Nepaisant to, kad tekstas susideda iš įvairių nuorodų į teisės aktus, socialinę įtrauktį ir kalbos praktiką, tikslas yra išryškinti, kaip senosios ir naujosios terminologijos kontekste formuojasi požiūriai į negalią ir kaip tai veikia teisines nuostatas bei kasdieninę kalbą.
Teisinis kontekstas ir administracinės atsakomybės pokyčiai
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris bus taikomas vietoj Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Jei ANK numato griežtesnę atsakomybę, asmuo, padaręs pažeidimą iki 2017 m. sausio 1 d., administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal ATPK. Aptariamu atveju atsakomybė perkvalifikuojama į švelnesnę ir tais atvejais, kai už administracinius teisės pažeidimus iki 2017 m. sausio 1 d. iki 2 m. pratęsiamas nubaudimo senaties terminas. Pakeičiamos administracinės nuobaudos baudos ribos: nuo 10 iki 6000 eurų. Naikinama tėvų ar globėjų administracinė atsakomybė už jų 14-16 metų amžiaus vaikų padarytus administracinius teisės pažeidimus. Tėvai bus traukiami administracinėn atsakomybėn tik už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. už kaltas veikas.
Detaliai aptariama administracinio nurodymo (pasiūlo susimokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos už pirmą kartą per metus padarytą administracinį nusižengimą) taikymo galimybės. Nustatoma bendroji taisyklė, kad bylos dėl daugumos pažeidimų nagrinės ne teismo tvarka tos institucijos, kurios ir surašė protokolus. Teismas visais atvejais nagrinės pažeidimus tais atvejais, kai asmeniui gresia bauda viršijama 1 500 eurų, arba turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskacija, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar nukentėjusysis yra nepilnametis. Už kai kuriuos ANK nurodytus nusižengimus kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - turto konfiskavimas.
Diskursas apie negalią ir terminologiją
„Invalidus“ sąvoka atsirado po Pirmojo pasaulinio karo, kai kare suluošinti kariai buvo pavadinti netinkamais karinei tarnybai. Lietuvoje oficialiai atsisakius invalidumo sąvokos, dar ir šiandien negalią turintys asmenys viešojoje ir privačioje erdvėse vis dar vadinami invalidais. Įvedus neįgalumo sąvoką, žmogaus (ne)darbingumo logika iš esmės nepakito ir liko žeminantys - žmogaus poreikiai vertinami pagal jo netinkamumą darbinei veiklai.
Yra daug diskriminuojančių, žeminančių ir įžeidžiančių sąvokų, kilusių iš medicininio požiūrio ir vertinimo metodų. Tradiciškai manyta, kad negalią turinčių asmenų vertinimą turi atlikti ekspertai, o paciento vaidmenys buvo linkę būti traktuojami kaip silpnesni ir nepajėgūs. Medicininis požiūris persikėlė į ugdymą, psichologinį vertinimą ir socialines paslaugas, o tai kartais įtvirtino diskriminacines praktikas. Globėjiškas požiūris nuvertina negalią turinčių asmenų gebėjimus, o herojiškumo scenarijai dažnai vaizduoja žmones kaip įveikusius kliūtis, kas kartais prikurtina netikslią visuomeninę nuostatą.
Taip pat skaitykite: Reikalingi dokumentai norint naudoti neįgaliojo automobilio ženklą
Šiuolaikinė perspektyva: žmogaus teisės ir įgalinimas
JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje pripažįstama, kad negalumo sąvoka yra plėtojama, o negalumas atsiranda dėl asmenų sveikatos sutrikimų bendro su aplinka sudėties. Neįgalumo sąvokos vartojimas Lietuvoje turėtų akcentuoti asmens orumą ir gebėjimus, o ne vieną ar kitą negalią. Pagal šią perspektyvą žmogų reikėtų vadinti kaip „žmogų / asmenį, turintį negalią“. Lietuvoje specialių poreikių vaiko sąvoka dažnai įsigalėjo ugdymo praktikoje; šiuolaikinė integruoto ugdymo idėja teigia, kad visi vaikai turi individualius ugdymosi poreikius, o socialinis požiūris pabrėžia aplinkos prieinamumą ir įtrauktį.
Socialinis požiūris akcentuoja, kad negalia yra ne tik asmens būklė, bet ir visos aplinkos, kurioje jis gyvena, ribotumas. Sukuriant palankias sąlygas, galima pasiekti didesnį žmonių įtrauktumą darbe, mokyme ir viešajame gyvenime. Socialinis požiūris skatina įgalinimą: žmonės su negalia turi būti įtraukti į sprendimų priėmimą ir turi būti gerbiami kaip ekspertais savo poreikių atžvilgiu. JT konvencija pabrėžia, kad negalumas kyla iš kliūčių sąveikos su aplinka, o ne tik iš asmens sutrikimų.
Apibendrinimas terminologijos pokyčių kontekste
Aktualu suprasti, kad senosios terminologijos atgarsiai vis darformuoja javą visuomenėje: ne tik kalboje, bet ir įstatymuose gali būti pėdsakų, kurie turėtų būti neigiamai paveikiantys dalyvius. Todėl dinamiškai keičiasi terminuotė jaunystė, kuri pabrėžia asmenį, jo poreikius ir gebėjimus, o ne tik tai, ką reiškia jo negalia. Lietuvos švietimo sistemai svarbu toliau skatinti inkliuziją ir plėtoti aplinkos pritaikymą, todėl, renkant terminologiją, elgiamasi atsakingai, vengiant žeminančių ar stereotipinių konstrukcijų. Nuomonė šioje publikacijoje yra asmeninė autoriaus nuomonė, portalo pozicija nėra identiška jos nuomonei.
Kaip sukurti užduotį?
Taip pat skaitykite: Sapno aiškinimas: žmogus vežimėlyje
Taip pat skaitykite: Darbo krūvio valdymas