Žmogaus socialinė ir kultūrinė aplinka yra esminis veiksnys, lemiantis asmenybės ugdymąsi, ypač vaikystėje. Nuo socialinės aplinkos ir kultūros, kurioje auga vaikas, priklauso jo pasaulėžiūra, vertybės, elgesys ir socialinė integracija. Šiame straipsnyje aptarsime socialinių ir kultūrinių aplinkos veiksnių įtaką vaiko asmenybės formavimuisi, socializacijos procesą ir svarbiausius ugdymo institutų vaidmenis.
Kultūros samprata ir jos reikšmė vaikui
Kultūrą labai sudėtinga apibrėžti vienu sakiniu. Ji yra visuma, apimanti žinias, tikėjimą, meną, moralę, teisę, papročius ir kitus gebėjimus bei įpročius, kuriuos įgyja žmogus kaip visuomenės narys (Kvieskienė, 2005). Kultūra - tai ne tik visa, ką sukūrė žmonija praeityje ir šiandien, bet ir sistema, kuri apima materialinę ir dvasinę kultūrą. Plati prasme tai yra visuomenės gyvenimo ir veiklos būdas, kuris apima meną, tikėjimą, moralę, teisę, politiką ir papročius.
Vydūnas yra sakęs: „Kultūra - tai žmoniškumas. Kas nežmoniška, neturi nieko bendro su kultūra“ (Vaitkevičius, 1995). Kultūra yra būdas, per kurį individas priima ir suvokia pasaulį, bendrauja, sąveikauja su aplinka, formuoja savo asmenybę.
Vaiko kultūra pradeda formuotis per kasdienius socialinės kultūrinės aplinkos įvaizdžius: paveikslėlius, dainas, knygas, meną. Vaikai perimdami šiuos kultūros elementus įgyja socialines vertybes ir normatyvus.
Socializacija: procesas ir reikšmė
Socializacija - tai nuolatinis procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, žinias ir įgūdžius, reikalingus sėkmingam gyvenimui visuomenėje. Jis prasideda nuo gimimo ir tęsiasi visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Šio proceso esmė - formuoti žmogų kaip visuomenės narį, kuris ne tik priima socialines ir kultūrines vertybes, bet ir tampa aktyviu visuomenės subjektu. V.Jonuska ir H.Berner išskiria socializacijos funkcijas kaip visuomeninių vertybių perteikimą ir asmenybės raidą veikiant įvairiems aplinkos veiksniams.
Socializacija vyksta per skirtingų socialinių aplinkų bei agentų poveikį, tokias kaip šeima, bendraamžiai, mokykla, religinės organizacijos ir kiti socialiniai institutai.
Socialinės aplinkos samprata
Socialinė aplinka - tai aplinka, apimanti gamtines, geografines, klimatines, socialines ir kultūrines sąlygas, kurios veikia asmenybės formavimąsi. Ji gali būti:
- Makroaplinka - visuomenės struktūra, švietimo sistema, visuomenės darbo pasidalijimas;
- Mikroaplinka - artimiausia individo aplinka, pavyzdžiui, šeima, mokykla, bendraamžiai.
Vaiko socialinė aplinka pamažu plečiasi - nuo šeimos kūdikystėje, iki mokyklos, bendraamžių ratų ir kitų gyvenimo sričių paauglystėje.
Socializacijos veiksniai ir mechanizmai
Žmogaus socializacija vyksta per įvairius veiksnius ir mechanizmus:
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
- Makro veiksniai - visuomenė, šalies kultūra, kosmosas.
- Mezo veiksniai - gyvenamoji vieta, tautinės grupės požymiai.
- Mikro veiksniai - šeima, bendraamžiai, ugdymo institucijos.
Socializacijos mechanizmai taip pat yra:
- Tradicinis - šeima ir artimiausia aplinka;
- Institucinis - per mokyklas, religines bei kitas institucijas;
- Stilizuotas - per individualius išgyvenimus ir sąmoningus suvokimus.
