Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimai Lietuvoje reglamentuojami įvairiais teisės aktais, kurių tikslas - užtikrinti gyvūnų gerovę, tinkamą priežiūrą, apsaugą nuo skausmo, streso bei užkrečiamųjų ligų plitimo. Tiek namuose laikomų, tiek benamių gyvūnų gerovės apsauga kelia daug problemų šių dienų visuomenėje, todėl svarbu aiškiai žinoti, kokie yra žmogaus įsipareigojimai ir kokių reikalavimų privalo laikytis gyvūnų globėjai, globos namai ir kitos institucijos.
Teisinis pagrindas ir reglamentai
Gyvūnų gerovę ir laikymo sąlygas Lietuvoje reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, Lietuvos higienos norma HN 33:2007 bei kiti specialieji reglamentai, pavyzdžiui, laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklės, agresyvių šunų taisyklės, prekybos naminiais gyvūnais taisyklės, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklės. Leidimus atlikti bandymus su gyvūnais išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisija prie VMVT teikimu.
Bendrieji reikalavimai gyvūnų laikymui
Visi gyvūnai globos namuose turi būti laikomi sąlygomis, atitinkančiomis jų sveikatos ir gerovės reikalavimus. Tai apima:
- Laikymo sąlygos: gyvūnams turi būti sudarytos tinkamos laikymo sąlygos, atsižvelgiant į jų rūšį, amžių, dydį ir individualius poreikius.
- Švara ir higiena: gyvūnų laikymo įranga ir patalpos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos autorizuotais biocidais, siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų plitimo.
- Erdvė: kai grupė gyvūnų laikoma kartu, jiems turi būti sudarytos sąlygos laisvai judėti, prireikus pasislėpti.
- Poilsio vieta: nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta (gultai, nameliai, lizdai ir pan.).
- Grindys: grindys turi atitikti laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekelti pavojaus jų sveikatai ir gerovei.
- Etologiniai poreikiai: turi būti įrengta gyvūnų etologinius poreikius tenkinanti įranga (žaidimui ir (ar) laipiojimui).
- Mikroklimatas: patalpoje turi būti palaikoma gyvūnams tinkama temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, triukšmas turi būti sumažintas iki minimalaus.
- Priežiūra: gyvūnus turi prižiūrėti pakankamas asmenų skaičius; gyvūnai turi būti apžiūrimi ne rečiau kaip 2 kartus per parą, siekiant laiku pastebėti sveikatos sutrikimus ar elgesio pokyčius.
- Gaišenos tvarkymas: gyvūnų gaišenos turi būti nedelsiant pašalinamos ir patalpinamos į tam skirtą įrenginį ar tvarkomos vadovaujantis VMVT reikalavimais.
Specialieji reikalavimai pagal gyvūnų rūšį
Atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, taikomi specialieji reikalavimai. Šunims, katėms ir šeškams jų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengti guoliai. Katėms, šeškams ir triušiams jų laikymo įrangoje turi būti įrengta vieta tuštinimuisi, kurios dydis neturi būti mažesnis nei 0,135 m2 (0,3 m x 0,45 m) (maksimaliai 3 gyvūnams).
Šunys negali būti laikomi visą laiką uždaryti, išskyrus atvejus, kai vienam šuniui skiriamas grindų plotas atitinka nustatytas minimalias normas. Jei plotas atitinka normas, taikomas išvedamiems pasivaikščioti šunims, šunys ne mažiau kaip 1 kartą per dieną ne trumpiau kaip 1 valandą arba 2 kartus per dieną po pusę valandos išleidžiami į pasivaikščiojimo vietas arba išvedami pasivaikščioti. Šunis ir kates rekomenduojama laikyti grupėmis, bet ne daugiau kaip 3 vienoje patalpoje, įsitikinus, kad jie sugyvens.
Taip pat skaitykite: gyvūnų gerovės įstatymas: praktinis gidas savininkams
Gyvūnams, kuriems pagal biologines savybes medžiagų apykaitai užtikrinti reikalinga ultravioletinė spinduliuotė, jų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtas ultravioletinės spinduliuotės šaltinis. Sergantys ir sužeisti gyvūnai turi būti laikomi atskirai nuo kitų gyvūnų. Kiekvienai vaikingai gyvūno patelei turi būti suteikta atskira vieta su guoliu jaunikliams atsivesti.
