Lietuvos Medicinos Norma MN 2012: Slaugytojo Praktika

Lietuvos medicinos norma MN 2012 reglamentuoja slaugytojų praktiką, jų teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Ši norma yra svarbi Lietuvos sveikatos sistemos dalis, užtikrinanti kokybišką slaugos paslaugų teikimą.

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Sveikatos Priežiūrą Lietuvoje

Štai keletas svarbiausių teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūrą Lietuvoje:

• 1994-07-19 Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas Nr.
• 1995-06-06 Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas Nr.
• 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas Nr.
• 1996-09-25 Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymas Nr.
• 1996-10-03 Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas Nr.
• 1997-03-25 Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas Nr.
• 1998-06-16 Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas Nr.
• 1999 -01 -12 Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas Nr.
• 1999-05-20 Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas Nr.
• 2000-04-11 Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas Nr.
• 2001-06-28 Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymas NR.
• 2002 05 28 Lietuvos Respublikos korupcijos Prevencijos įstatymas NR.
• 2006 -06-22 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas Nr.
• 2006-06-22 Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.

Taip pat svarbu paminėti Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Strasbūras, 1987 metų lapkričio 26 diena (įsigaliojo 1993-03-01, Valstybės Žinios, 1998.10.02, Nr.: 86, Publ. 1).

Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro Įsakymai

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai taip pat yra svarbūs reglamentuojant sveikatos priežiūrą:

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 217 MN 7:1995 „Medicinos gydytojas.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. liepos 29 d. įsakymas Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. kovo 21 įsakymas Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 27 įsakymas Nr. V-273 „Dėl Apmokėjimo už ilgai gydomus ligonius psichiatrijos stacionaruose tvarkos patvirtinimo ir SAM 1997 07 15 įsakymo Nr.

...ir daugelis kitų.

Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema

KEIČIANTIS TEISĖS AKTAS: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 ,,Gydytojas chirurgas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V-162 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 136:2005 „Logopedas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-935 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. V-27 „Dėl masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.

Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V-168 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 70:2008 „Laboratorinės medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr.

Lietuvos medicinos norma MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-1054 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 25:2009 „Gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl Specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28: 2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr.

Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. V-644 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 60:2011 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-1209 „Dėl Psichiatrijos ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr.

KEIČIANTIS... 2014 m. liepos 4 d.įsakymu Nr.

Slaugos Paslaugų Teikimas Lietuvoje

Slaugos paslaugas Lietuvoje teikia licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla turinčios įstaigos: pirminės sveikatos priežiūros centrai (toliau - PSPC), šeimos gydytojų kabinetai, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, ambulatorijos, poliklinikos, ligoninės, globos įstaigos. Šios įstaigos yra valstybinės, savivaldybių arba privačios.

Tačiau pripažįstama, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje išlieka eilės patekti pas šeimos gydytojus, ryškūs kaimo ir miesto netolygumai; nepakankamai gerai funkcionuoja slaugos paslaugų namuose sistema, nepakankamos jos apimtys.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito 2013 m. vasario 28 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-2-4 „Ar efektyvi šeimos gydytojų veikla?“ nurodoma, kad šeimos gydytojai funkcijoms, kurioms nereikia gydytojo kompetencijos, atlikti sugaišta 22 proc. darbo dienos laiko. Todėl jie dirba nepakankamai efektyviai: mažiau laiko skiria tiesioginiam savo darbui - diagnostikai ir gydymui, nevykdo kitų pagal kompetenciją nustatytų funkcijų, kurioms vykdyti būtina gydytojo profesinė kvalifikacija.

Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 7 d. nutarime Nr. XI-1430 „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros metmenų patvirtinimo“ konstatuota, kad pacientams, norintiems gauti sveikatos priežiūros paslaugas, tenka laukti eilėse.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2013 m. balandžio 18 d. išleistoje 2012 m. personalo ataskaitoje Nr. 3 pateikiami duomenys, kad Lietuvoje licencijas verstis slaugos praktika 2012 m. turėjo 22 701 slaugytojas, o verstis gydytojų praktika - 12 506 gydytojai.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2013 m. išleistame leidinyje „Lietuvos sveikatos statistika 2012“ nurodoma, kad 2012 m. Lietuvoje dirbančių slaugytojų skaičius 10 000 gyventojų buvo 76,7.

