„Tai, ką mes patys sau atrandame, išlieka su mumis ir turi mums prasmę“ - Johnas Dewey. Jauni žmonės bręsta, išmoksta būti savarankiški ir atsakingi ne kartodami išmoktas vadovėlines tiesas, bet kritiškai mąstydami, išmokdami spręsti problemas. Todėl šiandien pažinimo, ugdymo procesą reikia organizuoti taip, kad žinias ir gebėjimus asmenys įgytų patys aktyviai veikdami, kad jų mokymasis būtų kūrybiška veikla. Be to, svarbu, kad ugdymasis ir tobulėjimas taptų įdomus, patrauklus, kad mokydamiesi tiek mokiniai, tiek ir suaugusieji patirtų malonumą.
Ieškodamas savarankiško sprendimo asmuo susikaupia, svarsto, sieja įgytas žinias su patirtimi, gyvenimo praktika ir įsimena sąmoningai, o ne mechaniškai. Šiandienos ugdymosi procesui svarbu išnaudoti kuo įvairesnes, įdomesnes aplinkas, kurios padėtų ugdyti asmens dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Didelis dėmesys skiriamas susipažinimui su gerąja patirtimi, todėl bendradarbiaujant su kaimyninės šalies, Lenkijos, įstaigomis, susipažinsime su jų praktine veikla, panaudojant edukacines aplinkas ugdymui.
Lenkijos pasirinkimo prasmė ir programos kontekstas
Ši programa įgyvendinama kaimyninėje Lenkijoje. Ši šalis pasirinkta neatsitiktinai. 2014 metais įgyvendinome ES projektą „Edukacinės programos peržengia sienas ir suartina bendruomenes“, kur partneriai buvo Lenkijos įstaigos ir turėjome galimybę susipažinti su turtinga ir moksleivių ugdymui pritaikyta edukacine aplinka bei programomis. Bendradarbiaudami su Suvalkų švietimo centru turime galimybę susipažinti ne tik su šio regiono pedagogų ir ugdymo įstaigų sukaupta patirtimi, bet ir apsilankant „Šiaurės gotikos perlu“ vadinamoje Torūnėje, kurios senamiestis įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Lankomasi Torūnės universiteto bibliotekoje, kur kolegos pasidalins gerąja patirtimi, kaip aktyvinti ir parengti patrauklias edukacines programas moksleiviams, mokytojams ir plačiajai visuomenei, pritaikant kiekvienai grupei individualiai. Programos metu apsilankoma Šimborko liaudies buities muziejuje, Gdanske bei Malborke - buvusioje kryžiuočių ordino sostinėje.
Programos auditorija ir nauda
Programa skirta įvairių dalykų mokytojams, mokyklų komandoms bei mokyklų partnerių organizacijų nariams - bibliotekininkams, kultūros ir socialinės sferos darbuotojams. Ši programa suteiks žinių ir gebėjimų kaip vykdant įvairių dalykų integraciją ir panaudojant artimą mokyklai edukacinę aplinką bei taikant aktyvius ugdymo metodus galima pagerinti mokymosi motyvaciją bei pasiekti geresnių ugdymosi rezultatų.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Tikslinėje grupėje dalyvaus tiek programomis ugdymui besinaudojantys pedagogai, tiek edukatoriai, rengiantys programas. Bendri programų aptarimai bus naudingi ir turės įtakos programų kokybei bei užduočių moksleiviams, dalyvaujantiems programoje, rengimui, nes turės unikalią galimybę susipažinti su parengtų programų inovatyvumu, kurioms išskirtinai būdingi nauji, saviti, leidžiantys praturtinti ugdymo procesą nauju kokybės ir turinio požiūriu bruožai.