Veterinarinė priežiūra ir procedūros
Gyvūnams turi būti suteikiama reguliari veterinarinė priežiūra, įskaitant vakcinacijas, dehelmintizaciją ir gydymą, esant poreikiui. Esant galimybei ir bendram susitarimui tarp šalių, šeimininkas sutinka savarankiškai pristatyti gyvūną sterilizacijos ar kastracijos procedūrai sutartoje veterinarijos klinikoje per sutartą laikotarpį.
Siekdama nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant savininko sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas.
Gyvūnų globėjų ir globos namų reikalavimai
Gyvūnų globėjas, pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui, atsako už perduodamų šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Gyvūnų globėjai turi viešai skelbti informaciją apie laikomus bešeimininkius, bepriežiūrius gyvūnus, ieškoti gyvūnams naujų savininkų, o juos suradę - suteikti reikiamą informaciją apie gyvūną ir jo sveikatą, priežiūrą bei gerovės užtikrinimą.
Gyvūnų globos namai turi užtikrinti tinkamą gyvūnų priežiūrą, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
- šėrimą ir girdymą: gyvūnai turi būti šeriami kokybišku, jų rūšiai ir amžiui tinkamu maistu, ir nuolat aprūpinami švariu vandeniu;
- veterinarinę priežiūrą: reguliarios vakcinacijos, dehelmintizacija ir gydymas;
- elgesio korekciją ir socializaciją: jei gyvūnas turi elgesio problemų, turi būti imtasi priemonių joms koreguoti, naudojant humaniškus metodus.
Pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki vasario 1 d., gyvūnų globėjas turi skelbti praėjusių metų ataskaitą apie gyvūnų kaitą interneto svetainėje arba visuomenės informavimo priemonėje, nurodydamas gyvūnų duomenis pagal rūšis: laikytų, priimtų, nugaišintų, perduotų kitiems savininkams ir grąžintų savininkams skaičių.
Veisėjai ir verslinė gyvūnų veisimo veikla
Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams nustato reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams ir verslinio veisimo vietoms: bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, sveikatos reikalavimus ir apskaitos tvarką. Veisėjai turi būti įregistruoti Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų sąraše ir turėti įregistravimo numerį.
Verslinio gyvūnų veisimo vieta turi būti patvirtinta pagal nustatytą tvarką. Veisimo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad laikomi gyvūnai negalėtų iš jos pabėgti ir į ją negalėtų patekti kiti gyvūnai. Gyvūnų laikymo įranga ar patalpa turi atitikti gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius.
Transportavimas, paėmimas ir konfiskavimas
Gyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu nesusižalotų, nepatirtų nereikalingo streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant VMVT veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą laikymą.
Šalys įsipareigoja saugoti ir neatskleisti asmens duomenų tretiesiems asmenims be kitos šalies sutikimo, taip pat tvarkyti asmens duomenis Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos įstatymų pagrindais ir tik tiek, kiek reikalinga sutarties bei taikomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Kontrolė, atsakomybė ir inspekcijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atlikdama valstybinę veterinarinę kontrolę nuolat tikrina naminių gyvūnų auginimo ir laikymo vietas. Primintina, kad užsiimti gyvūnų globos veikla galima tik laikantis nustatytų veterinarinių reikalavimų, pirmiausia būtina turėti VMVT išduotą veterinarinį patvirtinimą šiai veiklai.
2012-2016 m. teisės aktų pakeitimai ir pastabos nurodo tam tikrus pereinamųjų laikotarpių išimtis, pavyzdžiui, dėl kovinių ir pavojingų šunų laikymo ir kastravimo reikalavimų, taip pat įtvirtina, kad kai kuriais atvejais iki konkretaus įstatymo įsigaliojimo galioja ankstesni leidimai ir jų taikymas.
