Lietuvoje socialinės įmonės atlieka svarbų vaidmenį neįgaliųjų integracijoje į darbo rinką ir visuomenę. Jos skirtos užtikrinti darbo vietas socialiai pažeidžiamiems asmenims, daugiausia neįgaliesiems, ir tuo pačiu vykdyti verslą. Tačiau socialinių įmonių statuso suteikimo, išsaugojimo ir veiklos sąlygos nuolat keičiasi dėl reguliavimo pokyčių bei ekonominių iššūkių, o šalyje susiduriama su problemomis ne tik dėl įmonių skaičiaus mažėjimo, bet ir dėl piktnaudžiavimo valstybės parama.
Socialinės įmonės statuso tvarka ir suteikimas
Socialinės įmonės statusą juridiniam asmeniui ar jo padaliniui suteikia Vyriausybės įgaliota institucija pagal nustatytą tvarką. Jei socialinės įmonės statusas nesuteikiamas, tas pats juridinis asmuo arba jo padalinys gali iš naujo kreiptis ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo nesuteikti statuso priėmimo dienos. Jeigu socialinės įmonės statusas buvo panaikintas dėl nustatytų įstatymo pagrindų, juridinis asmuo taip pat gali vėl kreiptis po 3 mėnesių nuo sprendimo panaikinti statusą priėmimo dienos.
Socialinių įmonių vaidmuo ir iššūkiai Lietuvoje
Socialinės įmonės daugiausia siekia įdarbinti neįgaliuosius, kurie Lietuvoje sudaro didelę nedarbo grupę. Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo ieško per 11 tūkst. neįgaliųjų, o socialinėse įmonėse jų dirba apie 6,5 tūkst. Tačiau socialinių įmonių skaičius mažėja: 2021 m. jų buvo apie 165. Statusas daugiau nei aštuonioms socialinėms įmonėms buvo panaikintas, o naujų įmonių statutas nebuvo suteiktas. Dėl to per pirmąjį ketvirtį 371 neįgalus darbuotojas prarado darbo vietą.
Gediminas Bartkus, Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas, pabrėžia, kad socialinių įmonių įstatymo nuolat keičiantis reglamentavimui trūksta stabilumo. Dėl to socialinių įmonių mažėja, o darbo ieškančių neįgaliųjų skaičius didėja. Visgi jis mano, kad socialinės įmonės turi teigiamą perspektyvą demokratiškose visuomenėse, o šis sudėtingas laikotarpis suteiks galimybes tobulinti socialinių įmonių veiklos principus.
Tadas Šarapovas, ekonomistas, pažymi, kad socialinės įmonės, kaip bet kuris kitas verslas, patiria rizikas ir konkurenciją. Pandemijos paveiktose srityse, kaip turizmas ir maitinimas, situacija ypač sudėtinga. Jei paklausa sumažėja, įmonės turi svarstyti veiklos perorientavimą arba veiklos stabdymą, kas neigiamai paveikia neįgaliųjų užimtumą.
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma Lietuvoje
Valstybės parama ir reguliavimas
Socialinėms įmonėms taikomos svarbios lengvatos: dalinė darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacija, subsidijos darbo vietoms įsteigti ir pritaikyti, darbuotojų mokymams. Nulinis pelno mokesčio tarifas ir supaprastinta viešųjų pirkimų tvarka yra papildomos paskatos. Vis dėlto valstybės parama turi būti kryptinga ir nuosekli, kad būtų išsaugotos darbo vietos neįgaliesiems - asmenims, kuriems labai sudėtinga įsidarbinti kitur dėl konkurencijos ir aukštų profesinių reikalavimų.
Taip pat yra skundų dėl piktnaudžiavimo socialinių įmonių įstatymo spragomis. Kai kurie verslininkai, pasinaudodami paliktais teisiniais "langais", gauna didžiules paramas netinkamai, o realiai dirbančių neįgaliųjų naudai lieka mažai. Naujos įstatymo pataisos siekia tokias spragas užtaisyti, skaidrinti socialinių įmonių veiklą ir neleistų neteisėtai naudotis parama bei pasipelnyti.