Šeimos vaidmuo asmenybės formavime
Šeima - tai pirmoji ir svarbiausia socializacijos institucija, kurioje žmogus ateina į pasaulį ir pradeda savo asmenybės formavimąsi. Šeimos vaidmuo apima ne tik fizinio ir emocinio žmogaus vystymosi užtikrinimą, bet ir socialinių bei lyčių vaidmenų formavimą pirmuosius gyvenimo metus.
Šiuolaikinėje visuomenėje šeimos santykiai yra sudėtingi ir dinamiški: dažnai tėvai ir vaikai gyvena atskirai, tėvų autoritetas keičiasi, o vaikų laikas praleidžiamas daugiau bendraamžių aplinkoje. Tai mažina tiesioginę tėvų įtaką, bet šeima išlieka kertiniu socializacijos veiksniu.
Skirtingų šeimų socializacijos mechanizmai skiriasi - nuo emocinio artumo ir savarankiškumo skatinimo iki griežtos kontrolės. Be to, egzistuoja šeimos, kuriose vaikai auga antisocialioje aplinkoje, kas neigiamai veikia jų asmenybės raidą.
Bendraamžių subkultūra ir jos reikšmė
Bendraamžių grupė yra svarbi paauglystės ir jaunystės socializacijos dalis. Šiose grupėse formuojasi socialiniai bendravimo įgūdžiai, priimami elgesio modeliai ir normative. Subkultūros, tokios kaip pankai, metalistai ar reperiai, skatina priklausymą grupei, palaiko bendrą vertybių ir normų sistemą, kuri dažnai skiriasi nuo vyraujančios kultūros.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Muzika paauglių subkultūrose išreiškia emocijas ir formuoja tapatybę, o jos pasirinkimas tiesiogiai priklauso nuo socialinių ir amžiaus ypatybių.
Auklėjimo institutų ir religinės organizacijos vaidmuo
Be šeimos, svarbūs socializacijos veiksniai yra ir kiti auklėjimo institutai - mokykla, religinės organizacijos, visuomeninės institucijos. Jie reguliuoja socialines normas, vertybes bei elgesio modelius ir suteikia papildomą struktūrą vaiko ugdymui.
Religija tradiciškai atlieka vertybinį orientavimą, elgesio reguliavimą, komunikacinę ir kompensacinę funkciją bei ugdo žmogų dvasiniame kontekste.
Valstybės įtaka socializacijai
Valstybė, kaip politinė ir ideologinė institucija, daro tiesioginę įtaką visuomenės narių gyvenimo sąlygoms, socializacijos procesui bei ugdymo sistemai. Šiuolaikinė valstybė per švietimo sistemą ir kitas institucijas palaiko socializacijos procesus, skatina pilietinį aktyvumą ir asmenybės ugdymą.
Socialinės aplinkos įtaka ir valdymas kasdieniame gyvenime
Mūsų kasdieniai sprendimai dažnai atrodo kaip individualūs, tačiau jie stipriai priklauso nuo socialinės aplinkos - šeimos, draugų, žiniasklaidos, socialinių normų ir vertybių.
Šiuolaikinė socialinė aplinka nuolat kinta - tai lemia technologijos, globalizacija, ekonominiai pokyčiai. Dėl to taip pat kinta ir mūsų sprendimų suvokimas bei socialiniai santykiai.
Socialinė aplinka daro įtaką emociniam fonui, sveikatos įpročiams, gyvenimo būdui bei bendravimui. Šeima, bendraamžiai, mokykla ir kiti veiksniai formuoja mūsų vertybes, gyvenimo prioritetus ir socialinius įgūdžius.
Kaip valdyti socialinės aplinkos įtaką? Reikia sąmoningai atrinkti informacijos šaltinius, puoselėti pozityvius santykius, lavinti kritinį mąstymą ir skatinti atvirą komunikaciją. Tai ypač svarbu vaikams ir jaunimui, kurių asmenybės dar tik formuojasi.
