Šiandienos straipsnyje apžvelgsime ne tik įspūdingą Varėnos rajono Babriškių Šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčios klebono Pranciškaus Čivilio darbą ir jo ilgametę globos veiklą benamiams šunims, bet ir istorinius bei dvasinius įvykius, susijusius su šventuoju Jono Marijos Vianėjum - Prancūzijos kunigu, žinomu kaip Arso klebonas, globėjas ir šviesuolis, kurio gyvenimas bei tarnystė stipriai paveikė katalikybės atgimimą XIX amžiaus Prancūzijoje.
Kunigo Pranciškaus Čivilio globos veikla Dzūkijoje
Varėnos rajone, Babriškių Šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčioje klebonaujantis Pranciškus Čivilis jau 26 metus nuoširdžiai rūpinasi benamiais šunimis, pelnydamas aplinkinių pagarbą ir pripažinimą. Ši vieta neatsitiktinai pasirinkta VMD mišiosi už gyvūnus, nes klebonas ne tik priima gyvūnus, bet ir kasdien skiria jiems laiko bei dėmesio. Šiuo metu jo globojama apie 25 šunys, tarp jų - 17 suaugusių ir 8 mažyliai, kuriems ieškoma naujų šeimininkų. Taip pat klebonas rūpinasi katinėliais, kuriems Senosios Varėnos bažnyčios teritorijoje įkurtas net specialus „katinėlių bankas“ - vietinių gyventojų ir klebono iniciatyva sukurtas saugykla, iš kurios visi norintys gali nemokamai pasiimti kačiukams maisto.
Pranciškus Čivilis ne tik pastatė gyvūnams būdas, bet ir aptvėrė voljerus, taip užtikrindamas jų saugumą. Jis kasdien skiria apie pusantros valandos maitinimui ir priežiūrai, iš šulinio pasemdamas 7-8 kibirus vandens. Klebonas nebijodamas imasi ir papildomų veiklų: pats veža gyvūnus pas naujus šeimininkus, priima aukas, gaunamas iš vietinių verslininkų, kurie dosniai atiduoda gyvūnams mėsos atliekų, kaulų ir net šaldytuvą maisto laikymui.
Globos kelias nebuvo lengvas - pirmasis priglaustas Rudžiukas buvo neryžtingas, bet vėliau klebonas neabejojo savo misija. Vienu metu klebono valdose buvo net 28 šunys, o globos veikla nuolat plėtojama.
Šventojo Jono Marijos Vianėjaus biografija ir dvasinė veikla Prancūzijoje
Šv. Jonas Marija Vianėjus (Jean Marie Vianney), geriau žinomas kaip Arso klebonas, gimė 1786 metų gegužės 8 dieną tikinčių ūkininkų šeimoje netoli Liono apylinkių Prancūzijoje. Augo valstiečių šeimoje itin sudėtingu laikotarpiu - Prancūzijos Revoliucijos sukrečiamaisiais metais, kai dvasininkų persekiojimai ir bažnytinės vertybės buvo drastiškai prislėgtos.
Taip pat skaitykite: šv. Juozapo vaidmuo kunigų gyvenime
Vaikystėje, nepaisant revoliucijos draudimų, Jonas pirmąją Šv. Komuniją priėmė slapta, savo tėvų ūkinio pastato svirne. Mokytis jam buvo labai sunku - pirmą kartą mokyklos suole jis atsisėdo jau būdamas 17 metų, taip pat blogai sekėsi su lotynų kalba, kuri buvo būtina dvasiniai seminarijai. Kunigas Šarlis Balė, vienas iš neprisiekusiųjų dvasininkų, daug metų kantriai mokė Jonas Mariją, kad šis galėtų įgyvendinti savo pašaukimą.
1815 metais Jonas Marija Vianėjus buvo įšventintas kunigu. Jis buvo paskirtas nedidelės kaimiškos parapijos Ars miestelyje klebonu ir čia praleido likusį gyvenimą. Nepaisant silpno išsimokslinimo, jis išgarsėjo kaip išskirtinis sielų ganytojas ir dvasinis vadovas, pritraukiantis tūkstančius tikinčiųjų iš visos Prancūzijos ir už jos ribų.
Arso klebono tarnystėje ypatingą vietą užėmė nuodėmklausio misija. Jis spendėdavo vidutiniškai po 17 valandų per parą klausydamas išpažinčių, dažnai verkdavo dėl užgautų žmonių sielų. Dėl savo asketiškos gyvensenos ir kūno varginimo priemonių - miegojo ant lentų, plačiai pasninkavo, kartais pliaukšteldavo save iki sąmonės netekimo - jis tapo žinomas kaip „klausyklos kankinys“.
Dvasinės kovos ir kančios
Jo gyvenimą lydėjo mistinės patirtys ir dvasinės kovos su piktąja dvasia, kuri dažnai trikdė jo ramybę - nakčiai palikęs kleboniją jis kentėjo nuo įvairių nepaaiškinamų įvykių. Nepaisant šių sunkumų, Arso klebonas išliko nuolankus ir savo gyvenimą visiškai paskyrė tarnystei Dievui ir žmonėms.
