Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo įvairūs įstatymų pakeitimai, kurie paveikė daugelį Lietuvos gyventojų. Šie pakeitimai apima tiek didesnes pajamas dirbantiesiems, tiek didėjančius mokesčius. Vienas iš svarbiausių pokyčių - pensijų didinimas, kuris palies daugelį senjorų.
Pensijų Didinimas
Jau nuo 2020 m. sausio 1 d. vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą padidėjo 34 eurais - nuo 365 iki 399 eurų. Pensijų didinimas valstybei ir „Sodros“ biudžetui papildomai atsiėjo 283,9 mln. eurų.
Taip pat 2020 m. buvo kompensuota 10 proc. per krizę sumažintų valstybinių ir kitų pensijų, kompensacijų bei rentų, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos.
II Pakopos Pensijų Kaupimo Pokyčiai
Nuo naujų metų „Sodra“ peržiūrėjo Lietuvos gyventojų sąrašus. Į kaupimą įtraukti gyventojai galėjo atsisakyti dalyvauti - apie tai turėjo informuoti „Sodrą“, prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikę atitinkamą prašymą iki 2020 m. birželio 30 dienos. Tie, kurie jau buvo įtraukti į kaupimą, tačiau kaupti atsisakė, 2020 m. papildomai įtraukti nebuvo. Iš naujo automatiškai įtraukti į kaupimą jie bus tik po 2 metų.
Nuo 2020 metų keitėsi ir pensijų kaupimo tarifas tiems dalyviams, kurie jau kaupia ir yra pasirinkę pereinamąjį laikotarpį. Jų įmoka 2019 m. siekė 1,8 proc. nuo atlyginimo popieriuje, o nuo 2020 m. pradžios šis tarifas didėjo iki 2,1 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo tarifai
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.
Jei jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys ir toliau perveda 3 proc. nuo Jūsų atlyginimo į pensijų fondą, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. 2026 metais valstybės skatinamoji įmoka yra 33,49 euro per mėnesį. Jei dirbate savarankiškai, įmokas mokate patys - kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis kas mėnesį arba kartą per metus deklaruodami pajamas. Jeigu laikinai nedirbate, įmokų mokėti nereikia.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos.
Galimybės Sustabdyti ar Atnaujinti Įmokas
Dalis antrosios pensijų pakopos dalyvių tai žmonės, kurie iki 2019 m. birželio 30 d. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimo įmokų mokėjimą. Tai reiškia, kad tuo metu jie nusprendė nebemokėti naujų įmokų, tačiau iki tol sukauptos lėšos liko pensijų fonduose ir toliau yra investuojamos. Informaciją apie tai, ar esate neterminuotai sustabdę įmokų mokėjimą, galite rasti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Joje taip pat matysite, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje kaupiate. Jeigu nuspręsite atnaujinti anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, turėsite pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei.
Jeigu dalyvaujate antrosios pensijų pakopos pensijų kaupime, tačiau esate pateikę prašymą tam tikram laikotarpiui stabdyti įmokų mokėjimą, per tą laikotarpį įmokos nuo Jūsų atlyginimo neskaičiuojamos. Suma, kuri jau yra pensijų fonde, ir toliau yra investuojama pensijų kaupimo bendrovės. Pasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, įmokos į pensijų fondą vėl pradedamos pervesti įprasta tvarka - Jums nieko daryti nereikia. Svarbu žinoti, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima stabdyti 12 mėnesių laikotarpiui neribotą skaičių kartų, net jeigu šia galimybe jau buvote pasinaudoję anksčiau. Jeigu nuspręsite atnaujinti įmokų mokėjimą dar nepasibaigus įmokų sustabdymo laikotarpiui, reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Nauji Dalyviai Pensijų Kaupime
Sausio mėnesį gyventojams, kurie iki šiol niekada nebuvo kaupimo dalyviai, bus siunčiami informaciniai pranešimai apie galimybę kaupti antroje pakopoje. Tai yra pasiūlymas ir informacija. Jei norite pradėti kaupti, tereikia išsirinkti vieną iš Lietuvoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su ja. Jei nuspręsite to nedaryti - netapsite pensijų kaupimo dalyviu, jokių papildomų veiksmų imtis nereikės. Pasirašyti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove galite bet kada, net jei negausite informacinio pranešimo apie galimybę prisijungti prie kaupimo.
Žmogus gali bet kada sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį, jei dar nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Jokių papildomų finansinių ar laiko apribojimų nėra - galioja tos pačios sąlygos kaip ir visiems naujiems pensijų kaupimo dalyviams.
