Artėjant laikui, kai gyventojai galės atsiimti sukauptus II pakopos pensijų pinigus, kyla klausimų dėl skolų išieškojimo tvarkos. Apie tai, kaip bus nuskaičiuojamos skolos iš atsiimtų pensijų pinigų, domisi ne tik patys gyventojai, bet ir antstoliai, vykdantys skolų išieškojimą kreditoriams.
Nauji įkainiai ir reforma "Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti"
Lietuvos antstolių rūmų (LAR) valdytoja Dovilė Šnirpūnė paaiškino, kad prieš dvejus metus buvo priimtas sprendimas vykdymo išlaidų reglamentavimą perkelti į aukštesnį lygmenį. „Įstatyme įtvirtinama, kad vykdymo išlaidų dydžius, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, naudodamasi savo tvirtinama vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodika. Pagal įstatymą naujieji įkainiai turėtų įsigalioti 2026 m. liepos 1 d.“ - komentavo D. Šnirpūnė.
Pasak jos, pakeitimai priimti įgyvendinant 2020 m. Valstybės kontrolės rekomendacijas - nustatyti aiškią sprendimų vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir pagal ją perskaičiuoti antstolių vykdymo išlaidas. LAR valdytoja paaiškino, kad paslaugų įkainiai iki šiol nebuvo tinkamai siejami su realiomis darbo ir laiko sąnaudomis. „Valstybės kontrolės vertinimu, galiojantis vykdymo išlaidų reglamentavimas neužtikrina įkainių dydžių ekonominio pagrindimo. Tačiau įstatymuose yra įtvirtintas principas, kad vykdymo išlaidos turi būti grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į antstolio veiklos pobūdį. Šie dydžiai turi kompensuoti antstolio kontoros materialines ir laiko sąnaudas bei užtikrinti tinkamą klientų aptarnavimą, nustatant antstolių veiklos įkainius. Antstolių atliekami veiksmai iki šiol nebuvo susieti su objektyviai patiriamomis darbo ir laiko sąnaudomis“, - paaiškino LAR valdytoja.
Naujų įkainių reikia būtent nuo 2026 m. liepos 1 d., nes nuo tos dienos startuos reforma „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“. Tai reiškia, kad valstybei skolingi asmenys (didžioji dalis jų - administracinės teisės pažeidėjai) bus aptarnaujami valstybės sąskaita. Kitaip tariant, už pažeidėjų nesumokėtų baudų išieškojimą mokės visi mokesčių mokėtojai.
D. Šnirpūnė nurodė, kad naujų įkainių dydžių kol kas nėra. Anot jos, dar per anksti prognozuoti ir kalbėti apie įkainių pokyčius skaičiais. „Šiuo metu suinteresuotos institucijos derina Teisingumo ministerijos parengtą metodikos projektą. Metodikos tikslas - užtikrinti ekonominiais skaičiavimais grįstą, įstatymuose įtvirtintais kriterijais paremtą vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžių apskaičiavimą“, - paaiškino ji.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Antstolių vykdymo išlaidos priklauso nuo išieškotinos sumos ir susideda iš dviejų dalių: administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui. Kai yra išieškoma maža suma, jai taikomas fiksuotas įkainis eurais. Tuo metu išieškotinai sumai didėjant, išlaidos taip pat didėja, o atlygis antstoliui skaičiuojamas procentais nuo išieškotos sumos. Kuo didesnė suma - tuo mažesnis procentas, bet didesnė minimali riba.
Pavyzdžiui:
- Kai išieškoma suma yra iki 300 eurų, jai taikomi fiksuoti įkainiai: administravimo išlaidos nuo 12 iki 24 eurų, atlygis antstoliui - nuo 8 iki 80 eurų. Tai reiškia, kad kai yra išieškomas 150 eurų, administravimo išlaidos sieks 24 eurus, o atlygis antstoliui 80 eurų.
