Miškai, laukai ir elniai - gyvūnai gamtoje yra natūrali ekosistemos dalis, tačiau jų elgesys ne visada dera su žmogaus veikla. Jauni želdiniai, išretinti žievę nugenėję elniai, ištrypti pasėliai, nulaužti sodinukai ar bebrų užtvankos - visa tai ūkininkui reiškia nuostolius. Tokiais atvejais kalbame ne apie laukinio grožio romantiką, bet apie realią ekonominę žalą, kurią, pasirodo, valstybė iš dalies pasiruošusi padengti.
Šiemet Mažeikių rajono gyventojai, turintys miško, laukų ar kitų žemės plotų, vėl kviečiami pasinaudoti galimybe gauti kompensacijas už prevencines priemones nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos. Tačiau ši programa ne vien Mažeikių savivaldybės iniciatyva - panašūs kvietimai paskelbti ir kituose šalies rajonuose, todėl verta atidžiau pažvelgti, kokią pagalbą siūlo valstybė ir kaip ja pasinaudoti.
Ką galima kompensuoti ir kokios priemonės remiamos
Savivaldybė nurodo platų priemonių spektrą: tvoros, želdinių apdorojimas repelentais, druskos laižyklos, bebraviečių ardymas, specialūs kirtimai, papildomas elninių žvėrių šėrimas ir net laukinių vaismedžių įveisimas. Visa tai skirta tam, kad būtų sumažinta žmogaus ir gyvūno konflikto rizika - nes kai gyvūnui trūksta maisto ar ramybės, jis ieško jų ten, kur patogu: laukuose, soduose, net ūkiuose.
Šių metų birželio viduryje Mažeikių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms. Paraiškas galima teikti iki liepos 1 d., o finansuojamos įvairios priemonės - nuo repelentų ir apsauginių tinklų iki šėrimo aikštelių ir specialių kirtimų. Tiesa, kompensacijos skiriamos tik tiems žemės savininkams ar naudotojams, kurių plotuose nėra medžioklės draudimo zonų.
Kaip teikti paraišką: dokumentai ir vertinimo procesas
Mažeikių savivaldybės atveju paraiškas reikia pateikti raštu, kartu su detaliu veiklų aprašymu, žemės nuosavybės dokumentais, planu ir sąmata. Kiekviena paraiška svarstoma individualiai, o sprendimą priima savivaldybės komisija.
Taip pat skaitykite: Laukinių gyvūnų padaryta žala: žalos vertinimo metodikos ir praktika
Dokumentų tvarkymas, reikalingų įrodymų surinkimas, savivaldybės komisijų vertinimai - visa tai reikalauja laiko ir pastangų. Tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, prevencinės priemonės yra kur kas efektyvesnis būdas nei nuolatinis nuostolių skaičiavimas ir ginčai dėl žalos atlyginimo.
Vietos skirtumai: ne tik Mažeikiai
Įdomu tai, kad panašūs kvietimai pasirodo ir kitose savivaldybėse. Pavyzdžiui, Trakų rajone paraiškas buvo galima teikti iki birželio 30 d., Skuodo rajone - iki birželio 13 d., Panevėžio rajone - iki liepos 1 d., Rietave net iki liepos pabaigos. Priemonės iš esmės nesiskiria, tačiau kiekviena savivaldybė gali nustatyti savo prioritetus - vienur labiau remiami repelentai, kitur - fizinės apsaugos priemonės.
Teisinis ir metodologinis pagrindas
Šios programos pagrindas - Aplinkos ministerijos nustatytas tvarkos aprašas, kurį savivaldybės pritaiko vietos sąlygoms. Vienas iš svarbiausių kriterijų - prevencinės priemonės turi būti pagrįstos, realiai įgyvendinamos ir efektyvios.
Dar praėjusių metų pabaigoje tuo metu laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius ir laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Simonas Gentvilas patvirtino naująją Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką. Oficialiai savivaldybėse sudarytos komisijos dabar gali pasirinkti vertinimo būdą, kuriuo remsis, nustatydamos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį.
Naujovės metodikoje
- Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kiek procentų pakenktame plote lauktinas derlius sumažės lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis.
- Komisija tai gali padaryti ne tik išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, bet ir įvertinimui naudodama naują būdą - 1 kv. m. ploto kvadrato formos apskaitos aikšteles.