Jo nuolankumas matomas ir pilname atsidavimo savo pašaukimui jausme. Jis save vadino „kvailiu“ ir „idiotu“, jaučiantis, kad nevertas klebono pareigų, todėl net kelis kartus bandė slaptai pabėgti į trapistų vienuolyną, tačiau visuomet buvo pargrąžintas savo parapijiečių su ašaromis maldavimų.
Taip pat skaitykite: Globėjai
Šventojo pamaldumas ir pagalba vargšams
Vianėjaus pamaldumas Švč. Mergelei Marijai buvo itin gilus - jis kasdien baigdavo maldas atsidūsėjimu „Tebus visados šlovinamas Nekaltasis Mergelės Marijos Prasidėjimas!“ Šv. Jonui Marijui labai rūpėjo vargšai, kuriems jis atiduodavo viską, dažnai pats gyvenęs dideliame skurde, o didžiausią savo meilę skyrė nusidėjėlių sieloms, už jas atgailaujant su didelėmis asmeninėmis aukomis.
Asmeniškai jis labai mylėjo motiną, o savo širdies jautrumą rodė tiek bendraudamas su ligoniais, tiek paguodamas liūdinčius vaikus ir našlaičius.
Šventojo Jono Marijos Vianėjaus įtaka ir palikimas
Per savo gyvenimą Arso klebonas išugdo parapiją, kuri iš tiesų keičiasi. Jo dėka užsidarė vietos smuklės, išnyko piktžodžiavimo ir neatsakingo elgesio papročiai, žmonės ėmė ieškoti dvasinio džiaugsmo. Jo pamokslai buvo gyvi, glaudūs ir paveikūs, jie ilgai išlikdavo klausytojų atmintyje.
Tarp žymių įvykių - jo paskelbimas šventuoju popiežiaus Pijaus XI 1925 metais, vėliau tapimas visų pasaulio klebonų globėju. Jo gyvenimas yra liudijimas, kaip Dievo malonė gali veikti per paprastą ir atsidavusį žmogų.
Klebonas Pranciškus kaip šiuolaikinis globėjas ir auklėtojas
Klebonas Pranciškus Čivilis neabejotinai tęsia Arso klebono dvasinį paveldą svarbiu šiuolaikiniu aspektu - gyvūnų globos prasme. Jo atsidavimas ir ilgalaikė veikla, ypač rūpinimasis benamiais gyvūnais, netgi sulaukė valstybinių institucijų dėmesio ir paramos. Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius jau kelerius metus dovanoja jo augintiniams sauso ėdalo, o per Pasaulinę gyvūnijos dieną klebonas organizuoja mišias už gyvūnus, pabrėždamas pagarbą kiekvienam Dievo kūriniui.
Taip pat skaitykite: Viskas apie nuolatinius globėjus
Jo kieme įrengtos voljerų ir būdų sistemos, globojami tiek šunys, tiek katinai, sukuria saugią oazę ir pavyzdį, kaip parapijos bendruomenė gali veikti kaip gyvūnų globos centras. Vietiniai gyventojai bei verslininkai aktyviai prisideda prie šios veiklos, taip pat klebonas pats dažnai imasi profesionalaus gyvūnų pristatymo naujiems šeimininkams.
Istoriniai pranciškonų ir kitų kunigų tolimesni darbai Lietuvoje
Lietuvos parapijose vyskusias kunigus ir jų darbą galima sieti su ilgalaikiu krikščioniškos tradicijos puoselėjimu regionuose, tokiuose kaip Lenkimų, Gerdašių bei Senosios Varėnos parapijos. Kunigystės istorijos aprašymai liudija, kaip kai kurie kunigai, pavyzdžiui, kun. Jurgis Andraitis, kun. Vincentas Vėlavičius ar kun. Antanas Garjonis, ne tik atliko bažnytines pareigas, bet taip pat dažnai buvo politinių kalinių, pogrindžio veiklos dalyviai ar katalikybės gynėjai sudėtingais okupacijų laikotarpiais.
Šių kunigų veikla išreiškė tvirta nepriklausomybės, tautinio atgimimo ir religinio pasipriešinimo dvasią, kuria Lietuva didžiavosi.
Apibendrinimas
Klebono Pranciškaus Čivilio istorija - tai tiesioginis pavyzdys, kaip kunigo tarnystė gali išreikšti meilę ir globą ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, išlaikant tradicijas ir skleidžiant gailestingumo dvasią. Tuo tarpu šventasis Jonas Marija Vianėjus - Arso klebonas - yra šviesus pavyzdys visų laikų kunigystės pašaukimo, nuolankumo ir pasiaukojimo. Jo gyvenimo istorija su visomis kančiomis ir stebuklais rodo, kaip tikėjimas ir atsidavimas uždega daugybę žmonių ir keičia pasaulį.