Vakarų laikraščiuose vėl nemažai rašoma apie Jungtinių Tautų Organizacijos -- Generalinės Asamblėjos posėdžius. Šioje apžvalgoje norėtume atkreipti dėmesį į kovą su terorizmu, Amerikos prezidento darbo stilių aptariančius komentarus.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja
Saugùmo Tarýba, Jungtnių Taut Saugùmo Tarýba (anglų kalba United Nations Security Council, UNSC), Jungtinių Tautų institucija, atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Įkurta 1946.
Saugumo Tarybos Struktūra ir Funkcijos
Saugumo Tarybą sudaro 15 šalių narių, kurių 5 yra nuolatinės (Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Prancūzija ir Rusija), 10 renkamos Generalinės Asamblėjos 2 metams (Lietuva nenuolatine nare buvo 2014-15). Saugumo Taryba siekia konfliktus sureguliuoti pirmiausia taikiomis priemonėmis.
Dažniausiai tokiais atvejais siunčiami taikos palaikymo būriai, kurių užduotis - išskirti konfliktuojančias puses ir padėti joms pradėti derybas. Įvairios ekonominės sankcijos ar karinės amunicijos embargas taikoma, jei konfliktuojančios šalys neatsižvelgia į Saugumo Tarybos reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Saugumo Taryba teikia rekomendacijas Generalinei Asamblėjai renkant generalinį sekretorių ir į Jungtines Tautas priimant naujas šalis nares. Pagal Jungtinių Tautų Chartiją, Saugumo Tarybos sprendimai privalomi visoms Jungtinių Tautų šalims narėms.
Saugumo Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti ir ne Saugumo Tarybos šalys narės, jei aptariamas klausimas ypatingai susijęs su jomis. 1983 priimtos Saugumo Tarybos Procedūrų taisyklės. Yra generalinis sekretorius, ombudsmenas. 1948 05 29 sudaryta pirmoji taikos misija - Jungtinių Tautų paliaubų stebėjimo misija Viduriniuose Rytuose.
JT Saugumo Tarybos posėdis
Kas yra Jungtinės Tautos?
Kova su Terorizmu ir Ekonominis Skurdas
Amerikiečių kovai su terorizmu praėjusią savaitę buvo smogtas stiprus smūgis, - dienraštyje “New York Times” rašo Tomas Frydmenas. Pasak apžvalgininko, smogta ne Bagdade ar Kabule, bet Kankuno paplūdimyje. Praėjusią savaitę Kankune vyko pasaulio prekybos derybos, jos žlugo visų pirma todėl, kad Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Japonija nesutiko atsisakyti dosnios paramos savo ūkininkams.
Ši parama turtingųjų šalių žemės ūkio produktus padaro tokius pigius, kad besivystančios šalys nebegali varžytis su turtingųjų ūkininkų gaminiais. Tai tikra nelaimė, nes maisto produktų ir audinių eksportas yra vienintelis kelias, kuris leistų augti besivystančių šalių ūkiui. Pasaulio banko skaičiavimais, jeigu Kankune būtų pavykę susitarti, iki 2015 metų pajamos būtų padidėjusius 500 milijardų dolerių. 60 nuošimčių šio pajamų didėjimo būtų tekę skurdžioms šalims.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Žinoma, skurdas nėra svarbiausia terorizmo priežastis, rašo Frydmenas. Niekas nežudo vien todėl, kad yra neturtingas. Tačiau skurdas labai padeda terorizmo plėtrai, nes skurdas žemina žmogų, gniuždo jo užmojus ir verčia daugybę žmonių palikti savo ūkius ir jungtis į susvetimėjusią miestų varguomenę. Visa tai sudaro puikią terpę terorizmui.
JAV Politika ir Prezidento Darbo Stilius
“New York Times” apžvalgininkas negailestingai kritikuoja prezidento Bušo politiką. Mes puikiai žinome, kad jo kova su terorizmu visų pirma ragina aukotis dėl kariuomenės. Kai kalbama apie policiją ar kovos veiksmus, Bušo šalininkai elgiasi kaip vikingai, tačiau kai užsimenama apie politines ar ekonomines aukas, prezidento komanda suglaudžia ausis. Štai kodėl Amerikos karas su terorizmu yra vienmatis ir sutelktas Pentagone. Amerikos kova su terorizmu yra paprasčiausiai mėgėjiška - viskas daroma tik taip, kad tenkintų Bušo perrinkimo vajaus interesus.
Keturios politinės grupės šią savaitę iškėlė bylą prezidento Bušo administracijai, - rašoma dienraščio “New York Times” redakcijos straipsnyje. Kaltinama prezidento apsauga - esą ji, prezidentui išeinant į viešumą, neleidžia pasirodyti jokiems protestuotojams. Tai ne tik rimta žodžio laisvės problema, Amerika turi vadovą, kuris iš šalies atrodo kaip muilo burbulas.
Saugumo sumetimais neišvengiama, kad šiandieninis Amerikos vadovas būtų kažkiek atskirtas nuo šalies, kuriai vadovauja. Prezidentas niekur negali pasirodyti be gausios apsaugininkų palydos. Negalima prie prezidento protestuotojų leisti tiek arti, kad jie galėtų kelti grėsmę. Tačiau protestuotojai turi teisę priartėti prie prezidento tiek, kad valstybės vadovas juos pamatytų. Kartais tik plakatais nešini protestuotojai padeda prezidentui suprasti tautos nuotaikas.
Prezidentas Bušas mano esąs liaudies žmogus, tačiau kruopščiai režisuoti susitikimai su šalininkais ar vaikais negali pakeisti susitikimų su piliečiais. Pačiam Bušui ir visai šaliai būtų naudinga, jeigu Baltųjų rūmų išpūstas muilo burbulas sprogtų - prezidentui derėtų pažvelgti į gyvenimo tikrovę, ragina “New York Times”.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
tags: #generalines #asamblejos #globos #tarnyba