Naujasis Argentinos prezidentas Javieras Milei imasi griežtų priemonių šalies ekonomikai stabilizuoti, kurios apima ir socialinių išmokų mažinimą. Ši politika kelia didelį visuomenės pasipiktinimą ir nerimą dėl galimų socialinių neramumų.
Javieras Milei, Argentinos prezidentas
Argentinos prezidentas Javieras Milei per artimiausius mėnesius planuoja atleisti net 70 000 valstybės tarnautojų. Be šio planuojamo masinio etatų mažinimo, šalies vadovas jau nutraukė dalį finansavimo provincijų vyriausybėms ir sustabdė daugiau kaip 200 000 socialinės paramos planų, kuriuos vadino korumpuotais.
Ekonominė situacija Argentinoje
Argentina jau daugybę metų susiduria su finansiniais iššūkiais. Trečia pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomika daugelį dešimtmečių patiria krizes, vyriausybės spausdina pinigus išlaidoms finansuoti, didina infliaciją ir skolinasi tik tam, kad negrąžintų skolų. Prieiga prie dolerių griežtai kontroliuojama, todėl klesti juodoji rinka.
Todėl daug dėmesio buvo sutelkta į prezidento rinkimus, kuriuose praėjusį lapkritį laimėjo libertaras J. Milei, pažadėjęs sustabdyti dešimtmečius trunkantį ekonomikos nuosmukį, milžinišką infliaciją ir skurdą. J. Milei, kuris save apibūdina kaip „anarchistą kapitalistą“, gavo 55,7 proc. balsų ir užtikrintai nurungė varžovą, ekonomikos ministrą Sergio Massa, už kurį balsavo 44 proc. rinkėjų.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
J. Milei pradėjus eiti prezidento pareigas infliacija Argentinoje siekė 143 proc., skurdas - 40 proc., o vyriausybė buvo skolinga 110 mlrd. dolerių išorės kreditoriams. Todėl jo vieša taupymo politika yra strategijos, kuria siekiama bet kokia kaina šiais metais pasiekti fiskalinį balansą, dalis. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) palankiai įvertino pirmąsias permainas šalyje, sausio mėnesį išreiškė savo paramą ir suteikė Argentinai 4,7 mlrd. paramą.
Taupymo priemonės ir jų poveikis
Manoma, kad planuojamas 70 000 valstybės tarnautojų atleidimas neabejotinai iššauks didelį šalies profesinių sąjungų pasipiktinimą, kuris ilgainiui gali virsti masiniais protestais, o tai gali pakenkti kol kas gana aukštiems prezidento J. Milei reitingams.
Kol kas bent viena profsąjunga, atstovaujanti daliai vyriausybės darbuotojų, jau paskelbė apie streiką. Ji remiasi vyriausybės ataskaitoje išsamiai nurodyta informacija apie tai, kad gruodžio mėnesį, J. Milei vos pradėjus eiti pareigas, darbuotojai patyrė didžiausią vieno mėnesio darbo užmokesčio sumažėjimą per mažiausiai tris dešimtmečius.
Tačiau pats J. Milei kalba apie apklausas, rodančias, kad argentiniečiai optimistiškai vertina savo šalies ekonomikos ateitį, o naujausias visuomenės pasitikėjimo vyriausybe rodiklis išaugo net ir nepaisant gana nepopuliarių taupymo priemonių.
Dar pernai, vos pradėjęs eiti prezidento pareigas, J. Milei pranešė, kad jo vyriausybė nepratęs sutarčių su daugiau kaip 5 000 darbuotojų, kurie buvo įdarbinti prieš jam pradedant eiti pareigas. Vėliau buvo paskelbti dar maždaug 300 pakeitimai, pagal kuriuos daugelis valstybinių įmonių bus privatizuojamos, numatytas energetikos ir transporto subsidijų mažinimas, kai kurių vyriausybinių ministerijų uždarymas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pernai gruodį J. Milei net išleido nepaprastąjį dekretą. Dekretu pakeisti arba panaikinti 366 įstatymai, kuriais siekiama privatizuoti šalies valstybines įmones, įskaitant oro linijas, žiniasklaidos bendroves ir energetiką, šiomis priemonėmis taip pat sumažinta sveikatos priežiūros, būsto ir žemės nuosavybės reglamentų skaičius. Kitais potvarkiais atimtos darbuotojų teisės, be kita ko, sumažinant motinystės atostogų išmokas ir išeitines kompensacijas.
