Šiame straipsnyje analizuojama socialinės ir kultūrinės aplinkos reikšmė kalbos vartojimui ir jos klaidų formavimuisi, remiantis teorine literatūros apžvalga bei empiriniais tyrimais apie ugdomąją aplinką, vaikų socialinę kompetenciją ir mokinių nuostatas dėl lietuvių kalbos prestižo. Aptariami veiksniai, kurie lemia kalbinių įgūdžių skirtumus, kalbos prestižą ir mokymosi rezultatus, taip pat pateikiami praktiniai dėmenys, kaip ugdomoji aplinka, šeima ir švietimo politika įtakoja lietuvių kalbos taisyklingumą.
Ugdomosios aplinkos samprata ir reikšmė
Ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje ugdytinis gyvena nuolatos, ir kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus, jo individualų tobulėjimą. Aplinkoje vaikas ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda. Ugdomoji aplinka turi būti saugi, rami ir jauki; tinkamoje ugdymosi aplinkoje vaikas jaučiasi saugus, nebijo tyrinėti, atrasti ir išmokti naujus dalykus.
Sukurta saugi tyrinėjimams aplinka skatina vaiką atrasti savo socialinį tapatumą, kuris suteikia galimybę pažinti pasaulį, įgyjant naujus įgūdžius bei žinias. Aplinka visuose gyvenimo etapuose yra itin svarbi, nes daro įtaką mūsų sprendimams, jausmams, emocijoms ir pasirinkimams.
Socialinė kompetencija ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje
Socialinės kompetencijos ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje neabejotina, kadangi socialinė kompetencija lemia vaiko kaip pilnateisės ir savimi pasitikinčios asmenybės sėkmę kitose ugdymosi srityse bei tolimesniame gyvenime. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo tikslas - supažindinti ugdytinius su įvairiomis vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu, kad jie gebėtų orientuotis aplinkoje, tinkamai joje elgtis, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais, kontroliuotų savo elgesį bei emocijas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Kontekstų ir ugdymosi aplinkos principai
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.
- Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
- Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant.
- Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymosi aplinka, kurioje nepriklausomai nuo skirtumų sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Tai atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
Socialinė ir kultūrinė aplinka kaip kalbos veiksnys
Socialinė ir kultūrinė aplinka formuoja kalbines nuostatas ir lietuvių kalbos prestižą, kuris tiesiogiai koreliuoja su kalbos socialine verte. Kalbos prestižas glaudžiai susijęs su kalbos politika ir planavimu valstybėje; kalbos prestižas tiesiogiai susijęs su galia ir socialine verte.
Tautinę tapatybę asmuo susiformuoja dar mokykliniame amžiuje, taip pat asmeninį santykį su gimtąja kalba - svarbiausia tapatybės dalimi. Mokinių vertybiniams nuostatoms formuotis įtakos turi šeima, mokykla, bendrasis visuomenės kultūros laukas. Tikėtina, kad jaunesnio amžiaus mokiniams didžiausią poveikį turi šeima, o mokykla ir švietimo politika - pagrindinio ugdymo pakopoje.
Istoriniai ir politiniai veiksniai
Dėl istorinių ir kultūrinių aplinkybių Lietuvoje nebuvo ilgamečio socialinės klasės, kuri kalbėtų vieningos „prestižinės“ kalbos etalonu. Valstybės švietimo politika ir teisės aktai (Konstitucija, valstybinės kalbos įstatymai, švietimo įstatymas) apibrėžia lietuvių kalbos statusą ir atsakomybę už jos ugdymą. Vis dėlto praktikoje šių dokumentų nuostatos ne visada realizuojamos taip, kad užtikrintų aukštesnę lietuvių kalbos mokymosi kokybę ir taisyklingumo sklaidą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Empiriniai tyrimai: ugdomosios aplinkos ir šeimos įtaka
Tyrimai atskleidė, kad ugdomoji aplinka yra erdvė, kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus ir individualų tobulėjimą; ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda.