Didžiausios socialinės įmonės ir konkretūs atvejai
Vienas iš naujausių socialinių įmonių pavyzdžių - UAB „Socialiniai sprendimai“ Radviliškyje. Įmonėje didžiąją darbuotojų dalį sudaro neįgalieji (iš 160 darbuotojų - 125 neįgalūs). Ši medienos perdirbimo įmonė gamina uosio malkas, medinius padėklus bei biokurą, didžiąją dalį produkcijos eksportuodama į Vokietiją, Belgiją, Olandiją ir Prancūziją.
Tačiau socialinės įmonės veikla susiduria ir su praktiniais iššūkiais - kaip pavyzdžiui, gamybinės įrangos demontravimas po atviru dangumi, kurioje dirbs neįgalieji, bei ribotas įrangos našumas. Toks požiūris kelia abejonių dėl konkurencingumo ateityje. Įmonės vadovas Girmantas Juknys žada spręsti šias problemas per artimiausius mėnesius įrengiant tinkamas darbo sąlygas ir automatizuojant kai kurias gamybos dalis.
Visgi šio pavyzdžio kontekste kyla diskusijos dėl socialinių įmonių statuso išlikimo Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų naikinti socialinių įmonių statusą, finansavimą teikiant ne pagal statusą, o pagal tai, kur neįgalus žmogus pasirinktų dirbti. Ši reforma sulaukė tiek paramos, tiek kritikos - vieni mato galimybę efektyviau panaudoti lėšas, kiti baiminasi socialinių įmonių griūties ir neįgaliųjų užimtumo prastėjimo.
Taip pat skaitykite: Autizmo spektro sutrikimas: svarbiausi aspektai
Didžiausios įmonės Lietuvoje pagal pardavimo pajamas
Nors didžiausios įmonės Lietuvoje paprastai nėra socialinės, visgi jų veikla ir finansiniai rezultatai svarbūs šalies ekonomikos kontekste. Pateikiame kelių didžiausių Lietuvos įmonių duomenis pagal 2025 m. pardavimo pajamas:
| Įmonė | Darbuotojų skaičius (2021) | Vidutinis atlyginimas (EUR, bruto, 2021) | Pardavimo pajamos (mln. EUR) | Pelnas (mln. EUR) |
|---|---|---|---|---|
| Orlen Lietuva | 1,429 | 2,483 | 2,430 | - |
| Thermo Fisher Scientific Baltics | 1,764 | 2,655 | 1,263 | 405,5 |
| Lifosa | 1,024 | 2,116 | 315,2 | 16,8 |
| Achema | 1,247 | 2,098 | 375 | 61,4 |
| SBA grupė (įmonių grupė, apie 5000 darbuotojų) | ~5000 | - | - | - |
Nors šios įmonės nėra socialinės įmonės, jos yra geras pavyzdys, kokie verslo mastai egzistuoja Lietuvoje. Socialinės įmonės daug mažesnės, tačiau jų misija, orientuota į socialinę atsakomybę bei neįgaliųjų įtraukimą į darbo rinką, yra itin svarbi.
Socialinių įmonių ateities perspektyvos ir iššūkiai
Socialinių įmonių ateitis Lietuvoje yra neaiški dėl planuojamų įstatymo pataisų, didėjančios valstybės kontrolės ir galimų finansavimo modelių pokyčių. Daug socialinių įmonių yra atsidūrusios sunkioje situacijoje dėl pandemijos ir ekonominių svyravimų, o dar sudėtingiau - užtikrinti ne tik finansinį tvarumą, bet ir savo socialinę misiją.
G. Bartkus ir T. Šarapovas sutaria, jog socialinėms įmonėms būtina stabilumo suteikianti valstybės politika, kryptinga parama ir supratimas iš visuomenės pusės. Tik taip socialinės įmonės galės išlikti, plėstis ir toliau integruoti neįgaliuosius į darbo rinką bei visuomenę.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
tags: #didziausios #socialines #imones #lietuvoje