Prezidentas Kongresui net pateikė reformų įstatymo projektą, kuriame siūloma keisti keturias pagrindines politikos sritis - mokesčių, baudžiamąją, rinkimų ir partinę sistemą. Įstatymo projekte buvo siekiama atsisakyti proporcinio atstovavimo Kongrese. Jame taip pat buvo siūloma iki 2025 m. prezidentui perduoti teisėkūros galias. Įprastai, Argentinos prezidentai tokių politinių transformacijų imtis ir pakeisti dekretais negali.
Šis ir išlaidų mažinimo dekretas iš karto sukėlė masinius protestus bei visuomenės pasipiktinimą, Argentinos Generalinė darbo konfederacija (CGT) net kreipėsi į teismą, kuris šių metų sausio 30 d. pripažino J. Milei reformas kaip prieštaraujančiomis Konstitucijai. Prieš kelias savaites Argentinos Senatas balsavo už tai, kad šis nepaprastasis dekretas būtų atmestas.
Infliacija ir skurdas
Vis dėlto, kritikai baiminasi, kad prezidento plataus masto taupymo programa gali sukelti masinį nedarbą ir pakreipti ekonomiką į nenuspėjamą, galimai neramią ateitį. Tai rodo ir pastarųjų mėnesių skaičiai. Vasario mėnesį Argentinoje infliacija šoktelėjo iki 276 proc., daugiausia dėl pastaruoju metu itin nuvertėjusio peso. Sausio mėnesį skurdo lygis pasiekė 57,4 proc. ir buvo didžiausias per 20 metų. Didėjanti įtampa tarp darbuotojų ir profsąjungų išprovokuoja vis daugiau streikų ir protestų.
Be to, prezidentas ir jo sąjungininkai neretai sulaukia kritikos dėl to, kad siekia pakurstyti kultūrinius karus, pavyzdžiui, dėl teisių turėti ginklą, prieigos prie abortų ar diskusijos dėl feminizmo. Atsižvelgiant į tai, dalies visuomenės susipriešinimas auga. Kita vertus, dar priešrinkiminės apklausos parodė, kad daugelis rinkėjų, kuriuos labiau neramino ekonomikos, saugumo ir korupcijos klausimai, J. RIVJERA GAZOJE.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Permainos valdžioje taip pat paskatino finansų rinkas. Iš karto po J. Milei išrinkimo Argentinos tarptautinės obligacijos, kurių išpirkimo terminas sueis 2041 m., pabrango septyniais procentais. Kylančios obligacijų kainos paprastai rodo didėjantį investuotojų pasitikėjimą šalies ekonomine politika.
Pašalpų kultūra atsirado kartu su prezidentu Chuanu Peronu ir jo žmona Eva, romantizuota ir išgarsinta visame pasaulyje miuzikle Evita. Kairieji šią porą vadino fašistais, dešinieji - komunistais, galiausiai prigijo terminas “peronizmas”, kuris apvienijo visa tai, kas tuo metu pasaulyje buvo populiaru: komunistinius “kovos prieš kapitalą” lozungus, demokratinį balso teisės moterims suteikimą, nacių karo vadų slėpimą, kurį Peronas suprato ir kaip žmogaus teisių reikalą (“nužudyti karo pralaimėtojus, kaip Niurnbergo procese - viduramžiška”).
Apklausos rodo, kad abiejų kandidatų šansai yra lygūs, o J. „Labai, labai neaišku. Valstybės skola viršija 400 mlrd. Jis teigė, kad J. „Tai, kas egzistuoja dabar, man neveikia. Galbūt šis pokytis būtų geras“, - sakė J. „Negalima planuoti ateities, nesvarbu, ar tai būtų vaikai, ar projektai. Nuoma smarkiai šoktelėjo.