P. Sorokino socialinio mobilumo teorija ir socialinė aplinka
P. Sorokinas - žymus sociologas, nagrinėjęs socialinės struktūros ir kultūros tarpusavio ryšius. Jo socialinio mobilumo teorija teigia, kad visuomenėje vyksta nuolatinis judėjimas tarp socialinių sluoksnių, tačiau jis ribojamas įvairių „filtrų“ - šeimos, mokyklos, religijos ir kt.
Socialinė erdvė yra daugiamatė ir apima šiuos aspektus: šeimyninę padėtį, profesiją, religiją, politinę priklausomybę, ekonominę padėtį. P. Sorokino požiūriu, socialinis statusas - tai visuma teisių, pareigų, valdžios ir įtakos, kurios lemia socialinę stratifikaciją.
Socialinis mobilumas gali būti:
- Horizontalus - judėjimas toje pačioje socialinės hierarchijos lygyje;
- Vertikalus - judėjimas į aukštesnį ar žemesnį sluoksnį (socialinis kilimas arba smukimas).
Sorokinas teigia, kad socialiniai pokyčiai visuomenėje vyksta neatsitiktinai, o yra reguliuojami ir kontroliuojami įvairių socialinių institutų.
Socialinė kultūrinė aplinka ir vaiko asmenybės ugdymas
Vaiko asmenybės formavimas yra sudėtingas procesas, stipriai priklausantis nuo socialinių ir kultūrinių aplinkos veiksnių. Šeima, bendraamžių grupės, mokykla, religinės organizacijos ir valstybės institucijos veikia kaip svarbiausi socializacijos agentai.
Šiuo procesu vaikas įsisavina tiek kultūrinius simbolius, tiek socialines normas, vertybes ir praktikas, kurios vėliau atsispindi jo elgesyje, vertinimuose ir pozicijose visuomenėje.
Socialinės pedagogikos vaidmuo
Socialiniai pedagogai atlieka svarbų vaidmenį, padėdami vaikams ir jaunimui sėkmingai įsilieti į visuomenę. Jie sprendžia socialines problemas, ugdo socialinius įgūdžius ir skatina pozityvias elgesio formas, siekdami palaikyti vaikų asmenybės darną ir harmoniją.
Socialinių veiksnių įtaka studentų gyvenimui
Socialiniai kultūriniai veiksniai lemia ne tik vaikų, bet ir vyresnio amžiaus asmenų, pavyzdžiui, studentų, gyvenimo būdą, požiūrį į sveikatą bei fizinį aktyvumą.
Pastaraisiais dešimtmečiais akademinio jaunimo laisvalaikio, mokymosi ir gyvenimo sąlygos ženkliai pasikeitė - keitėsi ir jų požiūris į kūno kultūrą kaip priemonę sveikatai stiprinti.
Fizinis aktyvumas yra svarbus sveikatos veiksnys, o socialinė aplinka lemia studentų motyvaciją ir galimybes aktyviai sportuoti bei palaikyti sveiką gyvenimo būdą.
| Socialinės aplinkos veiksnys | Įtaka vaikui / studentui |
|---|---|
| Šeima | Asmenybės vertybių, normų, emocijų formavimas, pagrindinė socializacijos vieta |
| Bendraamžių grupės | Socialinių įgūdžių, normų, subkultūrų formavimas vaikystėje ir jaunystėje |
| Mokykla ir ugdymo įstaigos | Elgesio modelių sklaida, žinių, socialinių įgūdžių ugdymas, pažintinis aktyvumas |
| Religinės organizacijos | Vertybinis orientavimas, socialinio elgesio normų diegimas, dvasinis ugdymas |
| Valstybė | Socializacijos institucijų kūrimas, švietimo sistemos palaikymas, įstatyminė bazė |
tags: #socialines #kulturines #aplinkos #veiksniai