- Nuo 300 eurų atlygis antstoliui skaičiuojamas procentais - nuo 19 proc. iki 4 proc. išieškotos sumos, nustatant minimalią ribą (nuo 80 iki 1 740 eurų), o administravimo išlaidos didėja nuo 28 iki 220 eurų. Tai reiškia, kad jei išieškoma 2 500 eurų, tai administravimo išlaidos sieks 56 eurus, o atlygis antstoliui 400 eurų (2 500 x 0,16).
Šiuo metu antstolių veikla finansuojama panašiai kaip ir „Sodra“ remiantis solidarumo principu: procesai socialiai jautrių asmenų atžvilgiu finansuojami mokių skolininkų lėšomis. Tačiau po reformos šios galimybės esą nebeliks. „Visgi poreikis vykdyti išlaikymo (vadinamųjų alimentų) išieškojimą, darbo užmokesčio išieškojimą, iškeldinimus ar kitus socialiai jautrius procesus liks, tad šių procesų dalyviams teks daugiau prisidėti prie jų finansavimo“, - pridėjo pašnekovė.
LAR skaičiavimais, pagal esamą tvarką antstolis privalo vykdyti vieną užsitęsusį išieškojimo procesą vidutiniškai už 0,06 euro administravimo išlaidų per mėnesį, arba 0,7 euro per metus. „Maždaug 8,5 tūkst. ilgai trunkančių išlaikymo (vadinamųjų alimentų), žalos kompensavimo ir kitų komplikuotų išieškojimo procesų tenka nepilni 500 eurų mokėtinų administravimo išlaidų per mėnesį. Po reformos antstoliai tiesiog nebeturės galimybių užtikrinti išieškojimo procesų už tokius simbolinius mokesčius“, - nurodė D. Šnirpūnė.
Skolų išieškojimas iš antrosios pakopos pensijų fondų
Pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų laukia ne tik juos kaupę ir dabar atsiimti norintys žmonės, bet ir antstoliai. Tada jie pagaliau galės išieškoti kartais ir metų metus skolininkų ignoruotas skolas.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo patarėjo R. teigimu, vyksta toks užburtas ratas, kai žmonės iš pensijų [fondo] išsiima pinigus, kad grąžintų atgal „Sodrai“. Atrodo, kad pinigai kaip karštos bulvės mėtosi per skolininkus. Valstybė kaip didžiausia kreditorė irgi gali matyti to naudą. Bet valstybei reikia galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą, kas bus su šitais žmonėmis, kai pasieks pensinį amžių, nes jei įkris į skurdą ir pensijos bus per mažos, su socialiniais, ekonominiais, psichologiniais iššūkiais, o tai irgi labai svarbu šnekant apie skolininkus, už tai papildomai turės mokėti valstybė“, - sako R.
Antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkės S. teigimu, žmogus ir taip neturi pinigų. Gavusi didelę sumą šeima to iš karto tikrai nepajaus, nes ji sukaupta kitoje svetimoje kišenėje ir ją panaudoti skoloms padengti nebūtų taip skausminga. Pasak jos, taip žmonės įsisuka į užburtą ratą, kai augant skolai susidaro vis didesnis įsiskolinimas. „Nereikia užmiršti, kad kartais jau sumažinus išskaitos dydį palūkanos nepasidengia viena išskaita ir skola auga. Augant skolai susidaro didesnis įsiskolinimas, kreipiamasi dėl išieškojimo į nekilnojamą turtą, kartais tai ir vienintelis būstas. Tokiu atveju, kai šiandien didesnė riba, nuo kurios galima išieškoti iš nekilnojamo turto, baigiasi tuo, kad nėra pinigų mažesniam, paprastesniam būstui įsigyti, nes iš tos sumos padengiamos visos skolos. Toks užburtas ratas“, - aiškina S.
S. pabrėžia, kad labai didelė dalis žmonių net nežino, kokios jų skolos. „Per elektroninę bankininkystę prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos galima sėkmingai pažiūrėti, kokio dydžio skolos, kokios vykdomosios bylos, kas vykdo, kuris antstolis. Jei trūksta informacijos, galima kreiptis į antstolį, Antstolių rūmus. Problemų susižinoti tikrai nėra.
