Kryžiaus žygiai į Rytus - vienas iš paslaptingiausių viduramžių istorijos reiškinių, o jų istorija apipinta mitais ir stereotipais. Šiame straipsnyje išryškinsime pagrindines naudotas prielaidas, analitines nuorodas ir realias priežastis, skatinusias šiuos karinius iššūkius biudžetuose, politikose ir ideologijoje sudėtingoje Vidurio Rytų bei Balkanų regiono sandaroje.
1 mitas. Tarp krikščionių ir musulmonų vyko vienas didelis karas keliais frontais
Kaip teigia ne vienas šaltinis, Kryžiaus žygiai vyko daugelyje frontų: Pirėnų ir Apeninų pusiasaliuose, Pietų Prancūzijoje, Balkanuose, Priešakinėje ir Mažojoje Azijoje; atakuojančia puse dažniausiai buvo Arabų kalifatas. 1071 m. Mancikerto mūšyje seldžiukų sultono Alp-Arslano kariuomenė sunaikino Rytų Romos imperijos armiją, o 1078 m. seldžiukų judėjimas pasiekė Konstantinopolį. Tuomet imperatorius Aleksėjus I Komninas kreipėsi į Romos popiežių pagalbos - prasidėjo Kryžiaus žygiai.
2 mitas. Jokio resursų grobstymo ir kolonizacijos
Kai kurie istorikai teigia, kad resursų grobstymo ar didelės kolonizacijos nebuvo. Tačiau realybė rodo, kad feodalai turėjo įkeisti žemę, skolintis ir rinkti lėšas kelionei ir kariuomenės išlaikymui. Daugelis didikų patys buvo turtingiausi Vakarų Europos valdovai, o kelionės kainavo dideles sumas.
3 mitas. Jeruzalės karalystė buvo užpildyta frankų dauguma
Kryžiuočių įkurtose valstybėse frankų procentas ne visada buvo didelis; į Šventąją Žemę iškeitėsi įvairios grupės, o “frankų” sąvoka buvo naudojama plačiai, nepriklausomai nuo tautybės.
4 mitas. Politinės intrigos ir religija neigia karą
Į Šventąją Žemę iš Europos atkeliaudavo įvairios politinės konflikto formos iš Italijos miestų, gvelfų ir gibelinų. Tačiau krikščionys tuo metu buvo kosmopolitai, o asmeninės ambicijos, sąmokslai ir derybos vaidino didelį vaidmenį visame procese. Ričardas Liūtaširdis dažnai vaizduojamas kaip puatjėtinis gyventojas, o politinės siekiai lėmė kryžiaus žygio eigą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
5 mitas. Romos kurijos politika - vienas vienetas
Prieš Trečiąjį kryžiaus žygį Anglijoje ir Prancūzijoje įvesta „Saladino dešimtinė“. Taip pat įvyko įvairūs sandoriai ir mainai: Ričardas Liūtaširdis sumažino Škotijos duoklę Anglijai, išnuomojo ar pardavė kai kurias pilis, o Jeruzalės karalystės sostinė Akra krito 1291 metais.
6 mitas. Lobo vienetai - visada praradimai
Į Rytus keliaudavo feodalai, kurie įkeisdavo savo valdas ir skolinosi lėšų kelionei bei amunicijai. Tačiau išlaidos buvo didžiulės: daugelis grįždavo nieko nepešę arba bankrutavę. Tokie pavyzdžiai atskleidžia ne tik materialinius sunkumus, bet ir kitas motyvacijas.
7 mitas. Karo bruožas - šalutinė žala ir ritualinės žudynės
Kryžiaus žygiuose pasitaikydavo plėšikavimas ir žudynės, tačiau daugelis istorikų teigia, kad tai priklausė nuo disciplinos trūkumo ir politinių sąlygų, o ne nuolatinių taisyklių. Jeruzalės užėmimo laikotarpiu kruvini epizodai dažnai buvo perteikiami šaltiniuose įvairiai; kai kada belaisvius išlaisvindavo už išpirką, kai kada - ne. Tačiau prievartos ir žudynių mastas buvo įvairiaropiškas.
8 mitas. Tamplieriai ir kryžiuočiai demonstruoja vienareikšmę moralinį nusivertimą
Kai kuriuose pasakojimuose tamplieriai ir kiti kryžiaus žygių dalyviai rodo akivaizdžius moralinius prieštarus: kai kurie bičiuliavosi su musulmonais arba leido jiems melstis jų mečetėse. Tačiau šie pavyzdžiai sudaro tik atskirus atvejus ir nelygiavertę apžvalgą apie visą kryžiaus žygio kontekstą.
