Sutaupyti pinigai pensijai yra svarbus žingsnis siekiant finansinės gerovės senatvėje. Tačiau ne mažiau svarbu užtikrinti, kad šie pinigai būtų saugūs. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apsaugoti savo sutaupytus pensijos pinigus banke, kokios rizikos gali kilti ir kaip jų išvengti.
Informacija paveldėtojams
Informaciją apie Lietuvos Respublikoje mirusį pilietį gauname iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro. Jei mirtis yra registruota užsienyje arba mirusysis yra užsienio pilietis, turėsite bankui pateikti užsienyje išduoto mirties liudijimo originalą arba notaro patvirtintą kopiją.
Pateikiami dokumentai, išduoti užsienio valstybėje, prisijungusioje prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, turi būti ne legalizuoti, bet patvirtinti pažyma apostile (Apostille). Informaciją (apie visas mirusio asmens turėtas banko sąskaitas, paskolas, vertybinius popierius, pensijų kaupimo sutartis ir kt.) suteikiame per 10 darbo dienų.
Kiekvienas įpėdinis gali pateikti prašymą ir gauti informaciją atskirai nuo kitų įpėdinių. Už šią paslaugą taikomas mokestis pagal galiojančius įkainius, kuriuos galite rasti interneto puslapyje Banko įkainiai > Kitos paslaugos > Banko pažymų parengimas > Kitos pažymos (lietuvių arba anglų k.).
Atkreipiame dėmesį, kad pažyma įpėdiniui nėra siunčiama paštu ar el. paštu, parašant bankui el. paštu.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Informacija apie mirusio asmens turtą ir jo įsipareigojimus taip pat gali būti išduota teisės aktuose numatytais atvejais ir tvarka pagal teismo nutartį, antstolio prašymą ir (ar) pan.
Atkreipiame dėmesį, kad informacija apie mirusio asmens turtą ir įsipareigojimus nebus teikiama įpėdiniui pateikus tik asmens mirties liudijimą ar kitą dokumentą, pvz. Jei įpėdiniui reikalingas išrašas iki mirusio asmens dienos, tuomet įpėdinis turi pateikti notaro išduotą liudijimą apie paveldėjimo bylos užvedimą arba notaro paklausimą/prašymą, kuriame turėtų būti nurodyta, kad įpėdinis turi teisę gauti informaciją apie mirusiojo atliktas operacijos iki mirties datos, ir kartu turi būti nurodomas laikotarpis, už kurį turi būti pateikiamos tokios operacijos bei turi būti nurodytas informacijos gavimo pagrindas (Notariato įstatymo 34 str.) ir gavimo tikslas, t. y. informacija, nurodyta Bankų įstatymo 55 str.
Mirusio artimieji dėl paveldėjimo turi kreiptis į mirusio asmens nuolatinės gyvenamosios šalies paveldėjimo klausimus sprendžiančią instituciją (pvz. Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris išduodamas vadovaujantis ES Reglamentu Nr. 650/2012. Daugiau informacijos galima rasti Europos e. teisingumo portale.
Pateikiami dokumentai, išduoti užsienio valstybėje, prisijungusioje prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, turi būti ne legalizuoti, bet patvirtinti pažyma apostile (Apostille).
Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba testamentą. Paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, jeigu mirusysis nepaliko testamento.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Paveldėjimas gali būti priimtas bendra tvarka - tokiu atveju įpėdinis visiškai atsako už mirusiojo kreditinius įsipareigojimus tiek paveldėtu turtu, tiek savo turtu. Kai kuriais atvejais turto apyrašo sudarymas yra privalomas, pvz., jei įpėdinis yra nepilnametis arba įpėdiniui atstovauja įgaliotas asmuo. Kitais atvejais apyrašas sudaromas tik paties įpėdinio prašymu. Turto apyrašą pagal paveldėtojo prašymą sudaro antstolis.
Įstatymas nustato tam tikrą tvarką, pagal kurią įpėdiniai paveldi palikėjo turtą. Pirma eile paveldi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Jei pirmos eilės įpėdinių nėra, paveldi antros eilės įpėdiniai - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Paveldėjimo atsisakyti galima, tačiau neįmanoma paveldėti turto, atsisakant mirusio asmens įsipareigojimų. Tai reiškia, kad, priimdamas palikimą, įpėdinis taip pat bus atsakingas už visus su palikimu susijusius įsipareigojimus.