Ministerija pateikia informaciją, kad slaugytojų skaičiui turi įtakos ir migracija: 2004-2012 metais 1443 slaugytojams išduotos Europos Parlamento ir Tarybos 2005/36/EB atitikimo direktyvai pažymos. Tai liudija apie ketinimus dirbti užsienyje, tačiau tik 158 slaugytojai deklaravo savo išvykimą iš šalies.

Šiuo metu Lietuvoje patvirtintos penkios slaugos specializacijos (psichikos sveikatos slaugos, anestezijos ir intensyviosios terapijos, bendruomenės slaugos, operacinės slaugos, skubiosios medicinos pagalbos).

Bendrosios praktikos slaugytojų teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę reglamentuojanti medicinos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ įgyvendina vieną iš Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos krypčių - plėsti slaugytojų kompetencijas, perduoti daugiau funkcijų slaugos personalui. Šioje medicinos normoje yra nustatyta kompetencija, kurią turi turėti bendrosios praktikos slaugytojai, tačiau slaugytojams dar nėra suteikta laisvė savarankiškai priimti sprendimus.

Šiuo metu egzistuojanti aukštojo mokslo sistema sudaro slaugytojams sąlygas mokytis visą gyvenimą: įgijus bakalauro laipsnį (įgijus profesinio bakalauro laipsnį - po papildomų studijų) galima tęsti studijas magistrantūroje, toliau ir doktorantūroje. Slaugytojai, įgiję slaugos magistro laipsnį, gali dirbti dėstytojais aukštosiose mokyklose.

Stacionarines paslaugas teikiančiose ASPĮ būtų galima racionaliau panaudoti žmogiškuosius išteklius slaugytojams, įgijusiems papildomų kompetencijų, atitinkančių išplėstinės slaugos praktikos sampratą, priskiriant daugiau funkcijų, pavyzdžiui, teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas skubios pagalbos skyriuose, kai kuriuose skyriuose naktinių budėjimų metu, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse.

Išplėstinės praktikos slaugytojų dalyvavimas komandos darbe leistų racionaliai planuoti darbo krūvius, pagerintų paslaugų kokybę (pavyzdžiui, išsamiai ir sistemingai planuojant ligonio išrašymą iš ligoninės). Moksliniai tyrimai, atlikti M. J. Cowan ir bendrautorių ir pateikti žurnale „Journal Nursing Admiministration“ 2006 Feb;36(2):79-85, atskleidžia, kad išplėstinės praktikos slaugytojų dalyvavimas komandos darbe leidžia sutrumpinti gydymo trukmę.

A. L. Silva-Smith ir E. Kotthoff-Burrell žurnale „Išplėstinės slaugos praktikos temų elektroninis žurnalas” („Topics in Advanced Practice Nursing eJournal“) (2009 Nr. 9 (4)) publikuotame straipsnyje „Geriatrijos turinys visoms išplėstinės praktikos slaugytojų programoms: populiacijos skatinama būtinybė” )„Geriatric Content for All Nurse Practitioner Programs: A Population-Driven Imperative“) rašo, kad ypatingą reikšmę turi slaugytojai, stacionare dirbantys su kompleksinių ir sudėtingų sveikatos problemų turinčiais vyresnio amžiaus žmonėmis, tad daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, specialistų poreikis augs.

Sprendžiant iššūkius, susijusius su sveikatos apsaugos sistemos efektyvumu, reikšmingas progresas gali būti pasiektas […] taikant socialines inovacijas, didinant prieinamumą, ypač kaimo vietovėse, keičiant darbo organizavimo sistemą medicinos priežiūros įstaigose, plečiant specialistų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje priemones“.

Jeigu jus netenkino išvados dėl skundo ar laiku nesulaukėte atsakymo (nagrinėjimas užtruko ilgiau nei 20 dienų) skundą galite teikti ir Akreditavimo tarnybai. Jūs mums rūpite!

tags: #lietuvos #medicinine #norma #2012 #slaugytoju