Atliktas ikimokyklinio ugdymo tyrimas parodė: tėvai yra patenkinti vaikų ugdomąja aplinka darželyje, domisi vaikų socialinės kompetencijos ugdymu, supranta socialinės kompetencijos svarbą ir sutinka, kad ugdomosios aplinkos kūrimas svarbus ne tik darželyje, bet ir namuose. Pedagogų apklausa atskleidė, kad pedagogai kuria vaikui draugišką ugdomąją aplinką, tačiau kartais patiria sunkumų (lėšų priemonėms stygius, per daug vaikų grupėje).
Pedagogai sutinka, kad ugdomoji aplinka, jos tinkamas paruošimas ir pritaikymas konkrečioms situacijoms turi didelę įtaką vaikų socialinės kompetencijos ugdymui. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Kalbos raida, socialinis-ekonominis kontekstas ir kalbos klaidos
Aplinka turi labai didelę įtaką vaiko vystymuisi. Neigiami aplinkos poveikiai ir stresoriai ankstyvajame amžiuje gali sutrikdyti neurologinę, metabolinę ir imuninę sistemas, neigiamai paveikdami vaiko emocinį, kognityvinį ir kalbos vystymąsi. Finansinių resursų trūkumas šeimoje, saugumo ir stabilumo stoka šeimoje yra svarbūs stresą sukeliantys veiksniai, kurie gali lemti kalbos vystymosi skirtumus.
Kalbos vystymosi skirtumai pagal socialinį-ekonominį statusą pasireiškia anksti: socialinio-ekonominio statuso įtaka kalbos vystymuisi matoma nuo 18 mėn., o žodyno įvairovė, kurią naudoja 3 metų vaikas, gali prognozuoti skaitymo sugebėjimus pradinėse klasėse. Todėl šeimos socialiniai ištekliai ir namų kalbinė aplinka tiesiogiai susiję su tolesniu kalbos taisyklingumu ir klaidų kiekiu.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Kalbinė aplinka namuose ir mokykloje
Tyrime, kuriame dalyvavo mokiniai iš kelių Lietuvos savivaldybių, rinkta informacija apie namuose vartojamas kalbas, kalbinę patirtį (gyvenimą užsienyje), bei apie tai, kuria kalba mokiniai skaito, žiūri filmus ar naršo internete. Tiriant mokinių nuostatas dėl lietuvių kalbos, paaiškėjo, kad šeima turi didžiausią įtaką kalbinėms nuostatoms formuotis; mokyklos ir švietimo politika svarbi vyresnėse amžiaus grupėse.
Namų kalbinė aplinka, kelių kalbų vartojimas šeimoje ir medijų vartojimo kalbinė struktūra įtakoja vaikų kalbinius įgūdžius: jei namuose vartojama daug lietuviškos leksikos ir skatinama kalbėti taisyklingai, vaikui lengviau vystosi žodynas ir kalbos taisyklingumas. Priešingai, daugiakalbė aplinka be aktyvaus lietuviškos kalbos skatinimo gali didinti netaisyklingų formų vartojimą arba sukelti mišrių kalbinių konstrukcijų naudojimą.
Švietimo dokumentai ir lietuvių kalbos prestižas
Lietuvių kalbos valstybinis statusas yra įtvirtintas Konstitucijoje ir specialiais teisės aktais, o švietimo sistema turėtų užtikrinti lietuvių kalbos plėtrą. Visgi praktikoje lietuvių kalbos ugdymui ne visada skiriama pakankamai prioritetų: bendrosiose ugdymo programose lietuvių kalba ir literatūra yra viena iš daugelio kalbinio ugdymo sričių, o kai kuriais atvejais užsienio kalboms skiriama daugiau pamokų ar didesnės parama.
Be to, mokytojų lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimai yra neaukšti (pvz., B2 lygis), o mokytojų rengimo ir kvalifikacijos vertinimo sistemoje kartais didesnį dėmesį skiriama užsienio kalbų mokėjimui. Tai gali turėti ilgalaikę įtaką kalbos prestižui ir vaikų taisyklingumo ugdymui mokykloje bei prisidėti prie lietuvių kalbos klaidų išplitimo.