Ekspertai pažymi, kad lėšų išsiėmimas iš antrosios pensijų pakopos fondo gali sumažinti bendrą skolų naštą ir suteikti galimybę pradėti nuo švaraus lapo, bet gaila tų žmonių, kurie tikėjosi pinigų senatvei, o dabar liks be jų. „Reikėtų suprasti, kokį rūpestį jaučia kai kurie skolininkai ateinant šiam laikotarpiui, kai tikrai daugumai jų ši finansinė injekcija galbūt daug reikštų duotuoju momentu. Yra baimės, kad ji nuplauks perniek ir žmogus neturės nei finansinės injekcijos, nei galiausiai didesnės pensijos. Žmogus lieka be nieko. Todėl galima suprasti, kodėl kyla tokių idėjų [organizuoti peticijų pasirašymą]“, - sako R.
S. aiškina, kad bendra tvarka areštuojama asmens sąskaita, į tą sąskaitą pervedami pinigai ir tada jie nurašomi. Aišku, paliekama laisvai disponuojama suma. Ta minimali suma šiandien yra 450 eurų. Jei yra lėšų, į kurias negalima kreipti daugiau, tai ta suma, į kurią lėšų negalima kreipti išieškojimui, <...> bus nepajudinama antstolio, bet skolininkas galės ta suma naudotis.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Trys atvejai, kai skolų neišieškos
Teisingumo ministerija pažymėjo, kad antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje nustato neišieškomą sumą, t. y.
Ministerija nurodo, kad teisinis reguliavimas numato, kad išieškojimas negalimas iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip Pensijų kaupimo įstatyme nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas.
A. Adomavičienė pastebi, kad pasakoma A, bet nepasakoma B, t. y. iš ko negalimi išskaitymai. Yra trys sąlygos, reglamentuotos įstatymu, nuo ko nebus galima nuskaityti antstoliams kaip nuo turto: paliatyvioji pagalba, neįgalumas ar sunki liga pagal patvirtintą sąrašą. „Man atrodo, būtų sąžininga žmones proaktyviai informuoti, kad tais atvejais, jei išsiimamos sukauptos antrosios pakopos lėšos, <...> nebus galimos išskaitos“, - pastebi A.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo patarėjo R. teigimu, tais atvejais išsiimant [pinigus iš pensijų fondo] nei reikės mokėti valstybei 3 proc., nei bus galima antstoliui išieškoti skolas. Jei šiuo atveju šnekame apie tuos žmones, kurie šio lango laikotarpiu išsiims dalį kaupiamų lėšų kaip vienkartinę sumą, antstolis bendrąja tvarka galės visą skolą išrašyti nuo vienos sumos. Vienas skausmingas lėšų nurašymas. [Kitu atveju] <...> išmoka išieškoma periodiškai. Tada galioja apribojimai pagal Civilinio proceso kodeksą, kiek per mėnesį skolos gali nurašyti būtent iš gaunamos pensijos. Todėl reikia irgi šį tą pasverti, nes tai šiek tiek keičia mūsų finansų planavimą.
Pasidomėjus, ar skolininkai gali mėginti susitarti dėl skolos grąžinimo, kad nebūtų nuskaityta visa atsiimta II pakopos pensija, D. Šnirpūnė sako, kad skolininkas visada turi galimybę tartis su kreditoriumi dėl kitokios, nei numatyta įstatyme, skolų grąžinimo tvarkos.„Gali būti sudaromos taikos sutartys su skolų grąžinimo dalimis grafikais ir pan. Jei kreditorius sutinka ir skolininkas pateikia antstoliui tai patvirtinantį dokumentą, antstolis turi pagrindą koreguoti išieškojimo proceso eigą. Jei kreditoriaus sutikimo nėra, antstolis privalo vykdyti išieškojimą taip, kaip numatyta įstatyme. Teisės keisti išieškojimo tvarką be kreditoriaus sutikimo įstatymai antstoliui nesuteikia.