Jeigu nusprendėte priimti palikimą ir palikimas taip pat apima ir palikėjo įsipareigojimus (pvz.: būsto, vartojimo finansavimo, studijų paskolą, lizingą ar kitą įsipareigojimą bankui), reikėtų pasirūpinti savalaikiu įmokų pagal sutartis mokėjimu, nes jų nemokant laiku mokėjimai nėra nukeliami, jie kaupiasi ir gali susidaryti nemažos sumos, kurias sumokėti vienu kartu gali būti finansiškai sunku.
Ne vėliau kaip per 3 mėnesius po asmens mirties būsimieji paveldėtojai dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą, kuris pasirenkamas pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registre nurodytą mirusiojo paskutinę gyvenamąją vietą.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Ši pažyma užsakoma banko padaliniuose, pateikiant būsimojo paveldėtojo asmens dokumentą, prašymą bei notarų biuro liudijimą, kad užvesta paveldėjimo byla (popierinį originalą arba el. būdu).
Jei mirusysis buvo apsidraudęs gyvybės draudimu, reikia kreiptis į mirusįjį draudusią draudimo kompaniją. Jei mirusysis buvo apsidraudęs „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filiale, būsimasis įpėdinis gali užpildyti prašymą interneto banke arba paskambinti telefonu +370 5 268 4444, kad gautų informaciją ir tolesnius nurodymus.
Svarbu: praėjus 14 dienų po transporto priemonės valdytojo mirties, transporto priemonės leidimas dalyvauti eisme gali būti sustabdomas. Prašymą laikinai sustabdyti mokėjimus pagal sutartį (-is).
Paveldėjimo dokumentų originalus (paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, turto pasidalinimo sutartį ir (ar) pan.) ir asmens dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę) turite pateikti „Swedbank“, AB ir (ar) „Swedbank lizingas“, UAB.
Jei paveldėjimo dokumentuose nurodyti keli paveldėtojai, atvykti į padalinį turi visi paveldėtojai. Jei norėsite padengti visą paveldimą įsipareigojimą, reikia pateikti prašymą apie priešlaikinį paskolos ar lizingo dengimą. Jei ketinate toliau mokėti paskolą ar lizingą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bent vienas iš paveldėtojų turi turėti sąskaitą „Swedbank“, AB.
Kai paskolą paveldi nepilnametis ir jis tampa vieninteliu paskolos gavėju, jam sąskaitą gali atidaryti globėjas, o sąskaitos atidarymui reikės pateikti vaiko gimimo liudijimą arba vaiko asmens dokumentą (jei turi) ir globėjo asmens dokumentą.
Pateikus visus dokumentus, pakeisime paskolos ar lizingo gavėją ‒ juo taps paskolą ar lizingą paveldėjęs asmuo.
Turite pateikti prašymą leisti mokėti įmokas, iki bus gautas paveldėjimo dokumentas. Gavus paveldėjimo dokumentusŠiuos dokumentus reikia pateikti bankui. Remdamiesi paveldėjimo įregistravimo faktu, pakeisime paskolos gavėją ‒ juo taps paskolą paveldėjęs asmuo. Jei reikės keisti kitas sutarties sąlygas, bus pasirašomas susitarimas.
Remdamiesi paveldėjimo įregistravimo faktu, pakeisime lizingo gavėją ‒ juo taps lizingą paveldėjęs asmuo. Šiems pakeitimams įforminti bus pasirašomas susitarimas. Jei sąskaitos „Swedbank“, AB neturite, ją reikės atsidaryti. Sutvarkius paveldėjimo dokumentus, transporto priemonę reikės perregistruoti Jūsų, t. y. paveldėtojo, vardu.
Finansinis raštingumas - raktas į saugumą
Finansinis raštingumas - tai asmens gebėjimas suprasti ir efektyviai panaudoti įvairius finansinius įgūdžius, tokius kaip finansų valdymas, biudžeto sudarymas, investavimas ar skolinimasis. Nuolatos tobulinant šiuos įgūdžius, ilgalaikėje perspektyvoje galima tikėtis finansinės gerovės ir stabilumo.