Edukacinės aplinkos ir aktyvūs mokymo metodai
Siekiant aktyvaus besimokančiojo dalyvavimo mokymosi procese, tampa būtinybe moksleivius įtraukti į ugdymo turinio planavimo procesą, stengtis mokymuisi atrasti ar sukurti edukacines erdves, aplinkas, kuriose būtų galima pasiekti geriausią mokymosi rezultatą. Edukacinės aplinkos yra puiki vieta įvairių dalykų integruotam ugdymui, nes moksleiviai skatinami intensyviau domėtis mokomąja medžiaga, pajusti teorinių žinių naudą bei panaudojimo galimybes praktiniame gyvenime.
Panudojant kuo įvairesnes edukacines aplinkas ir integruojant įvairius dalykus atsiranda galimybė plačiau aprėpti eilę dalykų, įtraukiant moksleivius į kūrybinę, projektinę bei tiriamąją veiklą. Tam pasitelkiami aktyvūs mokymo metodai ir siekiama veiksmo, funkcionalumo, panaudojant jau turimą patirtį, pereinant prie naujų dalykų.
Panaudojant IT, virtualią erdvę, robotikos elementus, 3D pieštukus, animaciją, kuriami virtualūs pažintiniai maršrutai į įvairių dalykų žinių pasaulį. Tai leidžia pritaikyti programas skirtingoms amžiaus grupėms ir mokymosi poreikiams, o mokymasis tampa kūrybiška veikla.
Motyvacija, integracija ir mokymosi kokybė
Tai labai svarbu, nes mokinių motyvacija ir noras išmokti yra vienas esminių faktorių, nulemiantis išmokimo bei kompetencijų įgijimo kokybę. Ši programa suteiks žinių ir gebėjimų kaip vykdant įvairių dalykų integraciją ir panaudojant artimą mokyklai edukacinę aplinką bei taikant aktyvius ugdymo metodus galima pagerinti mokymosi motyvaciją bei pasiekti geresnių ugdymosi rezultatų.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Bendradarbiavimas su Lenkijos institucijomis suteikia unikalią galimybę susipažinti su parengtų programų inovatyvumu, kurioms išskirtinai būdingi nauji, saviti bruožai, leidžiantys praturtinti ugdymo procesą nauju kokybės ir turinio požiūriu. Programos aptarimai ir dalinimasis gerąja patirtimi padeda rengti užduotis moksleiviams ir kurti patrauklias edukacines programas.
Socialinė aplinka: apibrėžimas ir įtaka asmeniui
Sociãlinė aplinkà, arba sòciumas - tai asmenybės formavimąsi ir elgseną veikiančių objektyvių veiksnių (gamtinių, geografinių, klimatinių, socialinių, kultūrinių ir kitų sąlygų) visuma. Socialinė aplinka yra socializacijos pagrindas, todėl žmogaus ir socialinės aplinkos santykis yra teorinės ir taikomosios sociologijos dėmesio centre.
Socialinė aplinka - tai visuma žmonių, institucijų, normų ir vertybių, supančių kiekvieną individą. Ji apima šeimą, draugus, bendradarbius, mokyklą, žiniasklaidą, socialinius tinklus ir platesnę visuomenę. Socialinė aplinka nėra statiška. Ji kinta kartu su visuomenės normomis, ekonominiais pokyčiais ir kultūrinėmis tendencijomis.
Kas sudaro socialinę aplinką ir jos poveikis
- Šeima - pirmoji ir dažniausiai stipriausia socialinė grupė, kuriai priklausome nuo gimimo. Ji daro tiesioginę įtaką mūsų vertybėms, bendravimo įgūdžiams ir sprendimų priėmimui.
- Artima aplinka - draugai, kaimynai ar bendradarbiai - taip pat gali subtiliai keisti mūsų elgesį.
- Bendruomenės veikla - vietos bendruomenės, organizacijos ir grupės formuoja socialinius modelius.
- Darbo sąlygos - darbo vietai ir darbo santykiams tenka didelė įtaka socialinėje aplinkoje.
- Bendra visuomenės nuostata - visuomenės požiūris ir nuostatos į tam tikras grupes ar temas.
Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingai išaugo skaitmeninės socialinės aplinkos reikšmė. Tai sukuria vadinamąjį „informacinį burbulą“, kuriame mūsų kasdieniai pasirinkimai tampa vis labiau nulemti riboto informacijos lauko. Emocijos - svarbus kasdienio gyvenimo variklis. Socialinė aplinka stipriau veikia mūsų emocinį foną, nei dažnai manome.
Kaip valdyti socialinės aplinkos įtaką
Nors socialinė aplinka turi didelę įtaką, kiekvienas žmogus gali išmokti ją valdyti ir priimti sąmoningesnius pasirinkimus. Sveikos socialinės aplinkos kūrimas reikalauja bendro visuomenės, institucijų ir valdžios pastangų:
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
- Atsirinkite savo informacijos šaltinius.
- Branginkite pozityvius santykius.
- Užtikrinkite socialinį teisingumą.
- Skatinkite bendravimą ir bendradarbiavimą.
- Suteikite paramą ir paslaugas.
- Kurti teigiamus socialinius modelius.
- Lavinkite kritinį mąstymą.
- Skatinkite atvirą komunikaciją.
Švietimas padeda suvokti socialinius procesus, mokytis analizuoti informaciją ir formuoti savarankišką nuomonę. Vaikai ypač jautrūs socialinės aplinkos poveikiui, nes jų tapatybė dar tik formuojasi.
P. Sorokino socialinio mobilumo teorijos reikšmė
Žymaus rusų kilmės amerikiečių sociologo P. Sorokin’o darbai išsiskiria analitiniu mąstymu, erudicija ir plačiu analizuojamų problemų spektru. Socialinis mobilumas yra natūrali ir normali visuomenės būsena. Jis suprantamas, kaip individualaus arba socialinio objekto (vertybės) perėjimas iš vienos socialinės padėties į kitą.
P.Sorokin’as postuluoja, kad nėra visiškai uždarų ar atvirų visuomenių: visos yra priskyrimo ir pasiekimo statusų mišinys. Pagal P.Sorokin’ą, pagrindinė socialinio mobilumo priežastis yra bet kurios visuomenės pastovusis „defektas“: visuomenė visuomet atsilieka paskirstydama gėrybes savo nariams pagal jų asmenines savybes ir sugebėjimus.
| Mobilumo tipas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Horizontalus mobilumas | Individo perėjimas tame pačiame stratifikacijos lygyje (pvz., darbo vietos keitimas). |
| Vertikalus mobilumas | Judėjimas tarp sluoksnių (pvz., socialinis kilimas arba smukimas). |
P.Sorokin’as taip pat apibrėžė „filtrų“ sampratą - institucijų (mokykla, kariuomenė, bažnyčia ir kt.) mechanizmus, selektuojančius ir paskirstančius individus visuomenės sluoksniuose. Remdamasis empirine medžiaga, P.Sorokin’as daro išvadą, kad „bet kurioje visuomenėje individų socialinis judėjimas ir jų paskirstymas vyksta ne atsitiktinai, bet turi privalomą ir griežtai įvairių institutų kontroliuojamą pobūdį“.
Ateities perspektyvos
Ateityje socialinė aplinka taps dar dinamiškesnė dėl technologijų ir globalizacijos. Virtualios bendruomenės pakeitė tai, kaip mes bendraujame, o dirbtinis intelektas ir rekomendacijų sistemos vis dažniau formuoja mūsų kasdienius pasirinkimus. Socialinė aplinka visada liks pagrindiniu veiksniu, formuojančiu mūsų elgesį.
Bendradarbiavimas su Lenkijos įstaigomis, naudojant įvairias edukacines aplinkas ir aktyvius metodus, prisideda prie ugdymo kokybės gerinimo, mokinių motyvacijos skatinimo ir mokytojų kompetencijų stiprinimo. Tokios tarptautinės iniciatyvos leidžia semtis gerosios patirties, pritaikyti inovatyvias priemones ir kurti patrauklias, įtraukiamas mokymosi erdves.