Atkreipkite dėmesį, kad nauja sutartis nepradeda galioti iš karto - ji įsigalioja nuo trečio mėnesio pirmos dienos, skaičiuojant nuo sutarties įregistravimo Pensijų kaupimo dalyvių ir sutarčių registre. Tai bendra taisyklė, taikoma visiems.
Sugrįžus į pensijų kaupimą, dalyvavimas pradedamas iš naujo. Žmonės, kurie kartą jau pasinaudojo galimybe pasitraukti iš pensijų kaupimo pereinamuoju 2026-2027 metų laikotarpiu, antrą kartą šia išimtine galimybe pasinaudoti nebegalės, nes pereinamasis laikotarpis galioja tik sutartims, sudarytoms iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Informacijos apie Pensijų Kaupimą Paieška
Jei dalyvaujate pensijų kaupime, pagrindinę informaciją apie Jūsų pervestas įmokas ir sukauptą pensijų turtą rasite prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Pagrindiniame paskyros puslapyje pateikiama informacija, kiek iš viso pinigų pervesta į Jūsų pensijų fondo sąskaitą iki šios dienos. Čia rasite informaciją, kiek įmokų pervedė „Sodra“, kiek sudaro Jūsų asmeninės įmokos ir kiek - valstybės skatinamosios įmokos. Taip pat matysite, kokio dydžio sumą bendrai turite sukaupę pensijų fonde. Asmeninėje paskyroje nurodoma, kiek pinigų būtų išmokėta Jums į sąskaitą, jei nuspręstumėte pasitraukti iš pensijų kaupimo ir kiek sugrįžtų į „Sodrą“ ir būtų paversta pensijų apskaitos vienetais.
Taip pat skaitykite: 32 straipsnio komentaras
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Kiti Svarbūs Pokyčiai Nuo 2020 m.
Be pensijų didinimo, nuo 2020 m. įsigaliojo ir kiti svarbūs pokyčiai:
- 9,4 proc. didėjo minimalus mėnesinis darbo užmokestis (MMA).
- Didėjo vaiko pinigai nuo 50 iki 60 eurų.
- Didėjo akcizo tarifai etilo alkoholiui, benzinui, gazoliui ir kaitinamajam tabakui.
- Nuo 15 iki 20 proc. padidintas pelno mokestis kredito įstaigoms, kurių pelnas per metus viršija 2 mln. eurų.
- Sumažinta neapmokestinamoji nekilnojamojo turto (NT) dalis iki 150 tūkst. eurų.
- Įvestas automobilių registracijos mokestis.
Neapmokestinamas Pajamų Dydis (NPD)
Atlyginimai didėjo 92,7 proc. Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) nuo 2020 m. kils iki 350 eurų, o 2021 m. NPD bus taikomas visiems, uždirbantiems iki 2 VDU (apie 2,48 tūkst. eurų popieriuje). Remiantis 2019 m. rugsėjo mėn. „Sodros“ duomenimis, gaunančių iki 2 VDU šalyse yra apie 92,7 proc. dirbančiųjų arba 1,026 mln.
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
Nuo 2020 m. sausio 1 dienos buvo įvestas ir didesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas gaunantiesiems didesnes pajamas. Nuo 27 proc. 2020 m. 32 proc. VDU dydis 2020 m. sieks 1,241 tūkst. eurų. Vadinasi, jau nuo kitų metų žmonių pajamos, kurios viršys apie 8,6 tūkst. eurų per mėnesį (5,2 tūkst. eurų į rankas), bus apmokestintos 32 proc. tarifu, taigi, mokesčiams teks atseikėti daugiau, o nuo 2021 m. 32 proc. tarifas bus taikomas pajamoms, viršijančioms apie 6,2 tūkst. eurų (apie 3,7 tūkst.
Gyventojų pajamos, 2020 m. siekiančios iki 8,6 tūkst. eurų (popieriuje) per mėnesį, o 2021 m.iki 6,2 tūkst. eurų (popieriuje) per mėnesį, bus apmokestinamos kaip ir anksčiau - 20 proc.
Socialinio Draudimo Įmokos
Dirbant pagal darbo sutartį, socialinio draudimo įmokos 2019 m. 2020 m. įmokų lubų dydis sieks 84 VDU, o 2021 m. Vadinasi, įmokų „Sodrai“ nebereikės mokėti nuo pajamų sumos, viršijančios 104 tūkst. eurų per metus (apie 8,6 tūkst.
Nekilnojamojo Turto (NT) Mokestis
Seimas taip pat pritarė ir siūlymui nuo kitų metų sumažinti neapmokestinamąją nekilnojamojo turto (NT) dalį iki 150 tūkst. Nuo kitų metų asmenų, kurių turima visų NT objektų vertė viršys 150 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti NT dalis bus apmokestinama 0,5 proc. tarifu. Vadinasi, jeigu asmuo turi NT už 200 tūkst. eurų, 50 tūkst. eurų sumai bus taikomas 0,5 proc.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, NT apmokestinamoji vertė sumažinta nuo 286 tūkst. iki 200 tūkst.