Finansiškai raštingi žmonės sugeba tinkamai pasirūpinti savo finansais, galvoja apie ateitį, visada turi subalansuotą šeimos biudžetą ir rezervą jame, todėl nesuka galvos dėl sąskaitų apmokėjimo, vėluojančio atlyginimo ir panašių veiksnių. Tokie žmonės ramiai, be jokio streso savo pajamomis dengia išlaidas, tenkina materialius poreikius ir dar sugeba sutaupyti.
Žmogus, kuriam trūksta finansinių žinių, ne tik gyvena šia diena ir negalvoja, kokia jo finansinė padėtis bus rytoj, bet ir yra linkęs susigundyti greitais pinigais, dažnai turi skolų. Tokio asmens išlaidos dažnai viršija pajamas, todėl jis pradeda skolintis. Tačiau paskolos problemos neišsprendžia - žmogus ir toliau nevaldo savo finansų, jam tampa sunku dengti paskolas, tuomet jis susivilioja nesunkiai gaunamais greitaisiais kreditais, kurie pasižymi aukštomis palūkanomis. Tokiu būdu išlaidos dar labiau išauga, o nedidėjant pajamoms, grąžinti skolas tampa vis sudėtingiau. Išlipti iš tokios situacijos tampa labai sunku. Galiausiai viskas gali baigtis antstolių įsikišimu, asmeniniu bankrotu.
Net jei ir žmogus nesivaiko greitų pinigų, nėra linkęs skolintis ir kruopščiai taupo, tai dar nereiškia, kad jo finansinio raštingumo lygis yra aukštas. Šių dienų realijos rodo, jog nemaža dalis gyventojų priima ilgalaikių finansinių įsipareigojimų sprendimus, ima būsto paskolas ar paskolas kitam brangiam turtui įsigyti, nepriklausomai nuo savo finansinio raštingumo lygio. Kiekvienas finansinis produktas turi savo paskirtį ir savas rizikas, kurias svarbu suprasti. Dėl to žmogus, net ir nesusijęs su finansų sektoriumi, turėtų investuoti daugiau laiko į savo finansinių žinių plėtrą, mat be šių žinių itin sunku apsieiti kasdieniame gyvenime.
Kitas finansinio raštingumo privalumas - žmogui tampa lengviau atpažinti ir pastebėti įvairias finansines apgaules. Sukčiavimo atvejų vis dažnėja, tačiau finansiškai išprusęs asmuo atkreips dėmesį į du esminius momentus: riziką ir greitį. Jeigu siūloma galimybė greitai ir be rizikos praturtėti, finansiškai išprususiam žmogui šis pasiūlymas kels įtarimą. Toks žmogus žino, kaip veikia finansų rinka, kokios galimos investavimo rizikos, per kokį laikotarpį tikėtina grąža ir kuo skiriasi vieni ar kiti investavimo, taupymo ateičiai instrumentai.
Norint pradėti ugdyti finansinį raštingumą, pirmiausia reikia investuoti į save. Jeigu nusprendėte, kad norite pagilinti savo finansinio raštingumo žinias, sirkite tam laiko, domėkitės, mokykitės. Sudarykite savo šeimos biudžetą - identifikuokite, kur išleidžiate daugiausiai pinigų, kur galėtumėte jų sutaupyti. Vadovaukitės universalia 50-30-20 taisykle, kai 50 proc. mėnesinio uždarbio skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. - ne pirmo būtinumo prekėms ir laisvalaikiui, o 20 proc. - taupymui ir investavimui. Jei šios taisyklės pavyksta laikytis nuosekliai, tai yra didelis ir svarbus žingsnis finansiniame kelyje.
Siekiant finansinio stabilumo ir saugumo, kaip pagalbinis instrumentas, gali pasitarnauti ir įvairių rūšių draudimas. Tarkim, investicinis gyvybės draudimas. Jis gali būti skirtas taupymui/ investavimui - nesvarbu, ar kaupiama pensijai, ar vaiko ateičiai. Kita rūšis - rizikų draudimas, pavyzdžiui, nuo kritinių ligų ar nelaimingų atsitikimų. Ištikus nelaimei, žinai, kad finansine padėtimi pasirūpinta. Iš vienos pusės, toks draudimas žmonėms suteikia tam tikrą saugumo jausmą, o iš kitos, pragmatiškesnės pusės, pasirūpinus apsauga nelaimės atveju, nebūtina turėti didelės pinigų sumos, atidėtos „juodai dienai“, todėl santaupas galima įdarbinti.