Anot G. Šnirpūnės, pagal Civilinio proceso kodekso 736 str. 2 dalį periodinės išskaitos iš nedarbingus šeimos narius išlaikančio skolininko pajamų, viršijančių minimaliąją mėnesinę algą, gali būti mažinamos po 10 proc. Taigi, šis palengvinimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai papildomos pensijos lėšos pervedamos asmeniui periodiškai (kas mėnesį). Tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma (NS). Didesnę negu MVPD neišieškomą sumą antstolis gali nustatyti tada, kai skolingas asmuo pateikia duomenis apie gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas (tai įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos). Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės. Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Svarbi taisyklė: NS lėšomis galima naudotis tik vieną kalendorinį mėnesį.
Išieškojimas iš išeitinės išmokos
Pasibaigus darbo santykiams, piniginės prievolės lieka. Atleidžiamam darbuotojui gali būti mokamos kelių kategorijų piniginių lėšų sumos: darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka. Dalis šių pajamų priklauso skolingo asmens kreditoriams, kurie įprastai būna suinteresuoti kuo greičiau susigrąžinti savo pinigus.
Iš išeitinės išmokos išieškomos tik keleto rūšių skolos. Pagal Civilinio proceso kodekso 739 str. nuostatas tais atvejais, kai skolingam asmeniui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos.
Jeigu asmens vidutinis darbo užmokestis neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio, tai iš vienam mėnesiui tenkančios išmokos minėtoms skoloms dengti išskaičiuojama 30 proc. Kai vidutinis darbo užmokestis didesnis negu MMA, tai iš MMA viršijančios išmokos dalies papildomai išskaitoma 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Visos apskaičiuotos sumos sudedamos ir pervedamos išieškotojui vienu kartu. Iš atleidimo metu išmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas išieškomos visų rūšių skolos. Nesumokėti mokesčiai valstybei, administracinės baudos, laiku negrąžinti kreditai, skolos telekomunikacijų bendrovėms ir kitų paslaugų teikėjams iš tokių pajamų išieškomos Civilinio proceso kodekso 736 str. įtvirtinta tvarka.
Jeigu priverstinai išieškoma tik viena skola, tai iš MMA neviršijančios pajamų dalies išskaitoma 20 proc. o jeigu skolų daugiau - 30 proc.
Svarbu pranešti antstoliui ne tik apie atleidimo faktą, bet ir apie skolų mokėjimo eigą. Dažnu atveju apie darbuotojo atleidimą antstoliui arba visai nepranešama, arba tik pateikiama formali informacija, kad darbuotojas atleistas. Tokia praktika vėliau sukelia papildomų rūpesčių ir patiems darbdaviams.
Antstoliui tęsiant priverstinio išieškojimo procesą, reikalingi duomenys apie kiekvienos iškaitos iš darbuotojo pajamų dydį, datą ir bendrą išskaitų sumą. Jeigu tokios informacijos nėra, tenka siųsti paklausimus buvusiam darbdaviui bei išieškotojams ir dar kartą tikslintis skolų dengimui pervestas sumas. Juk skolingas asmuo gali iš karto pradėti dirbti kitoje darbovietėje, o prieš išsiunčiant antstolio patvarkymą į naują darbovietę, būtina apskaičiuoti tikslų kiekvienos skolos likutį.
Išskaitų iš darbuotojų pajamų teisingumą turi kontroliuoti išieškotojai. Darbuotojo skolų dengimas yra specifinė priverstinio išieškojimo sritis, kurioje ypač svarbus išieškotojo aktyvumas ir atidumas. Mat dažniausiai būtent išieškotojui yra pervedamos iš darbuotojo pajamų išskaičiuotos sumos. Laiku negavęs išskaičiuotos sumos arba gavęs ją ne visą, išieškotojas turėtų kreiptis į skolininko darbdavį su prašymu pateikti informaciją apie skolos dengimo eigą.