- Nuo šiol atlyginimą sudaro ne tik einamaisiais, bet ir anksčiau medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, jeigu jie turi įtakos pažeistų medžių prieaugiui, kokybei ir sveikatingumui.
- Kompensuojamųjų žalos kategorijų sąrašas buvo papildytas - į jį dabar įtraukti sumedėję sodo augalai (sodai) ir bitynai.
- Radikaliai keičiasi žalos registravimo tvarka: nuo šiol prašymus dėl žalos atlyginimo reikia teikti nebe seniūnijoms, o duomenis pateikti tiesiogiai per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BIS/BĮIS).
Kas turi pareigas ir kada atlyginama žala
Žala pasėliams, pievoms, sodams, miškui, bitynams ar ūkiniams gyvūnams bus atlyginama tik tuo atveju, jeigu jų savininkai ar naudotojai vykdo pasėlių ir gyvūnų apsaugos priemones, nurodytas aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje žalos apskaičiavimo metodikoje.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos susidūrus su smurtu
Metodikoje įvirtinti maksimalūs terminai, iki kurių turi būti nuimtas atskirų pasėlių rūšių derlius. Pavyzdžiui, kukurūzų derlius turi būti nuimtas iki lapkričio 1 d. Medžioklės įstatymas numato griežtą 3 darbo dienų terminą, per kurį ūkininkai turi pranešti atitinkamai seniūnijai apie medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą. Kadangi terminas skaičiuojamas nuo žalos pastebėjimo momento, neretai šio momento atsiradimo klausimas tampa pagrindine medžioklės plotų naudotojų ir ūkininkų konfrontacijos priežastimi.
Metodikoje nurodoma, jog auginant pasėlius iki 3 ha sklype, kuris yra miško apsuptyje, arba iki 0,5 ha sklype, kuris nutolęs ne daugiau nei 200 m nuo pasėlių savininko sodybos, pasėlius būtina saugoti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų ir bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėlių augintojus Metodika įpareigoja imtis papildomų saugumo priemonių.
Iššūkiai praktikoje ir teisinė kontrolė
Nors galimybė gauti kompensaciją atrodo patraukli, ne viskas taip paprasta. Dokumentų tvarkymas, reikalingų įrodymų surinkimas, savivaldybės komisijų vertinimai - visa tai reikalauja laiko ir pastangų. Analizuojant administracinių teismų praktiką, taip pat tenka pastebėti, kad komisijų klaidos gali lemti netinkamą pasėlių apžiūrą bei žalos nustatymą.
Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bloga pasėlių agrarinė būklė neatleidžia medžioklės plotų naudotojų nuo pareigos atlyginti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą. Net ir tuo atveju, jeigu tam tikro dydžio žala pasėliams jau buvo padaryta anksčiau, medžioklės plotų naudotojui tenka pareiga įrodyti, jog 3 darbo dienų termino nesilaikymas buvo esminis pažeidimas, lėmęs neteisingą pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą.
Dėl šios priežasties rekomenduojame ūkininkams dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje, antstolio ar savo turimos įrangos pagalba papildomai fiksuoti komisijos darbą, medžiojamuosius gyvūnus ar jų paliktus pėdsakus pasėliuose, sunaikintus ar pažeistus pasėlių plotus, nepažeistų pasėlių agrarinę būklę ir kt.
Taip pat skaitykite: agresyvus pacientas: rizikos ir teisiniai aspektai slaugytojams
Tarptautinė patirtis: Lenkija ir Vokietija
Lenkijos ūkininkai vis dažniau skundžiasi laukinių gyvūnų, o ypač paukščių, daroma žala. Klimato ir aplinkos ministerija teigia negalinti mokėti kompensacijų už paukščių padarytą žalą pasėliams, nes kaltininkai išskrenda ir negali būti nustatyti. Apžvalgininkas įsitikinęs, jog Lenkijos institucijose, susijusiose su gamtos apsauga, vyrauja žmonės, kurie savo užduotis traktuoja kaip misiją, susidedančią tik iš rūpinimosi gamta ir neatsižvelgia į jokias aplinkybes ar socialinius interesus.