9 mitas. Žydų pogromai kelio į Jeruzalę metu
Prieš Jeruzalės užėmimą žydų pogromai įvyko didelių riaušių metu, kai valdžia apribojo judėjimą už kvartalo ribų. Tačiau pagrindiniai kryžiaus žygio priešininkai bei ideologai kritikavo prievartą prieš žydus. Žinomi mąstytojai, kaip Bernardas, skelbė eitas normas ir ragino žydiškai gyventi taikiai su kitais tikėjimais.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
10 mitas. Džihadas - naujas karinis šūkis Kryžiaus žygiams
Iš tikrųjų džihadas siekia šventojo karo idėją ir turėjo kilmę dar VI a.; Viduramžių kryžiuočiai, nors išsikėlė tikslus, neturėjo vieningos platformos visas konfliktas. Skirtingi regionai ir valdovai laikė skirtingas problemas bei prioritetus, o Artimieji Rytai nebuvo vieninga fronto kryptimi.
11 mitas. Musulmonai - pagonys
Šaltiniai neretai vaizduoja musulmonus kaip pagonis, tačiau realybė rodo didesnį kultūrinį susitarimą bei nuosavybės įstatymus. Džizja, mokesčiai ir kitokios teisės buvo taikomos net krikščionims ir judėjams tose teritorijose. IX-XII a. moralizavimo programos skirdavosi; šiuolaikiniai šaltiniai rodo sudėtingą tarpusavio priklausomybę ir nuolatinį skirtumą.
12 mitas. Džihadas nesuliepsnojo
Džihadas - sąvoka, turėjusi gilias šaknis; jo pradžia siekia Ankstyvąsias musulmonų istorijos laikus, o viduramžių konfliktuose jis kartais pasirodė kaip dalykas, tačiau ne visada įjungė visą regioną į karą. Džihadas tarp skirtingų politinių grupių Vidurio Rytuose nestovėjo vieningai - jokių vieningų frontų nebuvo visokeriopai.
13 mitas. Kryžiaus žygiai buvo techniniai pranašumai prieš musulmonus
Nors kai kurios fortifikacijos kryžiausiose buvo pažangios, specialistai teigia, kad techninis pranašumas ne visada buvo vienintelis lemiantis veiksnys. Šventoji Žemė buvo toli nuo Europos, jos aprūpinimas buvo brangus, o politiniai ir ekonominiai veiksniai dažnai nulėmė rezultatą.
14 mitas. Kryžiaus žygiai po šimtmečių įsivaizduojami kaip nereikšminga mūsų istorijos dalis
Išliko nemažai liudijimų: musulmonų atmintyje Kryžiaus karai laikomi laikina istorijos reiškinia, o Mongolų invazija pakeitė regiono veidą. Kryžiaus žygiai - Vakarų Europos riterių kampanijos XI-XVI a., turėję daug įtakos kultūrinei, ekonominei ir socialinei plėtrai Paryžiaus, Italijos miestų, Bizantijos bei Šiaurės Rytų regione.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Kryžiaus žygiai: priežastys ir jų poveikis
- Pablogėjusios gyvenimo sąlygos Viduržemio regione (badmečiai, epideminiai protrūkiai) skatino ieškoti naujų galimybių už ribų.
- Feodalų sūnūs ieškojo žemės ir turtų; majorato teisė keitė sutarčių pobūdį, o valstiečiai tikėjosi ištrūkti iš baudžiavos ar rasti turtų Rytuose.
- Jėgų santykiai tarp Rytų ir Vakarų kito; popiežius siekė išplėsti įtaką Rytuose (Bizantijos silpnumas paskatino iniciatyvą).
- Pirmieji žygiai buvo skelbiami kaip nukreipti prieš musulmonų valstybes, tačiau įtakos turėjo ir ekonominiai bei politiniai motyvai.
Įtaka visuomenėms ir kultūrai
Kryžiaus žygiai pagyvino Rytų ir Vakarų kultūrų sąveiką, skatino prekybą ir amatus Šiaurės Italijoje, bei prisidėjo prie socialinių pokyčių: baudžiavos mažinimas, galimybė išsipirkti iš prievolių ir kuprų keitimosi. Tačiau šie žygiai taip pat atvedė prie daugelio žmonių aukų, miestų plėšimų ir įtampų tarp skirtingų tikėjimų.
Kryžiaus žygiai per 5 minutes
Turint omenyje daugybę liudijimų, galima teigti, kad Kryžiaus žygiai buvo kompleksiškas reiškinys: jie apėmė kovas, diplomatiją, religiją, ekonominę dinamiką bei kultūrinį mainus, ir jų poveikis liko įspėtas ilgus amžius.
| Mitai | Kur buvo teigiama | Kas tiesa |
|---|---|---|
| 1 mitas | Tarp frontų vyko didelis karas | Kryžiaus žygiai buvo daugelyje regionų; frontai skyrėsi, laikui bėgant keitėsi situacijos. |
| 2 mitas | Nėra resursų grobstymo | Buvo įkeiskimų ir lėšų rinkimo veikla, kas lėmė kai kurių didikų turtus ar nuosavybę. |
| 3 mitas | Jeruzalė užžengta frankų dauguma | Frankų procentas buvo nedidelis; tiksliai įsikūrė skirtingos grupės. |
| 4 mitas | Viena depicijos į politinį susitarimą | Politika ir intrigos formavo konfliktus, o religiniai tikslai buvo vienas iš vaidmenų. |
tags: #socialines #kryziaus #zygio #priezastys