Ne ką mažiau svarbu yra mokytis priimti ilgalaikius sprendimus: Atsižvelgiant į demografinę situaciją ir kitas prognozes, vis didesnę dalį pensijos sudarys privataus kaupimo metu sukaupta pinigų suma.. Visuomenė pagaliau turi suprasti, kad pragyventi vien tik iš „Sodros“ išmokų bus labai sunku, todėl kuo anksčiau pradėsime galvoti apie kaupimą pensijai, tuo bus paprasčiau sulaukus senatvės. Skaičiuojama, kad šiandien skiriant 3 proc. nuo atlyginimo pensijai, senatvėje galima tikėtis apie 10-15 proc. tuometinio darbo užmokesčio. Žinoma, kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnė tikėtina grąža.
Ugdant visuomenės finansinį išprusimą, iniciatyvos turėtų imtis ir dabartiniai tėvai, kuriems šiandien tenka dviguba užduotis - ne tik patiems kelti savo finansinio raštingumo lygį, bet ir išmokyti savo atžalas tinkamai tvarkyti savo pinigus. Tikėtina, jog dabartinių trisdešimtmečių ir vyresnių žmonių kartos nei namuose, nei mokykloje nemokė, kaip tvarkyti savo finansus. Tad visų pirma patys tėvai, prieš mokydami savo vaikus, privalo turėti bent jau bazinius finansinio raštingumo įgūdžius. Na, o kad vaikams nuo pat mažens reikėtų skiepyti šį įgūdį, net nekyla klausimų. Prieš 20-30 metų mažai kam rūpėjo kompiuterinis raštingumas, tačiau šiandien be jo sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą. Tas pats ir su finansiniu raštingumu, kuris turėtų būti ugdomas kaip skaitymas ar rašymas. Pats turiu 3 metų dukrą ir, tiesą sakant, buvau maloniai nustebęs, kai vieną dieną grįžusi iš darželio paėmė mano piniginę ir ėmė skaičiuoti, aiškinti, kokie čia pinigai, kiek jie verti, ką už juos galima nusipirkti.
Su vaikais pradėti kalbėti apie pinigus pašnekovas rekomenduoja kuo anksčiau - nuo 2-3 metų amžiaus. Parduotuvėje vaikui galima duoti 1 ar 2 eurų monetą ir leisti pasirinkti - ar kažką nusipirkti, ar pataupyti ir kitą kartą jau įsigyti daiktą, kuris kainuoja brangiau. Tokiu būdu vaikui nesąmoningai ugdomi taupymo įgūdžiai. Vaikas pradeda suprasti, kad ne viską galima nusipirkti iškart, susipažįsta su alternatyvomis ir mokosi pats priimti finansinį sprendimą.
Jo teigimu, vaikui augant, pasakoti ir aiškinti apie pinigus ir jų svarbą reikia vis dažniau ir sudėtingesniais terminais. Po truputį galima įvesti tokius terminus kaip taupymas, dienpinigiai, vėliau - šeimos biudžetas, dar vėliau verta pakalbėti ir apie investavimą. Tai nėra tas dalykas, kad vieną kartą atsisėdai, paaiškinai vaikui, ir viskas - darbą atlikai. Vaiko švietimas apie pinigus yra nesibaigiantis procesas, kuriame didžiausią atsakomybę turi prisiimti tėvai.
Kaip saugiai laikyti santaupas?
Finansinė pagalvė - tai 3-6 mėnesių būtinųjų išlaidų suma, kurią rekomenduojama turėti visiems. Dėl pagundų ir galimybių išleisti, kortelė ar sąskaita, kurias naudojate kasdien, jai netinka. Šie pinigai turi būti likvidūs, t. y., juos turi būti galima greitai pasiimti, tad svarstyti šiuos pinigus įdarbinti investuojant ilgesniam laikui ar prisiimant didesnę riziką nebūtų tinkamas pasirinkimas.
Sukaupęs lėšų finansinei pagalvei, dažnas susiduria su klausimu, kur saugiai laikyti santaupas. Lietuvos bankų asociacijos atlikto finansinio raštingumo indekso tyrimo duomenimis, 68 proc. apklaustųjų pinigus kaupia piniginėje ar grynaisiais pinigais namuose. Nors tokie būdai atrodo patys likvidžiausi ir pinigus galite bet kada pasiimti, tačiau iškyla ir didesnė rizika, pavyzdžiui, netekti pinigų pakliuvus ant finansinių sukčių kabliuko ar susidūrus su namus apšvarinančiais vagišiais.
