekcijoms, tai ypač svarbu norint išvengti astmos paūmėjimų, kuriuos gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų ligos.
Remiantis Lietuvos šeimos gydytojų gairėmis, rekomenduojama vitamino D koncentracija organizme yra 100-150 nmol/l. Profilaktinė dozė suaugusiam žmogui yra 1 000-2 000 TV / dienai, o turintiems antsvorio ir vyresniems nei 75 metų asmenims ji dvigubai didesnė - apie 2 000-4 000 TV / dienai. Tačiau tiems, kurių vitamino D trūkumui gydyti gydytojai skiria dar didesnę vitamino D dozę - ji siekia net 6 000 TV / dienai.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
„Didžiausias vitamino D trūkumas nustatomas žiemą ir pavasarį, kai vitaminas mažai gaminamas natūraliai per odą ir išnaudojamos atsargos, sukauptos per vasarą. Dažniausiai gydymas padidintomis dozėmis trunka apie 2-3 mėn., vėliau tęsiama profilaktinė vitamino D dozė. Turintiesiems odos problemų, kūdikiams ir vyresniems žmonėms rekomenduojama profilaktinę vitamino D dozę vartoti ir vasarą. Didžiausias vitaminas D kiekis natūraliai turėtų būti sukauptas rugsėjo pabaigoje. Deja, stebime nepakankamą koncentraciją ir šiuo laiku. Vadinasi, mūsų įpročiai, susiję su per mažai laiko, praleidžiamo gryname ore, ir kai kurios ligos kliudo pasigaminti reikalingą kiekį vitamino D atsargų net ir vasarą“, - sako šeimos gydytoja R.
Efektyviai atstatyti ir palaikyti reikiamą vitamino D kiekį gali padėti inovatyvi vitamino D forma, kurios paslaptis - mikrokapsuliavimo technologija. Patentuota technologija leidžia įterpti vitamino molekules į mažas pūsleles.
| Grupė | Rekomenduojama vitamino D koncentracija (nmol/l) | Profilaktinė dozė (TV/dienai) |
|---|---|---|
| Suaugę | 100-150 | 1 000-2 000 |
| Turintys antsvorio / vyresni nei 75 metų | 100-150 | 2 000-4 000 |
| Vitamino D trūkumas (gydymas) | - | Iki 6 000 |
tags: #nedarbingumas #del #bronchines #astmos