Mūsų tautiečiams labiau patinka dalyvauti Darbo biržos ir kitų valstybės paskirtų institucijų rengiamuose bedarbių kursuose. Šaltą žiemą sėdi šiltose patalpose, karpai ausimis klausydamas konsultantų, per pertraukas išgeri pasiūlytą puodelį kavos, gauni stipendiją ir taip tikiesi sulaukti pavasario. Neskriaudžiami ir konsultantai. Jie irgi gauna garantuotas pajamas už teikiamas paslaugas, o patys už mokymo rezultatus garantijų neduoda.
Ignalinos meras Bronis Ropė be gailesčio vanoja Darbo biržą dėl kursų kokybės: „Rengiami mokymai dėl mokymų. Pinigai tokiems reikalams panaudojami neefektyviai, o smulkusis ir vidutinis verslas, kuriam labiausiai reikia paramos, negauna jokios naudos.“ Darbo biržų vadovams nepatinka B.Ropės pastabos ir patarimai.
Apskritai, bendra nacionalinė socialinė politika nukreipta registruoti bedarbius, mokėti paramą, pašalpas, bet negalvojama apie galimybes žmonėms surasti darbo, juos įdarbinti“, - daro išvadą B.Ropė. Šiuo požiūriu Vyriausybė galėtų pasimokyti iš Ignalinos savivaldybės.
Panevėžio darbo biržos specialistams šovė į galvą mintis, kad sunkmečiu ne vieną bedarbį gali išgelbėti keramika. Kaip tarė, taip padarė. Subūrė į grupę dvylika buvusių kirpėjų, siuvėjų, laborantų, statybininką montuotoją ir 24 savaites mokė keramikos paslapčių. Taigi keramikė Dalia kursų rengėjams galėjo papasakoti apie tikrąją padėtį rinkoje. Galėjo, tačiau tokių konsultantų Darbo biržai nereikia.
Baigėsi kursai ir paaiškėjo, kad tokių specialistų niekam nereikia. Taigi ir valstybės lėšos iššvaistytos. Kiek? Parengti vieną keramiką kainavo apie 3500 litų.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Darbo rinkos prognozės ir komentarai
2010 metų darbo rinkos prognozė atlikta remiantis darbdavių apklausos rezultatais, įvertinus darbo rinkos ir makroekonominių rodiklių tendencijas. Rengiant prognozę apklausta 4,6 tūkst. darbdavių.
Ūkio atsigavimo laukiama 2010 metų antrąją pusę, tačiau labai tikėtina, kad nedarbas Lietuvoje didės iki 2011-ųjų. Prognozuojama, kad šįmet registruotų bedarbių armija išaugs iki 360-370 tūkst. žmonių.
Darbdavių apklausos parodė, kad 2010-aisiais darbo pasiūlymų labiausiai mažės statybų sektoriaus įmonėse. Didelis darbo vietų mažėjimas numatomas valstybinėse paslaugų įmonėse. 2010 metais įgyvendinamos reformos ir pertvarkos skaudžiai palies nemažą dalį valstybinio sektoriaus darbuotojų.
Beveik pusė visų darbo pasiūlymų - paslaugų sektoriaus. Apie trečdalį - pramonės sektoriaus, likę pasiūlymai bus statybos bei žemės ūkio sektoriaus. Su darbuotojų mažinimu susidurs tiek smulkios, tiek stambios bendrovės, tačiau numatoma, kad daugiau žmonių atleis stambiosios.
Šios Vyriausybės vykdoma mokesčių didinimo politika tik dar labiau pagilino ekonominės krizės padarinius. ES valstybės turėtų aktyviau išnaudoti Globalizacijos fondo teikiamas galimybes. Lietuva, deja, jų neišnaudoja.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Akivaizdu, kad mokymui lėšos naudojamos neefektyviai. Trūksta darbuotojų poreikio pagal specialybes prognozių. Atsižvelgiama, ko žmogus nori, tačiau juk jis nežino, ar tokios specialybės darbo rinkoje ateityje reikės. O kai nėra profesijų poreikio prognozių, tai nėra ir kvalifikuoto patarimo, kokią naują profesiją verta rinktis.
Vieną bedarbį išmokyti naujos profesijos kainuoja apie 7 tūkst. litų. Daug, tačiau blogiausia, kad kursai neatitinka tikrųjų rinkos reikalavimų. Blogai ir tai, kad SADM administruojami mokymo centrai neturi konkurentų, todėl jie nelabai siekia dirbti kokybiškai, efektyviai. Kursus baigę žmonės negali įsilieti į darbo rinką. Mokymo centrų materialinė bazė prasta, o verslo reikalavimai nuolat auga. Pinigai skiriami dideli, o parengimas prastas.