Kylant indėlių palūkanų normoms, gyventojams vėl pravartu juos prisiminti. Tinka norint sutaupyti tam tikrą pinigų sumą per tam tikrą laiką - nuo 1 mėn. iki 3 m. Metines palūkanas skirtingų laikotarpių indėliams rasite čia. Tinka taupant neplanuotoms išlaidoms ar kitiems tikslams - jį galite bet kada papildyti ir pasiimti.
Laikotarpis, kai už terminuotuosius indėlius nebuvo mokamos palūkanos, truko daugiau negu septynerius metus. Šiandien besikeičianti ekonominė padėtis, kylantis EURIBOR sugrąžino terminuotų indėlių palūkanas. Lietuvos banko duomenimis, šių metų vasarį indėlių sąskaitose buvo laikoma iki 20 proc. visų pinigų, laikomų banko sąskaitose, kai 2015 metais šis santykis buvo beveik 40 proc., nors palūkanos už indėlius buvo gerokai mažesnės.
Remiantis SEB banko statistika, naujų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius nuo metų pradžios, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, išaugo šešis kartus. Daugiau negu pusės klientų indėlių sąskaitose laikoma suma yra nuo 1 000 iki 5 000 eurų, dar 17 proc. Tokiam tikslui, kai nesame tikri, kada mums gali prireikti pasinaudoti sutaupytais pinigais, tinka kaupiamasis indėlis, kuris neturi nustatyto termino, už jį yra mokamos palūkanos, kurios yra apskaičiuojamos kiekvieną dieną ir išmokamos kartą per mėnesį.
Mūsų klientai net mažiausias sumas, kurių neprireiks artimiausią mėnesį, įdarbina kaupiamojo indėlio sąskaitose. Balandžio pabaigos duomenys rodo, kad kaupiamojo indėlio sutartį iki 100 eurų yra sudarę daugiau negu pusė (54 proc.) klientų, besinaudojančių kaupiamaisiais indėliais. Tai rodo, kad kaupiamasis indėlis tinka net ir palyginti nedidelėms sumoms laikyti.
Indėlių palyginimas
Šioje lentelėje pateikiami įvairių tipų indėlių palyginimai, padedantys pasirinkti tinkamiausią variantą:
| Indėlio tipas | Privalumai | Trūkumai | Tinka |
|---|---|---|---|
| Terminuotasis indėlis | Aukštesnės palūkanos | Pinigus galima atsiimti tik pasibaigus terminui | Norint sutaupyti konkrečią sumą per tam tikrą laiką |
| Kaupiamasis indėlis | Galima bet kada papildyti ir atsiimti pinigus | Žemesnės palūkanos | Taupant neplanuotoms išlaidoms ar kitiems tikslams |
| Indėlis iki pareikalavimo | Didžiausias likvidumas | Mažos arba jokios palūkanos | Finansinei pagalvei |
Svarbu atsiminti, kad taupyti pinigus grynaisiais nėra pats geriausias sprendimas. Grynaisiais pinigais laikomi pinigai nuvertėja dėl infliacijos. Todėl verta pagalvoti apie kitas finansines priemones, pavyzdžiui, indėlius.
Anot „Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės Pikčienės, 2024 metais infliacija Lietuvoje sieks 3,6 proc. Paprastai tariant, tai reiškia, jog pritaikius indeksavimą, 2024 metais grynaisiais arba sąskaitoje laikomi, pavyzdžiui, 1000 eurų kitais metais bus verti apie 965,25 euro. Tam, kad šiuos praradimus sušvelnintume, vertingiausia šiuos pinigus įdarbinti pasirenkant priimtiną taupymo ar investavimo instrumentą, pavyzdžiui, indėlius.
Taigi, norint užtikrinti sutaupytų pensijos pinigų saugumą banke, svarbu būti finansiškai raštingam, pasirinkti tinkamą indėlio tipą ir nepamiršti apie infliacijos poveikį. Taip pat verta pasidomėti apie valstybės garantuojamą indėlių draudimą.
Nepamirškite, kad finansinis saugumas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuolatinio domėjimosi ir planavimo. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti, kaip apsaugoti savo sutaupytus pensijos pinigus banke.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
tags: #sutaupytus #pensijos #pinigus #banke