Tais atvejais, kai dirbantis skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius ir kai skolininko prašymu antstolis sumažina išskaitas iš MMA neviršijančios darbuotojo pajamų dalies po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, atitinkamai mažėja ir išieškotojams pervedamos lėšų sumos. Jeigu vienu metu dengiama keletas skolų, tai turėtų būti proporcingai mažinamos visiems išieškotojams pervedamos sumos, bet ne „nurėžiama“ dalis vienam kuriam išieškotojui pervedamų lėšų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad aiški antstolių administracinių kaštų nustatymo metodika yra būtina. Visgi antstolių paslaugų įkainių didinimui SADM teigia nepritarianti, nes toks pokytis dar labiau pagilintų įsiskolinimus, prailgintų skolų išieškojimą, išstumtų žmones iš darbo rinkos, augtų šešėlis ir nelegalus darbas. Toks sprendimas, anot ministerijos, pažeistų ir kreditorių, ir skolininkų interesus.
„Įkainių padidinimas ypač skaudžiai kirstų pažeidžiamoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, vienišoms mamoms ar asmenims, kurie prarado šeimos maitintoją. 8 iš 10 skolininkų, oficialiais duomenimis, neturi pajamų. Tai reiškia, jog jie išlaikomi valstybės arba dirba nelegaliai. Antstolių įkainių didinimas šią tendenciją tik paaštrins“, - paaiškino SADM. Ministerija teigia, kad pasiūlymuose nemato jokio pagrindimo. Juose trūksta esamos situacijos statistikos, poveikio vertinimo ir loginių argumentų. Taip pat SADM atkreipia dėmesį, kad siūlomi pakeitimai nedera su valstybės tikslu mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.
„Tyrimai Lietuvoje rodo, jog skolos stipriai siejasi su finansine atskirtimi. Antstolių įkainiai jau dabar mažą skolą gali išauginti daugiau kaip 700 proc. Toks finansinis stresas sukelia ir psichologinį spaudimą - jei stengiantis dirbti ir gražinti skolas jos nemažėja, nes žymi dalis nueina antstoliui, tai kelia neteisybės ir bejėgystės jausmą, kuris veda žmones į depresiją, priklausomybes ir blogiausiais atvejais - į savižudybes“, - pastebėjo ministerija.
SADM paaiškino, kad iki šiol kaip tik buvo dirbama ties tuo, kad palengvėtų skolininkų gyvenimas. „VMI šiais metais perims savo skolų išieškojimą iš antstolių, taip pat plėtojamas „skolų konsultantų“ tinklas, kurio tikslas padėti žmonėms išbristi iš skolų. 2024 m. sumažintos skolų išskaitos iš darbo užmokesčio bei pradėta „skolų atostogų“ programa, sustabdanti skolų išieškojimą pusei metų ilgalaikiams bedarbiams skolininkams grįžus į darbo rinką. Tokiais būdais stengiamasi sušvelninti skolų finansinę ir psichologinę žalą, mažinti socialinę atskirtį, skurdą ir gražinti skolininkus į darbo rinką, o tai būtų naudinga ir kreditoriams“, - komentavo ministerija.
Problematiška skolų išieškojimo sistema
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė dabartinėje sistemoje įžvelgia keletą problemų, kurios apsunkina skolų grąžinimą, pačią sistemą daro sudėtinga ir nesuprantama skolininkams. Pavyzdžiui, šiuo metu, jei įdarbinamas daug skolų turintis žmogus, darbdavys turi pats paskaičiuoti ir pervesti išskaičiuotiną sumą už skolas antstoliams. „Išeina, kad darbdavys daro antstolio darbą. Dėl to darbdaviai vengia įdarbinti daug skolų turinčius žmones. Raginame ieškoti sprendimų, kad darbdavys galėtų pervesti į vieną sąskaitą arba nuo žmogaus sąskaitos automatiškai būtų nuskaitoma tam tikra suma“, - pastebėjo ji.