Reikalausime, kad SADM pateiktų konkrečius duomenis: kiek, kam ir kaip panaudotos, kaip planuojama naudoti šias lėšas. Rengiami bedarbių kursai neretai jiems reikalingi tik tam, kad gautų stipendiją. Kartais tai vienintelė nauda netekusiam darbo - gauti nors šiokią tokią paramą.
Taigi, kokie yra atsiliepimai apie Sveikatos ir grožio akademijos mokymus?
- Labai patiko mokytis akademijoje, kadangi čia buvo skiriama daug dėmesio veido procedūrų atlikimui.
- Čia dirba puikūs mokytojai, kurių žinių lygis neišsemiamas. Tai labai skatina tobulėti ir kaupti žinias pačiam.
- Čia moko ypatingi mokytojai! Jų dėka turėjau puikius mokymus, kurių metu įgytas žinias galėjau iš karto pritaikyti savo darbinėje veikloje.
Užsiėmimai įprastai vyksta pirmadieniais, antradieniais ir trečiadieniais nuo 10 iki 17 val. Masažuotojo darbas yra fizinis, nelengvas ir reikalaujantis daug medicininių žinių - tai labai atsakingas darbas. Ir ši profesija nėra įgyjama greitai. Tai ilgas nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo procesas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Stojant į mūsų mokymo įstaigoje užskaitomi tik tie dalykai, kurių žinias įgijote formaliuoju būdu, t.y. jei įgytas kvalifikacijos lygis yra ne žemesnis, nei suteikiamas mūsų mokykloje. Įvairūs kursai, seminarai ir pan. laikomi neformaliu švietimu, vadinasi, Rankų Ir Kojų priežiūros modulio užskaityti negalėsime, turėsite lankyti šiuos užsiėmimus.
Šiuo metu pastovioji dalis yra fiksuota suma yra 23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA), tai reiškia, kad šiemet siekia 241,54 euro (1038 eurai MMA x 23,27 proc.). Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo vidutinio žmogaus atlyginimo ir per laiką mažėja. Pavyzdžiui, 1-3 mėn. mokama 38,79 proc., 4-6 mėn. 31,03 proc., o 7-9 mėn. 23,27 proc. atlyginimo. Nedarbo išmoka gali būti mokama 9 mėnesius.
Visgi nemažai gyventojų šia išmoka yra linkę naudotis ir neskuba grįžti į darbo rinką. Pavyzdžiui, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Taryba išreiškė mintį, kad norint pakeisti nedarbo situacija Lietuvoje - būtina mažinti išmokas, kurios neskatina dirbti.
Socialinė politika, nors ir būtina, neretai gilina „nedarbo spąstus“, o šešėlinė ekonomika, užuot padėjusi, tik stiprina žmonių nusivylimą sistema. Todėl kyla esminis klausimas: ar Lietuva pajėgs sukurti tokią darbo aplinką, kurioje žmonės jaustų ne tik pareigą, bet ir prasmę bei savo darbo vertę?“ - svarsto jis.
20-osios Vyriausybės programoje bei jos veiklos planuose nėra numatyta keisti socialinio draudimo išmokų sistemą darbuotojų ar darbo netekusių asmenų nenaudai. „Žmonės dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, todėl, netekę darbo, turi jaustis socialiai ir finansiškai saugūs“, - komentavo ministrės patarėjas.
Šiais nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siekiama sustiprinti išmokų ryšį su mokėtomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis, užtikrinti išmokų taiklumą ir skatinti bedarbius grįžti į aktyvią darbo rinką.
Pavadinimas „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad ar tinkamai veikia socialinės paramos sistema šalyje, puikiai parodo nedarbo spąstų rodiklis. Anot jos, nedarbo spąstai įvertina išmokų ir paramos praradimus bei mokestinę naštą įsidarbinus po nedarbingo laikotarpio.
„Motyvacija atsisakyti išmokų, kibtis į darbo rinką ir pradėti dirbti nekvalifikuotą darbą Lietuvoje viena mažiausių ES. Nesame sulyginę neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) su minimalia mėnesine alga (MMA), tad tik pradėjusį dirbti asmenį iškart užgriūva mokesčių našta, parama ir išmokos dingsta“, - atkreipė dėmesį ji.
I. Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad tokiais atvejais išmokų, o ilgalaikio nedarbo atvejais - paramos, sumažinimas nespręstų problemos. „Šiai problemai spręsti reikėtų skirti daugiau dėmesio mokymosi visą gyvenimą ir perkvalifikavimo programoms, kad jos būtų taiklesnės, atliepiančios darbo rinkos poreikius ir duotų apčiuopiamų rezultatų“, - komentavo ekonomistė.
Anot jos, pernelyg sumažinus nedarbo išmokų mokėjimus ar sutrumpinus tokių išmokų laikotarpius, gali būti, kad nedarbo problema nemažės, bet pradės didėti skurdo rodikliai. „Tuomet viešiesiems finansams teks vis tiek rūpintis finansine pagalba žmonėms. Nedarbo problemas geriausia spręsti darbo rinkos efektyvinimu padedant nedirbantiems žmonėms įgauti paklausių kompetencijų ir įsilieti į darbo rinką“, - komentavo ji.
Anot jo, tokie sprendimai didintų skurdo bei įsiskolinimų riziką. „Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. veik 60 proc. bedarbių gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, o beveik 35 proc. - žemiau absoliutaus skurdo ribos. Bet koks išmokų mažinimas šiuos rodiklius tik dar labiau pablogintų.
Ministrės patarėjas įvardijo, kad ilgalaikį nedarbą dažniausiai lemia trys pagrindinės priežastys. Pirmiausia, t. y. amžius - darbdaviai mažiau linkę priimti vyresnius nei 50 metų amžiaus darbuotojus.
Anot J. Argusto, ilgalaikį nedarbą taip pat lemia kvalifikacijos stoka (kvalifikacijos neturėjimas) arba turimų įgūdžių neatitikimas rinkos poreikiams.
Todėl kiekvienam darbo ieškančiam asmeniui Užimtumo tarnyboje sudaromas individualus užimtumo veiklos planas, kuriame numatomos konsultacijos, mokymas, dalyvavimas programose ar pagalba darbo paieškoje atsižvelgiant į žmogaus situaciją, sveikatą ir galimybes.
UŽT duomenimis, 2025 m. spalio 1 d. šalyje registruota 150,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas - tai 9,6 tūkst. ( 6 proc.) mažiau nei prieš mėnesį.
Rugsėjį dirbti pradėjo 26,1 tūkst. darbo ieškojusių žmonių - pusantro karto daugiau nei per mėnesį įsidarbindavo liepos-rugpjūčio laikotarpiu“, - teigė Užimtumo tarnybos viešųjų ryšių patarėjas Liudas Dapkus.
Palyginti su 2024 m. spalio 1 d., darbo ieškančių žmonių šiemet 6,9 tūkst. mažiau, o registruotas nedarbas - 0,4 proc. punkto mažesnis. Moterų nedarbas susitraukė 0,2 proc. punkto iki 8,9 proc., o vyrų sumažėjo 0,5 proc. punkto iki 7,9 proc.
Turime pirmą kregždę - būtent šią mokymo programą, kuri atsirado visai neseniai ir buvo užregistruota mokymo teikėjo. Kol kas ji yra vienintelė pas mus. Besimokančiųjų buvo tik devyni. Bet jeigu kalbėtume apie Užimtumo tarnybą, tai ji turi labai aiškius prioritetus, ir jos tikslas yra atliepti darbo rinkos poreikius. Jeigu matome, kad laisvų darbo vietų šiai kategorijai daugės, tai mūsų tikslas ir bus kuo daugiau asmenų nukreipti būtent į tokias profesijas. Labai palengva einame į šią rinką ir ruošiame tokius specialistus, kurie ateityje, manau, sudarys didelę dalį visos rinkodaros, nes skaitmeninė rinkodara keičiasi.
Liepkalnio g. „Regitra“ rūpinasi, kad į eismą patektų tik pasirengę vairuotojai ir legalios transporto priemonės. Įmonės specialistai egzaminuoja būsimus vairuotojus, išduoda vairuotojo pažymėjimus ir registruoja transporto priemones.
Laisvės pr. VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras - atvira, moderni, mokymo įstaiga. Čia siūloma įgyti perspektyvias profesijas architektūros ir statybos, informacijos ir ryšio technologijos, inžinerijos ir inžinerines profesijas, verslo ir administravimo bei žemės ūkio kryptyse.
J. Biliūno g. Anykščių rajono savivaldybė - tai vietos bendruomenės savivaldos institucija, atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą, administracinius sprendimus ir darnią rajono plėtrą.
tags: #socialines #medijos #darbo #birza #mokymai