Lenkijos Nacionalinė žemės ūkio rūmų taryba (KRIR) akcentuoja, jog apie nuolat daromą žalą žemės ūkio pasėliams kalba įvairių Lenkijos regionų ūkininkai. Tačiau valdžia atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais kompensacijų už laukinių gyvūnų padarytą žalą sumos drastiškai nepadidėjo ir net mažėjo.
Kaimynai atkreipia dėmesį į vokiečių pavyzdį, kai vienas ūkininkas laimėjo ieškinį dėl laukinių žąsų padarytos žalos atlyginimo: vokiškas teismo sprendimas nulėmė, kad ūkininkas Hero Schulte gaus 75 000 eurų kompensaciją. Šis atvejis rodo, kad bylinėjimasis kartais gali duoti rezultatą, tačiau Lenkijoje ir kai kuriose kitose šalyse dažnai nurodoma, jog kaltininkų nustatymas ir žalos vertinimas paukščiams sudaro esminių problemų.
Praktiniai patarimai ūkininkams
- Laiku imtis pasėlių ir gyvūnų apsaugos priemonių.
- Laikytis agrotechninių reikalavimų ir nuimti derlių laiku.
- Per 3 darbo dienas pranešti apie žalą seniūnijai arba - nuo naujosios tvarkos - pateikti duomenis per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BĮIS/BIS).
- Dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje ir fiksuoti komisijos darbą.
- Rinkti įrodymus: nuotraukas, vaizdo įrašus, liudytojų parodymus, žymių teritorijų žemėlapius ir sąmatas.
Kada verta kreiptis ir kokios yra alternatyvos
Jeigu gyvenate kitame rajone - verta pasitikrinti, ar jūsų savivaldybėje nėra paskelbto panašaus kvietimo. Medžiotojams ši informacija taip pat svarbi. Nors jie patys negali teikti paraiškų, bendradarbiavimas su žemės savininkais gali būti svarbus - ypač tose vietovėse, kur žvėrių gausa pradeda kelti rūpesčių.
Taip pat ministerija primena, kad yra galimybė bendradarbiauti su regioninėmis aplinkosaugos tarnybos direkcijomis ar nacionalinio parko direktoriumi - sudaryti civilines sutartis ir gauti valstybės paramą pasėlių ir ūkinių gyvūnų apsaugai nuo saugomų plėšrūnų (pvz., tvoros statyba ir kt.).
Registracijos terminai ir finansavimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu skelbiamas kvietimas savivaldybių administracijoms teikti paraiškas dėl atlyginimo laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ją patyrusiems asmenims. Paraiškos priimamos nuo 2026 m. vasario 23 d. 8 val. iki 2026 m. gruodžio 31 d. 16 val., arba tol, kol bus panaudota visa kvietimui įgyvendinti numatyta lėšų suma. Finansavimas skiriamas kompensacijos būdu atlyginti už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.
| Priemonė | Ar kompensuojama | Komentaras |
|---|---|---|
| Tvoros, elektriniai piemeni | Taip | Pritaikyta kanopiniams žvėrims apsaugoti |
| Repelentai, apsauginiai tinklai | Taip | Savivaldybės prioritetai skiriasi |
| Druskos laižyklos, šėrimo aikštelės | Taip | Padeda paskirstyti žvėrių judėjimą |
| Sumedėję sodai, bitynai | Taip (nauja) | Įtraukti į kompensuojamųjų kategorijų sąrašą |
Praktikoje ūkininkai dažnai praneša, kad išmokos yra nuvertintos, kompensacijų dydžiai jų netenkina, o procedūrų sudėtinga laikytis. Dėl saugomų gyvūnų padarytos žalos atveju ministerija nurodo Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad savininkas (ūkininkas) turi pareigą saugoti savo turtą - taip pat ir nuo laukinių gyvūnų: „Savininko pareiga yra rūpintis savo turtu ir dėti pastangas jį apsaugoti.“
Priežiūra ir dokumentacija - jūsų stipriausias ginklas
„Turite tinkamai dokumentuoti ir įrodyti žalą“, - sako ūkininkas H. Schulte (Vokietija), kuris teisme laimėjo reikšmingą kompensaciją už žąsų padarytą žalą. Dėl šios priežasties ūkininkams rekomenduojama kruopščiai fiksuoti žalos požymius, laiku pateikti paraiškas ir aktyviai dalyvauti žalos vertinimo procedūroje.
tags: #susidurus #su #laukiniais #gyvunais #kompensacija #uz