J. Jis pasisako prieš abortus ir yra sakęs, kad norėtų palengvinti ginklų įsigijimą ir žmogaus organų pardavimą. Nors prieš pirmąjį rinkimų turą J. Milei pirmavo apklausose, būtent S. Tai paskatino J. Tuo metu S. Analitikas C. Gervasoni teigė, kad S. Tai apima reklamas, kuriose įspėjama, kad valdant J. Dirbtinis intelektas kelia didelius pokyčius darbo rinkoje. DI įrankiais pažangiose įmonėse atliekama vis daugiau rutininių užduočių ir funkcijų.
2025-ieji Europos saulės energetikos rinkai tapo išbandymu- didelis kainų spaudimas, pertekliniai gamybos pajėgumai ir augantys tvarumo reikalavimai vertė gamintojus ieškoti sprendimų, kurie leistų ne tik išlikti, bet ir augti. Augant geopolitinei įtampai, transporto infrastruktūros atsparumas ir gebėjimas užtikrinti greitą karinių pajėgų judėjimą tampa strateginiu valstybės prioritetu.
Statybų sektorius veiklos metus dažniausiai matuoja įgyvendintais objektais ir apyvartos rodikliais. Tačiau už skaičių visada slypi ir vidiniai procesai, kuriuos geriausiai mato tik organizacijos vadovai. „Jis negali kandidatuoti remdamasis savo rezultatais, atsižvelgiant į tai, kaip katastrofiškai jis valdė ekonomiką, ir negali kandidatuoti remdamasis savo idėjomis, nes jei jis turėtų gerų idėjų, matytumėte, kaip jis jas įgyvendina“, - sakė B.
Rinkimų apylinkės veiks nuo 8 val. vietos laiku (13 val. Lietuvos laiku) ir užsidarys 18 val (23 val. Lietuvos laiku). Pirmųjų oficialių rezultatų tikimasi sulaukti apie 21 val. Javieras Milei, Niujorkas 2025 m. spalis. Shutterstock. Prieš du metus Argentinos prezidento rinkimus laimėjo ekonomistas Javieras Milei. Javieras Milei, Niujorkas 2025 m. spalis. laimėjo ekonomistas Javieras Milei. Argentinos ekonomiką.
Ar jam pavyko? Nuo XX a. turtingiausių valstybių pasaulyje tapo nepaprastai skurdi. investuotojus, ir socialistinio prezidento Choano Perono politikos. peso hiperinfliaciją. šalį iki Milei atėjimo. situacija tik blogėjo. sprendimai nebeveikė. 2023 m. ribos (~20 mln. žmonių), Argentinos ekonomika buvo recesijoje. siūlomas reformas. išbandyta ir egzistavo tik teorijoje. didelę dalį viešojo sektoriaus ir reikšmingai sumažinti mokesčius.
Taip ir įvyko. pusmetį Argentinos ekonomika patyrė rimtą smūgį: BVP mažėjo, skurdas augo. tuomet situacija pradėjo eksponentiškai gerėti. milijonais žmonių). skiriant daugiavaikėms šeimoms. net 7 kartus. Argentinos skola taip pat sumažėjo 25 %. (pavyzdžiui, moterų ir įvairovės ministerijoje). išmokas, naikino nereikalingas ministerijas ir t. t. institucijų privatizavimo. pesą doleriu.
Tačiau ne viskas buvo tobula. populiarumui. atstovų parlamente rinkimus. valdžią vėl ateis socialistai, nustojo investuoti į Argentiną. smūgis Javiero planams, nes vėl pradėjo kristi ir peso vertė. pagalbos ranką ištiesė JAV prezidentas D. būdu išimant dalį pesų iš rinkos ir taip stabilizuojant jų vertę. vis dar krenta. visos JAV investicijos paliks Argentiną. rinkimus, kuriuose surinko 40 % rinkėjų balsų. sunkus kelias.
Skurdo lygis Argentinoje
Special Address by Javier Milei, President of Argentina
tags: #socialines #ismokos #argentinos