Gyvūnų globos namų praktika Lietuvoje
Gyvūnų globos namai Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, tinkamą priežiūrą ir apsaugą. Lietuvoje šiuo metu dirba 73 savo veiklą įteisinę gyvūnų globėjai, atitinkantys privalomuosius reikalavimus. Daugiausia gyvūnų globėjų savo veiklą įregistravę Vilniuje - 19, nemažai yra įsikūrę Klaipėdos (12) bei Kauno (10) regionuose.
Inspektoriai kasmet nustato atvejų, kai gyvūnų globos vietose veterinarinių reikalavimų, gyvūnų apskaitos, ženklinimo ir registravimo taisyklių laikomasi nepakankamai. Susiduriama su kliūtimis atlikti patikrinimus, ne visuomet įsileidžiama apžiūrėti gyvūnų laikymo ir gydymo patalpų. Dauguma gyvūnams prieglaudą teikiančių organizacijų Lietuvoje dirba savanoriškai, be valstybės paramos.
Gyvūnų viešbučiai ir papildomi reikalavimai
Gyvūnų viešbučiai, be bendrųjų reikalavimų, turi laikytis papildomų taisyklių, užtikrinančių gyvūnų gerovę ir saugumą. Viešbutis priima tik neagresyvius gyvūnus. Sprendimą dėl konkretaus gyvūno priėmimo priima viešbutis. Siekiant užtikrinti priimamų gyvūnų atsekamumą, viešbutis taiko gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimus: priimdamas paženklintus gyvūnus ir (ar) nufotografuodamas gyvūną bei aprašydamas jo išorinius ir išskirtinius požymius.
Apgyvendinimo sąlygos turi atitikti gyvūnų poreikius. Svarbu, kad susirgusiam ar sužeistam gyvūnui nedelsiant būtų suteikta veterinarinė pagalba. Viešbutis turi informuoti klientą apie gyvūno sveikatos sutrikimus. Jei klientas neatsiima gyvūno sutartu terminu, viešbutis turi teisę imtis teisės aktuose numatytų priemonių dėl bešeimininkių gyvūnų priežiūros perdavimo kompetentingiems subjektams.
Veiksmų, kurių privalo imtis žmogus kaip gyvūno savininkas ar globėjas, santrauka
- Užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas pagal gyvūno rūšį, amžių ir poreikius.
- Rūpintis higiena, reguliariai valyti ir dezinfekuoti patalpas bei įrangą.
- Užtikrinti veterinarinę priežiūrą: vakcinacijas, dehelmintizaciją, gydymą.
- Pažymėti gyvūną mikroschema, kai to reikalauja teisės aktai.
- Priežiūra: apžiūra ne rečiau kaip 2 kartus per parą globos įstaigose.
- Laikyti sergančius ir sužeistus gyvūnus atskirai ir užtikrinti jiems gydymą.
- Jei negalite prižiūrėti gyvūno, perduoti jį naujam savininkui ar gyvūnų globėjui.
- Pristatyti gyvūną sterilizacijai ar kastracijai, jei susitarta su organizacija.
Tablė: pagrindinių reikalavimų santrauka
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Laikymo sąlygos | Tinkamos sąlygos pagal rūšį, amžių, dydį ir individualius poreikius |
| Higiena | Reguliarus valymas, plovimas, dezinfekcija autorizuotais biocidais |
| Priežiūra | Pakankamas personalas, apžiūra ne rečiau kaip 2 kartus per parą |
| Veterinarija | Reguliarios vakcinacijos, dehelmintizacija, gydymas |
| Ženklinimas | Mikroschema - privaloma perduodamiems gyvūnams po nustatyto termino |
| Transportavimas | Saugus vežimas be perteklinio streso ir sužalojimų |
Gyvūnų globos praktika Lietuvoje grindžiama teisės aktų reikalavimais ir higienos normomis, tačiau jų įgyvendinimas reikalauja tiek institucijų, tiek visuomenės atsakomybės. Svarbu, kad gyvūnų globėjai ir savininkai žinotų savo įsipareigojimus ir vykdytų juos atsakingai, o kontrolės institucijos užtikrintų reikalavimų laikymąsi.