Automobilių Registracijos Mokestis
Mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų bei bus pradedamas taikyti automobiliui viršijant 130 g/km CO2. Kuo taršesnis automobilis, tuo daugiau reikės mokėti. Didesnis mokesčio tarifas bus taikomas dyzeliniams automobiliams. Planuojama, kad tai į biudžetą padės papildomai surinkti apie 19-20 mln. eurų kasmet. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad automobilių registracijos mokestis kiekvienais metais palies apie 200 tūkst.
Akcizo Tarifai
Akcizo tarifas etilo alkoholiui nuo kitų metų kovo 1 d. didės nuo 1,832 tūkst. iki 2,025 tūkst. eurų (t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Standartinis akcizo tarifas bešviniam benzinui jau nuo kitų metų pradžios didės nuo 434,43 iki 466 eurų (t. y. 7,3 proc.) už 1000 litrų produkto. Akcizo tarifas gazoliui - nuo 347 iki 372 eurų (t. y. 7,2 proc.) už 1000 litrų produkto. Akcizas kaitinamajam tabakui nuo 2020 m. kovo 1 d. didės net 65 proc. - nuo 68,6 iki 113,2 euro. Dėl to 20 vienetų kaitinamojo tabako cigarečių pakelis pabrangtų apie 0,33 euro. Į šalies biudžetą tai turėtų surinkti papildomai apie 6 mln.
Skaičiuojama, kad akcizų padidinimai šalies biudžetą papildys 42 mln. Akcizo tarifas etilo alkoholiui bei kaitinamajam tabakui įsigalios nuo 2020 m. kovo 1 dienos.
Pelno Mokestis
Jau nuo 2020 m. nuo 15 iki 20 proc. padidinamas pelno mokestis kredito įstaigoms, kurių pelnas per metus viršija 2 mln. Kitiems juridiniams asmenims Lietuvoje taikomas 15 proc. Praėjusiais metais Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno, todėl skaičiuojama, kad, 5 proc. padidinus pelno mokestį, į šalies biudžetą būtų surinkta papildomai apie 20 mln.
Priimtas įstatymas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos ir galios iki 2022 metų.
Atsiskaitymų Grynaisiais Pinigais Ribojimas
Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) surengta diskusija, siekiant aptarti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma didinti šiuo metu galiojančią atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą. Diskusijos metu aptartas galiojančio reguliavimo veikimas, galimos rizikos, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo kryptis ateityje. Sutarta, kad turėtų būti keliamas klausimas ne dėl tokios ribos didinimo, o dėl jos mažinimo galimybių. Susitikime dalyvavo atstovai iš 12 institucijų.
Minėtu Vyriausybės nutarimo projektu siūloma padidinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 10 tūkst. eurų. Susitikime dalyvavę institucijų atstovai sutarė, kad nėra aišku, kokią problemą norima išspręsti tokia iniciatyva. Šiuo metu galiojanti 5 tūkst. eurų riba yra pagrįsta: institucijų praktika, tarptautinių organizacijų vertinimai bei duomenys apie gyventojų mokėjimo įpročius nerodo objektyvaus poreikio ją didinti. Priešingai - didesni grynųjų pinigų srautai gali padidinti šešėlinę ekonomiką, PVM atotrūkį, sukčiavimo rizikas ir mažinti finansinių sandorių skaidrumą.
„Jei atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba būtų didinama, toks sprendimas reikštų didesnes galimybes nuslėpti realią sandorių vertę, silpnesnį finansinių srautų atsekamumą, didesnę riziką šešėlinei ekonomikai, sukčiavimui ir mažesnę paskatą naudotis skaidriais elektroniniais mokėjimais. Šiame kontekste nekalbame apie galimybę žmonėms turėti grynųjų pinigų, tačiau matome dideles rizikas padidinant grynųjų pinigų ribą, taikomą sandoriams. Tai niekaip neatlieptų valstybės tikslų ir skaidrumo siekio“, - teigė STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas.
Susitikimo metu institucijos sutarė, kad nėra objektyvių argumentų, kodėl dabar galiojanti atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba turėtų būti didinama. Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, duomenimis grįstą institucijų praktiką, sutarta, kad galėtų būti keliamas klausimas dėl tokios ribos mažinimo.
| Pokytis | Nuo |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 2020 m. sausio 1 d. |
| Minimalus mėnesinis darbo užmokestis (MMA) | 2020 m. |
| Vaiko pinigai | 2020 m. |
| Akcizo tarifas etilo alkoholiui | 2020 m. kovo 1 d. |