Veiklos ir rekomendacijos
Aplinką harmonizuojantys patarimai: paskatinimas ir padrąsinimas, aplinkos sukūrimas ir adaptavimas, abipusis pasitikėjimas ir tikėjimas vaiku. Ankstyvajame vaiko ugdyme ypač svarbu vaiką paskatinti tyrinėti, palaikyti ir drąsinti. Nuraminkite vaiką, jeigu verkia, prajuokinkite, džiaugsmingai nustebinkite vis naujais dalykais, reikškite nuostabą dėl naujai atliktų dalykų ar veiksmų, atšvęskite pasiekimus, džiaukitės mažais momentais.
Sukurta saugi tyrinėjimams aplinka skatina vaiko socialinį ir kalbinį vystymąsi: sukurkite namuose vaikui skirtą erdvę, kuri būtų saugi ir kurioje vaikas galėtų susipažinti su jį supančiu pasauliu. Abipusis pasitikėjimas tarp tėvų ir pedagogų - būtina sąlyga, kad informacija apie vaiką būtų dalijama ir bendradarbiavimas būtų veiksmingas.
The Importance of Education | Edna Adan Ismail | TEDxHargeisa
Praktinės gairės pedagogams ir tėvams
- Stebėti vaikų kalbėjimo ypatybes ir pritaikyti ugdomuosius kontekstus pastebėtoms reikmėms.
- Skatinti daugialypę kalbinę patirtį: skaitymas namuose ir darželyje, taisyklingos kalbos pavyzdžių demonstravimas, žaidybinės kalbinės veiklos.
- Užtikrinti saugią, estetišką ir pažintis skatinančią aplinką, kurioje vaikas galėtų eksperimentuoti su kalba be baimės būti paneigtam.
- Skatinti bendradarbiavimą tarp šeimos ir švietimo įstaigų: bendri projektai, informacijos mainai apie vaiko kalbos pažangą.
- Formuluoti institucines gaires, kurios didintų lietuvių kalbos prestižą per formalią ir neformalųją veiklą mokykloje.
Santraukos ir ryšiai su lietuvių kalbos klaidomis
Socialinė ir kultūrinė aplinka tiesiogiai įtakoja lietuvių kalbos vartojimą ir klaidų formavimąsi per kelis pagrindinius kanalus: šeimos kalbinė praktika, medijų ir kultūros įtaka, švietimo politikos sprendimai, pedagogų kvalifikacijos reikalavimai ir ugdomosios aplinkos kokybė. Finansiniai šeimos ištekliai, stabilumas bei saugi aplinka lemia ankstyvą kalbos vystymąsi; mokyklos ir pedagogai - kalbos taisyklingumo tęstinumą bei prestižo palaikymą.
| Veiksnys | Kaip veikia kalbą | Poveikis klaidoms |
|---|---|---|
| Šeimos kalbinė aplinka | Kasdienis žodynas, skaitoma lietuviška medžiaga | Mažesnis netaisyklingų formų vartojimas |
| Socialinis-ekonominis statusas | Prieiga prie edukacinių priemonių, stabilumas | Reikšmingi žodyno ir kalbos raidos skirtumai |
| Ugdomoji aplinka (darželis/mokykla) | Taisyklingos kalbos modeliai, žaismė, kontekstai | Pagerina taisyklingumo įgūdžius |
| Švietimo politika ir mokytojų kompetencijos | Programos, reikalavimai, mokytojų kalbos lygis | Didina arba mažina sisteminės klaidų prevenciją |
Apibendrinant, socialinė ir kultūrinė aplinka sudaro platų veiksnių tinklą, kuris gali tiek skatinti taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą, tiek nulemti klaidų plitimą. Todėl būtina koordinuota veikla tarp šeimos, pedagogų ir švietimo politikos, siekiant kurti tokias ugdomąsias aplinkas, kurios skatintų kalbos taisyklingumą, socialinę kompetenciją ir kalbos prestižą.
tags: #socialines #ir #kulturines #aplinkos #lietuviu #kalbos