Pasak pašnekovės, kita problema - neproporcingai dideli antstolių paslaugų įkainiai mažiausių skolų atveju. „Tarkime, kai skola iki 100 eurų, antstolio atlygis ir administravimo išlaidos gali sudaryti keliskart ar net keliolika kartų didesnę sumą. Kuo skola didesnė, tuo antstolio atlygio ir administravimo išlaidų dalis santykinai mažėja. Tarp itin dažnai pasitaikančių mažų skolų atvejų - pradelstos sumokėti baudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Bauda tokiu atveju Vilniuje gali siekti nuo 15 iki 30 eurų, tuo tarpu tokio dydžio skolos išieškojimo išlaidos - 60 eurų, taigi 2-4 kartus didesnės nei pati skola“, - nurodė A. Adomavičienė.
Be to, anot jos, pasitaiko atvejų, kai yra nesilaikoma nuostatos vienas skolininkas - vienas antstolis. Tai reiškia, jei asmuo yra skolingas ir jo skolą administruoja priskirtas antstolis, atsiradus naujoms skoloms jos automatiškai turėtų būti priskiriamos tam pačiam antstoliui. Visgi ne visada procesas taip ir vyksta.
Taip pat skolų išieškojimo sistemą apsunkina ir tai, kad antstoliai nemato skolų turinčių asmenų lėšų kilmės. „Antstoliai gali patys patikrinti SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą), ar skolininko gaunamos pajamos nėra tokios iš kurių negalimas išieškojimas, pvz.: vaiko pinigai, laidojimo pašalpa, piniginė socialinė parama. Realiai tai neveikia, todėl žmonės turi patys reguliariai pateikti pažymas antstoliams, o savivaldybės jas išrašyti. Kai kuriais atvejais tokia pažyma turi būti pateikiama kas tris mėnesius. Jei tai nepadaroma laiku, iš šių išmokų išieškomos skolos, o išieškotos sumos nėra grąžinamos“, - nurodė pašnekovė.
Pasak jos, šios problemos ir kliūtys tampa neįveikiamos, kai kalbame apie pažeidžiamus, itin mažas pajamas gaunančius žmones. „Jiems trūksta žinių ir gebėjimų valdant skolas, o didelės skolų išieškojimo išlaidos tampa nepakeliama finansine našta. Mes nesakome, kad skolų nereikia grąžinti, tačiau kalbame apie tai, kad sistema turi būti aiški, suprantama ir žmogiška, skolininkai turėtų motyvacijos dirbti, o darbdaviai - juos įdarbinti“, - atkreipė dėmesį A. Adomavičienė.
Pagrindinės problemos:
- Sudėtinga sistema ir nesuprantamumas skolininkams
- Darbdaviai turi atlikti antstolių darbą
- Neproporcingai dideli antstolių paslaugų įkainiai mažiausių skolų atveju
- Nesilaikoma nuostatos "vienas skolininkas - vienas antstolis"
- Antstoliai nemato skolų turinčių asmenų lėšų kilmės
A. Adomavičienė neslepia, kad padidinti įkainiai už antstolių paslaugas žmones gali įstumti į dar didesnes skolas. „Vykdymo išlaidų dydžiai ir jų taikymo modelis turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį skurdą patiriantiems ir mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems skolų išieškojimo procesas dažnai tampa papildomu finansiniu, socialiniu ir psichologiniu iššūkiu. Todėl labai svarbu, svarstant šią metodiką užtikrinti, kad vykdymo išlaidų dydžiai nepadidintų skolos ir jos išskaitų neproporcingai asmens finansinėms galimybėms“, - komentavo ji.
| Suma | Administravimo išlaidos | Atlygis antstoliui |
|---|---|---|
| Iki 300 eurų | 12-24 eurų | 8-80 eurų |
| Nuo 300 eurų | 28-220 eurų | 19%-4% (min. 80-1740 eurų) |
tags: #antstoliams #sklola #isskaiciuojama #is #pensijos #todel